- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-04-27
- Bylos Nr.
- I-6941-331/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Henrikas Sadauskas (pran.), Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dovilė Stančikaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Henriko Sadausko (pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Sigitai Gamulėnienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Dovilei Stančikaitei, atsakovo atstovei Astai Grigonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ skundą atsakovui – Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2007 m. vasario 14 d. nutarimu skyrė pareiškėjai 11 000 Lt baudą už tai, kad pareiškėja į Vilniaus oro uostą reisu iš Amsterdamo atskraidino Rusijos Federacijos pilietį A. C., kuris neturėjo Lietuvos Respublikos vizos.
Šalies argumentai
Pareiškėja su priimtu nutarimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti (b.l. 3-7). Skunde paaiškino, kad baudą skyrusi institucija turėjo pirmiausia vadovautis valstybiniais įstatymais, t. y. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitais susijusiais Lietuvos Respublikos, o ne tarptautiniais teisės aktais.
Atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. nuostatas. Pagal minėtą straipsnį vežėjas privalo užtikrinti, kad įvežamas į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme nėra įtvirtinta „kelionės dokumento“ sąvoka, todėl reikia vadovautis įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. įtvirtinta kelionės dokumento sąvoka. Minėtame įstatyme numatyta, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Viza kaip kelionės dokumentas nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakyme Nr. V-63/1V-174 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 9/1V-16 „Dėl kelionės dokumentų, tinkamų vykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos ir sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra numatytos dvi skirtingos sąvokos, t. y. galėjimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir galėjimas būti įleistam. Tam, kad asmuo galėtų atvykti, užtenka turėti kelionės dokumentą, o tam, kad įleistų, būtina turėti vizą. Aviakompanija privalo tikrinti tik vieną iš penkių įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 7 str. numatytų sąlygų, t. y. ar užsienio pilietis turi kelionės dokumentą, tačiau neprivalo tikrinti kitų 7 str. 2–5 punktuose numatytų sąlygų, taip pat ir vizos turėjimo, todėl pareiškėja negali už tai atsakyti.
Pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d., kelionės dokumentas reiškia pasą, bet ne vizą, ir vežėjo prievolė tikrinti kelionės dokumentą apsiriboja prievole patikrinti tik užsienio piliečio pasą. Į Lietuvą atvykęs Rusijos pilietis turėjo galiojantį pasą. Aviakompanijai negali kilti atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. už tai, kad asmuo neturi leidimo – vizos – įvažiuoti į šalį, tačiau turi reikiamą kelionės dokumentą – užsienio piliečio pasą.
Tikrinti, ar užsienietis turi vizas ir kitus dokumentus, nurodytus įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 7 str. 1 d. 3 p., tam, kad užsieniečiui būtų leista kirsti valstybės sieną, turi išimtinai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 8 str. 2 d. ir 9 str. 2 p., Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 7 str.).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 7 str. 1 d. 4 p. yra numatyti atvejai, kada Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali išduoti vizą Lietuvos Respublikoje. Aviakompanijai negali būti perkeltos valstybės institucijų funkcijos, nagrinėjamu atveju – teisė reikalauti iš užsieniečių vizos.
Atsiliepimas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b.l. 23-24) skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja teisingai nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujantis atsiranda atsakomybė vežėjui, tačiau ji neteisingai jas interpretuoja. Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija yra Lietuvoje ratifikuota tarptautinė sutartis, todėl ją ratifikavusi valstybė prisiima prievolę vadovautis konvencijoje įtvirtintomis taisyklėmis ir praktika, o tai daro priimdama atitinkamus teisės aktus, kurių privalo laikytis visi valstybėje veikiantys subjektai. Konvencijoje ir jos prieduose įtvirtinti standartai yra ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio.
Vadovaujantis 2001 m. birželio 28 d. ES Tarybos direktyva 2001/51/EB, Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija bei kitais tarptautiniais ir Lietuvos teisės aktais buvo priimtas Transporto pagrindų įstatymas, įtvirtinantis konkrečius įsipareigojimus vežėjams. Pareiškėjas savo skunde remiasi sąvokos „kelionės dokumentas“ aiškinimu ir nurodo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 10 p., tačiau nesiremia 6 str., kuriame numatyta, kad norėdamas atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Nagrinėjamu atveju pagal Reglamentus (EB) Nr. 539/2001, Nr. 2414/2001, Nr. 453/2003 ir Nr. 1932/2006 Rusijos pilietis privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiuoti į Lietuvos Respubliką tik su Lietuvos Respublikos įvažiavimo viza.
Be to, skundžiamame nutarime yra išaiškinta „vizos“ sąvoka, kurios turėjimas piliečiui pagal jo pilietybę vykstančiam į ES tampa neatsiejama kelionės dokumento dalimi, kurios nesant, užsieniečiui net neturi būti leista vykti prie valstybės sienos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šio ginčo esmė – ar pareiškėja, įveždama į Lietuvą Rusijos Federacijos pilietį A. C., gim. (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini), be galiojančios Lietuvos Respublikos vizos, pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar Bendrovė pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius asmenų įvežimą į Lietuvos Respubliką, ar yra jos kaltė, ar byla išnagrinėta pagal nustatytus terminus, visapusiškai ir objektyviai.
