Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-432-380-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-24
Bylos Nr.
1A-432-380-2011
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-00283-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Zigmas Pocius, Arvydas Daugėla
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-432-380/2011Teisėja D. Vološinaitė Proceso Nr. 1-33-1-00283-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.14.1.2.2.; 2.1.7.4.; 2.4.6.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Zigmo Pociaus, Arvydo Daugėlos,sekretoriaujant Giedrei Pajauskienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,nuteistajam A. B.,gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir paskirta subendrinta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2010-02-28, apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pro neužrakintas duris įsibrovė į A. A. (A.) priklausantį buto koridorių ir pagrobė A. A. priklausantį 125 Lt vertės 7 vnt. raktų ryšulį su 5 Lt vertės pakabuku ir T. B. priklausančią įrankių dėžę su joje buvusiais elektrinio perforatoriaus „BOSCH GBH 2-26DFR“ dviem antgaliais, elektriniu perforatorium „BOSCH GBH 2-26DFR“, kurių bendra vertė – 1000 Lt, 20 Lt vertės perforatoriaus antgalį–maišyklę, 300 Lt vertės laidų ieškiklį „BOSCH“, dėžutę su atsuktuvo antgalių komplektu, kurių bendra vertė – 30 Lt, tokiu būdu A. B. pagrobė 130 Lt vertės A. A. turto ir 1350 Lt vertės T. B. turto.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti tyrimui papildyti. Su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes teismas rėmėsi ne faktais ir surinkta medžiaga, o išgalvotais A. A. parodymais, kad sulaikius A. B., šis prašė paleisti, sakė, jog greitai vyks į įkalinimo įstaigą ir daugiau nevogs. Teigia, kad tokių parodymų nukentėjusysis nedavė. Teismas rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kurie kaltės neįrodo, o tik padeda nustatyti sulaikymo faktą. Teigia, kad teisme buvo apklaustas policijos pareigūnas, kurio parodymai nuosprendyje nepaminėti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėtų pabandyti surasti ir apklausti jam priskiriamą bendrininką, nes prokurorė žino, kaip galima jį surasti. Pareigūnai turėtų apklausti nukentėjusiojo kaimyną, kuris pažino pabėgusį bendrininką. Teigia, kad teismas ignoravo prašymą apklausti nukentėjusiojo kaimyną, buvusį sulaikymo metu. Be to, nurodo, kad turėtų būti apklaustas ekspertas, apžiūrėjęs įvykio vietą, tada būtų nustatyta, kad jo įvykio vietoje nebuvo. Apelianto nuomone, išreikalavus Lūžų g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) projektą, būtų nustatyta, kad vagystė įvykdyta iš daugiabučio namo laiptinės, o ne iš A. A. priklausančio buto koridoriaus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jo parodymų vertinimas, kaip bandymas išvengti atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį, yra neteisingas.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas nuteistąjį pripažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir savo išvadas dėl jo kaltės, veikų kvalifikavimo išsamiai argumentavo nuosprendyje. Teismas pagrįstai nustatė, kad A. B. pagrobė A. A. ir T. B. turtą, įsibrovęs į patalpą.

Nuteistasis neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tai yra, kad jį sulaikė nukentėjusysis su pavogtais daiktas, bet nepripažįsta dalyvavęs vagystėje. Teigia, kad daiktus jam davė palaikyti iš matymo pažįstamas asmuo, kurį buvo nurodęs policijos pareigūnams. Nuteistasis savo skunde reikalaudamas perduoti bylą tyrimui papildyti nurodo, kad turėtų būti apklaustas sulaikymą matęs nukentėjusiojo kaimynas. A. B. nuomone, šis asmuo atpažino pabėgusį bendrininką. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-11-11 nutarimu atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl nenustatyto asmens, dalyvavusio su A. B. pagrobiant svetimą turtą (t. 1, b. l. 115–116). Todėl jo asmenybė nustatinėjama atskirtoje byloje. Kadangi nuteistasis neneigia, kad A. A. jį sulaikė, be to, tai patvirtina ir nukentėjusysis, todėl nėra jokio pagrindo dar nustatinėti ir apklausinėti sulaikymą mačiusį kaimyną. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad su tuo asmeniu susitiko, norėdamas nusipirkti narkotikų, matė, kaip šis žmogus į namą įėjo nieko neturėdamas, o išėjo su daiktais, kuriuos jam davė panešti. Kadangi nuteistasis, kaip pats teigė pirmosios instancijos teisme, su tuo asmeniu susitiko prieš tai paskambinęs, todėl turėjo žinoti, kas šis asmuo ir kaip jį galima rasti. A. B. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, todėl nepagrįsti jo tvirtinimai, kad policijos pareigūnams buvo nurodęs tą žmogų, kad prokurorė taip pat žino, kaip galima surasti šį nenustatytą asmenį. Toks nuteistojo elgesys rodo, jog jis slepia šio asmens tapatybę, taip siekdamas išvengti atsakomybės.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A. B. veikė kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta – jie kartu atėjo į namą, juos abu nukentėjusysis pamatė nešančius įrankius iš jo buto. Nors nuteistasis teigia, kad nieko nevogė, tik padėjo panešti daiktus, bet jo elgesys patvirtina dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme. A. B. bandė pabėgti nuo nukentėjusiojo, atsisakė įvardinti kartu buvusį asmenį, gerai žino vietą, iš kur buvo pavogti įrankiai.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis A. A. parodė, kad sulaikytas A. B. prašė paleisti, sakė, kad tuoj važiuos į įkalinimo įstaigą, kad daugiau nevogs. Tokie nukentėjusiojo parodymai užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole. Todėl nuteistojo skunde išsakyti teiginiai, kad tokių parodymų nebuvo ir teismas juos išgalvojo, yra visiškai nepagrįsti. Kadangi nukentėjusysis A. A. tokių aplinkybių pats negalėjo iš niekur kitur sužinoti, kaip tik iš A. B., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais parodymais.

Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas buvo apklaustas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas R. B., kuris parodė, kad A. B. matė prieš metus, kai šis buvo sulaikytas. Jam budėtojas pranešė, kad pristatytas žmogus su daiktais, kurį sulaikė nukentėjusysis. Jis su ekspertu buvo nuvykęs į įvykio vietą. Jo manymu, ekspertas pirštų pėdsakų neėmė, nes jų nerado. Policijos komisariate A. B. parašė paaiškinimą. Liudytojo manymu, A. B. nebūtų galima priversti parašyti paaiškinimą pagal pareigūnų norus. Šių parodymų pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nevertino, nes laikė nesvarbiais. Nepagrįstai nuteistasis skunde teigia, kad liudytojo R. B. parodymai yra jam palankūs, todėl jie nuosprendyje nepaminėti. Liudytojas patvirtino, kad A. B. pats, nieko neverčiamas, parašė paaiškinimą, nors nuteistasis teigia priešingai. Byloje šis paaiškinimas yra ir jame A. B. prisipažino užėjęs į namą Lūžų g. (duomenys neskelbtini), radęs atrakintas duris penktame aukšte ir paėmęs grąžtą, dėžę su instrumentais (t. 1, b. l. 46).

Nepagrįstas nuteistojo reikalavimas apklausti ekspertą, kuris patvirtintų jo nekaltumą. Byloje yra įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad ekspertas jokių pėdsakų nepaėmė (t. 1, b. l. 9–10). L. R. B., surašęs įvykio vietos apžiūros protokolą, patvirtino, kad ekspertas pėdsakų nerado. A. B. iškeldamas versiją, kad nukentėjusiųjų daiktai buvo pavogti iš daugiabučio namo laiptinės, reikalauja paimti namo planą, iš kurio būtų matyti, jog tai savavališkai atitverta patalpa. Nors pats nuteistasis teigia, kad nematė, iš kur buvo pavogti nukentėjusiojo daiktai, bet tvirtina, norėdamas grąžinti pavogtus raktus, nuėjo pas nukentėjusįjį, bet durys buvo užrakintos. Iš to galima daryti išvadą, kad nuteistasis gerai žinojo ne tik nukentėjusiojo butą, į kurį buvo įsibrovęs, bet ir asmenį, dėl kurio byla išskirta, iš kurio paėmė nukentėjusiojo raktus. Be to, iš nukentėjusiojo A. A. parodymų yra aišku, kad daiktai buvo pavogti iš jo buto. Iš surinktų įrodymų matyti, kad turtas, kurį pagrobė A. B., buvo laikomas nukentėjusiajam priklausančioje patalpoje, kurioje nuteistasis neturėjo jokių priežasčių lankytis. Pažymėtina ir tai, kad veikos kvalifikacijai pagal BK 178 str. 2 d. nėra svarbu, kokiuose dokumentuose užfiksuota patalpa, į kurią įsibraunant pagrobtas turtas. Nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo jo veiką perkvalifikuoti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos 2011-02-22 teisiamajame posėdyje buvo paskelbti liudytojo R. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis, turėjo teisę ir galėjo teismo posėdyje perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus byloje esantiems įrodymams patikrinti. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį, nukentėjusiuosius, liudytoją policijos pareigūną R. B., perskaitė liudytojo R. A. ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 str. 5 d. nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo nuteistąjį A. B. ir teisinančius, ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo A. B. parodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, vertindama liudytojo R. B. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, o liudytojo R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, perskaitytų teisiamajame posėdyje, nevertindama kaip savarankiško įrodymo, daro išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais A. B. kaltės įrodymais, kurių pakanka pripažinti A. B. padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas.

Naikinti nuosprendį ir bylą perduoti tyrimui papildyti nuteistojo A. B. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Zigmas PociusArvydas Daugėla