- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-23
- Bylos Nr.
- 2A-1180-510/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17668-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Algimantas Kukalis, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- A., Kauno miesto savivaldybės, K.
- Trečiasis asmuo
- E., Kauno
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei A. B., atsakovo atstovei A. Barauskienei, trečiajam asmeniui E. V., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-611-435/2010 pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir E. V., dėl pripažinimo šeimos nariu bei įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. B. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad 1969 metais buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskeltini), nuomos sutartis. Pagrindinis šio buto nuomininkas buvo R. S.. 1999 m. sausio 14 d. ši sutartis buvo pakeista, sudarant ją tarp savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ ir R. S.. 2009 m. balandžio 24 d. R. S. mirė. R. S. buvo ieškovės patėvis, auginęs ieškovę nuo šešerių metų amžiaus. 1981 metų sausio mėnesį R. S. susituokė su ieškovės mama A. B. (S.). Po santuokos sudarymo mama apsigyveno pas savo sutuoktinį R. S. adresu (duomenys neskeltini), nuo šio laikotarpio ginčo bute ji buvo registruota. Kartu su mama apsigyveno ir ieškovė. Šeima bute gyveno nuo pat 1981 metų, šis butas buvo ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta. 2005 m. birželio 13 d. A. S. mirė. Jai mirus, ieškovė toliau gyvena šiame bute. Šiuo metu bute gyvena ir du ieškovės nepilnamečiai vaikai - D. V., gim. 2003 m. liepos 27 d., ir E. V., gim. 1993 m. balandžio 21 d. 2009 metų birželio mėnesį iš Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus ieškovė gavo raštą, jog iki 2009 m. liepos 20 d. privalo patuštinti gyvenamąją patalpą, kadangi būdama pagrindinio nuomininko podukra, negali būti laikoma jo šeimos nare. CK 6.589 str. nustato, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Iki pagrindinio nuomininko mirties ieškovė buvau moksleivė, gyveno kartu bendrai tvarkė ūkį. Ieškovė prašė pripažinti ją buvusių nuomininkų R. S. ir A. S. šeimos nare, ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti 1999 m. sausio 14 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį dėl 52/100 dalių buto (duomenys neskeltini), nuomos, sudarant nuomos sutartį su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies. Teismas pripažino K. B. 52/100 dalių buto, esančio (duomenys neskeltini), kurias sudaro 15,77 kv.m. kambarys 79-2 ir po 1/2 dalį šių patalpų: 5,38 kv.m. virtuvės 79-3, 5,98 kv.m. koridoriaus 79-1 ir 2,81 kv.m. sanitarinio mazgo 79-4 buvusio nuomininko R. S., mirusio 2009 m. balandžio 24 d., šeimos nare, ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti 1999 m. sausio 14 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ieškovės vardu. Teismas priteisė atsakovo ieškovei 132 Lt žyminio mokesčio ir valstybei 25 Lt pašto išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskeltini), 52/100 dalys nuosavybes teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, 48/100 dalių nuosavybės teise priklauso A. S.. Dėl 52/100 buto dalių sudaryta neterminuota nuomos sutartis su R. S.. Po pagrindinio nuomininko mirties už ginčo butui tiekiamas paslaugas buvo mokami mokesčiai. Ieškovė po patėvio R. S. mirties kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog ieškovė nepriskiriama prie pagrindinio nuomininko šeimos narių. Ieškovė nuo 1981 metų gyveno kartu su savo motina A. S. ir buvusiu pagrindiniu nuomininku R. S. ir sudarė su juo vieną šeimą. Ginčo teisiniai santykiai atsirado 1981 metais ieškovei apsigyvenus ginčo bute ir tęsiasi iki šiol. Tuo metu galiojusio CK 330 straipsnio 1 dalis numatė, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. CK 6.589 straipsnio 2 dalis numato, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Ieškovė, gyvendama kartu ne tik su savo motina, bet ir patėviu R. S. viename bute iki jo mirties, būdama jo šeimos nare, ir turėdama tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir R. S., o po motinos mirties šių teisių ir pareigų nepraradusi, pagrįstai galėjo tikėti, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, kas atitinka ir teisėtų lūkesčių principą, todėl ji pripažintina nuomininko šeimos nare. Pagal CK 6.602 straipsnio 2 punktą nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jei nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Pagal prie ieškinio pateiktą 2009 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijos pažymą apie asmens paskutinę deklaruotą vietą nurodyta, jog A. S. ginčo bute savo gyvenamąją vietą deklaravo 1981 m. rugpjūčio 10 d. Tačiau ieškovė, remiantis Gričiupio seniūnijos 2009 m. rugsėjo 10 d. išduota pažyma, gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskeltini) deklaravo tik 1992 m. rugpjūčio 17 d. Taip pat su ieškove gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravę ir jos nepilnamečiai vaikai: E. V. ir D. V.. Tai negali būti laikoma pakankamu įrodymu, jog ieškovė faktiškai gyvena ginčo patalpose nuo 1992 metų, kadangi fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. R. S. 2009 m. balandžio 25 d. mirė. Pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu teisiniai pagrindai reglamentuoti CK 6.588 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visų šių aplinkybių visumą, pirmos instancijos teismas galėjo pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Pagal CK 3.135 straipsnį ieškovė nėra priskiriama prie artimiausių R. S. giminaičių, fakto, jog ieškovė buvo R. S. išlaikytinė ieškovė neįrodinėjo, teismas šios aplinkybės taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė gyveno ir gyvena šiame bute, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad K. B. nuo 1981 metų gyveno kartu su R. S.. Taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys bendro ūkio turėjimo faktui konstatuoti būtinas aplinkybes. Byloje pateiktus sumokėtus mokesčius patvirtinantys mokėjimo kvitai yra sumokėti po pagrindinio nuomininko mirties.