Šį ginčo klausimą reglamentuoja Transporto veiklos pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 19 straipsnyje numatytos vežėjų pareigos vežant užsieniečius, 20 straipsnis – vežėjų atsakomybė, 21 straipsnis – įstatymo pažeidimo protokolas ir bylų nagrinėjimo terminai.
Įvertinus šias teisės aktų normas, darytina išvada, kad vežėjas, šiuo atveju AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“, įveždamas užsienio pilietį į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjas turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Jeigu vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį. Bauda neskiriama, jeigu vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jeigu vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečio kelionės dokumentas yra suklastotas.
Nustatyta, kad pareiškėja 2007 m. sausio 14 d. reisu TE 863 Amsterdamas – Vilnius atskraidino Rusijos Federacijos pilietį A. C., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus PKP pareigūnams atliekant tikrinimą nustatyta, kad Rusijos pilietis neturi galiojančios Lietuvos Respublikos vizos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 8 straipsnio nuostatomis, jis buvo neįleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pareigūnai surašė neįleidimo dokumentus, Bendrovės vykdytu reisu Rusijos pilietis buvo grąžintas į Amsterdamą. Pareigūnas už nurodytą pažeidimą 2007 m. sausio 14 d. Bendrovei surašė pažeidimo protokolą ir 2007 m. vasario 14 d. nutarimu paskyrė vienuolikos tūkstančių litų baudą.
Įvertinęs teisės aktų normas ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Bendrovė padarė pažeidimą, numatytą Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, nes ji tinkamai neužtikrino Amsterdamo oro uoste keleivių kelionės dokumentų tikrinimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Rusijos pilietis buvo įvežtas į Lietuvos Respubliką be vizos. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kad vežėjas privalo užtikrinti, kad keleiviai turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjas turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Esant šioms aplinkybėms atmestinas pareiškėjos argumentas, kad Bendrovei nėra prievolės tikrinti keleivių kelionės dokumentų.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kad vežėjas privalo užtikrinti, kad keleiviai turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, t. y. prieš įvažiuojant į šalį, o ne kertant valstybės sieną. Įstatymo 19 straipsnyje numatytos vežėjų pareigos vežant užsieniečius. Pagal minėto straipsnio nuostatas, jeigu asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu, atvežęs užsienietį iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, privalo nedelsdamas už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, iš kurios jis atvyko. Bendrovė savo pareigą įvykdė ir Bendrovės vykdytu reisu Rusijos pilietis buvo grąžintas į Amsterdamą.
Vežėjui gali būti neskiriama bauda, jeigu vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jeigu vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečio kelionės dokumentas yra suklastotas. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, jog jai negali būti skiriama bauda pagal nurodytas Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Teismui svarbu nustatyti pareiškėjos kaltės klausimą. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio nuostatas pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką. Pareiškėjos argumentai, kad bendrovė, įlaipindama Rusijos pilietį į lėktuvą, įsitikino, jog jis turi kelionės dokumentus, yra neteisingi, nes jis neturėjo vizos įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad skiriama bausmė arba nuobauda turi būti teisinga. Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Jeigu teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismas, taikydamas sankciją už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės pažeidėjui švelnesnę negu įstatymo numatyta sankcija bausmę arba nuobaudą. Pasirinkęs tokį sankcijos – piniginės baudos – už teisei priešingos veikos padarymą konstravimo būdą, kai pačiame teisinę atsakomybę už nurodytą teisei priešingą veiką nustatančiame straipsnyje yra nustatyta tokia piniginė bauda, kuri yra išties didelė, t. y. tokia sankcija, kuri teisės pažeidėjams yra griežta, įstatymų leidėjas kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad teismas, taikydamas sankciją už šią teisei priešingą veiką – skirdamas piniginę baudą – galėtų atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra nurodytos įstatyme, ir jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, paskirti jam mažesnę negu įstatymo nustatytoji piniginę baudą –mažesnę piniginę baudą nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimai). Mažesnės negu įstatymo nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyto dydžio piniginė bauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas, skirdamas mažesnes negu įstatyme numatytas pinigines baudas, tai turi daryti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti asmens, visuomenės bei valstybės interesai.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvadą, kad Bendrovės absoliučios kaltės, tyčinio veikimo nėra, Bendrovė geranoriškai padėjo atskleisti pažeidimą, savo lėšomis grąžino Rusijos pilietį į Amsterdamą, yra sunki bendrovės finansinė padėtis, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijais yra pagrindas paskirtą nuobaudą sumažinti iki 1 000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teismas
nusprendė:
Skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus oro uosto vado pavaduotojo 2007 m. vasario 14 d. nutarimą, kuriuo AB „flyLAL–Lithuanian Airlines“ paskirta 11 000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti Bendrovei 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.