Atsiliepimas
Atsakovė K. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovė pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantas Kauno miesto savivaldybė apeliacinį skundą pagrindė teiginiu, jog ieškovė nebuvo R. S. šeimos nare, todėl patalpos nuomos sutartis su ja negali būti sudaryta. Be to, apelianto teigimu, ieškovė neįrodė, kad R. S. mirties metu joje gyveno. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, mano, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 52/100 dalys buto, esančio (duomenys neskeltini) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, b.l.35). 1977 m. birželio 10 d. Kauno miesto Panemunės rajono DŽDT VK sprendimu buvo leista perrašyti buto, esančio (duomenys neskeltini) (tuometinis gatvės pavadinimas (duomenys neskeltini)) (duomenys neskeltini), susidedančio iš vieno 15,22 kv. m kambario ir bendros virtuvės, nuomos sutartį R. S. vardu (b.l. 8). 1999 m. sausio 14 d. R. S. ir Kauno miesto savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. 1981 m. sausio 22 d. R. S. ir ieškovės motina A. B. sudarė santuoką (b.l.25). Ieškovė motina mirė 2005 m. birželio 13 d. (b.l.22), R. S. mirė 2009 m. balandžio 24 d. (b.l.23).
Ieškovės teigimu, ji, būdama 6 metų amžiaus ginčo bute apsigyveno su motina po to, kai ji sudarė santuoką su R. S., ir ši ginčo buto niekada nebuvo išsikėlusi. Šie ieškovės teiginiai yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Gričiupio seniūnijos 2009 m. rugsėjo 10 d. pažymos (b.l.18, 20) patvirtina, kad ieškovės motina adresu (duomenys neskeltini) deklaravo gyvenamąją vietą 1981 m. rugpjūčio 30 d., ieškovė šiuo adresu deklaravo gyvenamąją vietą 1992 m. rugpjūčio 17 d., tuo pačiu adresu yra deklaruotos ir ieškovės vaikų E. V., gimusio 1993 metais, bei D. V., gimusios 2003 metais, gyvenamosios vietos.
Apeliantas apeliacinį skundą grindžia AB „City Service“ 2010 vasario 1 d. pažyma (b.l.71), kurioje teigiama, kad 2009 m. birželio 29 d. apžiūros metu įmonė nepateko į ginčo patalpą, apklausė kaimynus ir ją užplombavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad ši pažyma neįrodo, to fakto, kad ieškovė buvo išsikėlusi iš ginčo. Ji apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu motyvuotai paaiškino, kad tuo metu buvo išvykusi atostogauti, sugrįžusi rado užplombuotas duris, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu. Tą aplinkybę, jog ieškovė nebuvo išsikėlusi, patvirtina ir tai, kad ji 2009 m. birželio 1 d, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyrių su prašymu pakeisti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b.l.7). Be to, ieškovė po R. S. mirties sumokėjo 2009 m. gegužės 29 d. sumokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus (b.l.47-52).
Kaip minėta, ieškovė būdama nepilnametė, ginčo patalpoje apsigyveno 1981 metais. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 324 straipsnio 3 dalis numatė, kad prie nuomininko šeimos narių priskiriami nuomininko sutuoktinis, jų vaikai (jų tarpe ir įvaikiai) ir tėvai (įtėviai). Ieškovė buvo R. S. sutuoktinės duktė, todėl ieškovės motinai susituokus su R. S., ieškovė tapo jo šeimos nare, turinčia tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (1964 m. CK 324 straipsnio 1 dalis). Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė iš ginčo patalpos niekada nebuvo išsikėlusi, šių teisių ir pareigų nėra praradusi, todėl po R. S. mirties turi reikalauti pakeisti nuomos sutartį savo vardu (CK 6.602 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimas paliekamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.