- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-145-601/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovui K. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1486-717/2009, pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo bei atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui K. J. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu (b. l. 29-31) prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką, sudarytą 1981-08-01, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą: jam priteisti automobilį „Volvo“ ir VAZ, kurio faktiškai nėra (likusi tik jo registracija), o atsakovei priteisti automobilį „Mazda“ ir visą kilnojamąjį turtą, nurodytą patikslintame ieškinyje, nereikalaujant iš atsakovės piniginės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti jos ir ieškovo santuoką, neskiriant termino susitaikyti, kaltu dėl santuokos iširimo pripažįstant ieškovą, padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti visus automobilius, jai priteisiant pusę automobilio „Volvo“ vertės; muzikinį centrą „Sony“, televizorių „Philips“ ir pianiną laikyti vaikams priklausančiu turtu ir išimti iš bendros turto dalinimo masės; ieškovui priteisti: šaldytuvą, dujinę viryklę, skalbimo mašiną, 2 dulkių siurblius; atsakovei priteisti kitą turtą, kurį ji įvertino ir tokiomis kainomis, kokias nurodė turto vertintojai; išregistruojant santuoką atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę „Pavilionytė“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas sprendime nustatė, jog šalys santuoką sudarė 1981 m. rugpjūčio 1 d., santuokoje gimė du vaikai, abu yra pilnamečiai. Šalys nesutarė dėl ieškovės ūmaus ir aikštingo būdo. Ieškovas su atsakove dėl santuokos nutraukimo susitarė tarpusavyje, abu sutarė, kad jų santuoka iširo, o visą savo nekilnojamąjį turtą padalins vaikams, ką patvirtina turto dovanojimo sutartys (b. l. 104-113), todėl teismas laikė, kad šalių santuoka iširo 2007 m. liepos mėn. Byloje nepateikta nenuginčijamų įrodymų, kad ieškovas iki faktinio santuokos nutraukimo būtų buvęs neištikimas atsakovei, ar kad dėl kitos moters būtų palikęs šeimą, liudytoju apklaustas šalių sūnus M. J., taip pat kategoriškai neteigė, kad ieškovas iki paliekant šeimą turėjo kitą moterį ir, kad šeimą paliko dėl kitos moters, todėl teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Išregistruojant santuoką ieškovui paliko pavardę „J.“, o atsakovei „P.“. Teismas, vadovaudamasis CK 3.92, 3.116 str., 3.117 str. 1 d., atsižveldamas į tai, jog automobiliais „Volvo“ ir „Mazda“ virš 2 m. naudojosi ieškovas, juos abu ir automobilį VAZ priteisė jam, bendra turto vertė 12600 Lt. Kadangi visu kilnojamuoju turtu naudojosi atsakovė, jis yra pas ją bute, šį turtą: šaldytuvą „Gorenje“ 1600 Lt, dujinę viryklę „Beko“ 700 Lt, automatinę skalbimo mašiną „INDESIT“ 1100 Lt, sekciją (lenkiška) 800 Lt (b.l. 114), sekciją (svetainės) 350 Lt (b.l. 114), 4 dalių spintą su antricolėmis 300 Lt, virtuvės baldų komplektą 2 000 Lt, dulkių siurblį „Elektrolux“ 500 Lt ir dulkių siurblį „Daewoo“ 300 Lt vertės, bendra turto vertė 7 650 Lt , priteisė atsakovei. Kadangi bendra dalintino turto vertė yra 20 250 Lt (12 600 Lt + 7 650 Lt), tai padalinus šį turtą pusiau, šalims turėjo atitekti po 10 125 Lt vertės turto. Kadangi ieškovui turto atiteko už 12 600 Lt, todėl iš jo atsakovei priteisė 2 475 Lt piniginę kompensaciją. Iš dalintinų daiktų, įvardintų kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas sprendė, jog nedalintini daiktai: muzikinis centras „Sony“, televizorius „Philips“ ir pianinas, kurie padovanoti šalių vaikams. Kadangi iš dalies patenkinti tiek ieškinys, tiek priešieškinys, abiejų šalių naudai priteista po vienodą dalį, tenkinant jų reikalavimus, teismas bylinėjimosi išlaidų vienam iš kito nepriteisė, tik išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš kiekvieno po 18,48 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo iš dalies panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. spredimą ir priimti naują sprendimą: 1) ieškovą pripažinti kaltu dėl 1981-08-01 sudarytos santuokos išširimo; 2) priteisti ieškovui automobilius: „Volvo V40“, v. n. (duomenys neskelbtini) 10 600 Lt vertės, „Mazda 626“, v. n. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt vretės ir bevertį a/m „VAZ 2105“, v. n. (duomenys neskelbtini), išmokant atsakovei 6 300 Lt kompensaciją; 3) priteisti atsakovei lenkišką sekciją 800 Lt vertės, svetainės sekcija 350 Lt vertės, 4 durų spintą 300 Lt vertės, bendra suma – 1 450 Lt, įpareigoti atsakovę ieškovui už šiuos daiktus išmokėti 725 Lt kompensaciją, t. y. sumažinant atsakovei tenkančią piniginę kompensaciją už automobilius iki 5 575 Lt; 4) ieškovo įkainuotus bendrai įgytus daiktus – šaldytuvą „Gorenije“ 1 600 Lt vertės, automatinę skalbimo mašiną „INDESIT“ 1 100 Lt vertės, dujinę viryklę „Beko“ 700 Lt vertės, dulkių siurblius „Elektrolix“, kurio vertė 500 Lt ir “Deawoo”, kurio vertė 300 Lt bei virtuvės baldų kompeltą, kurio vertė 2 000 Lt, kurių bendra vertė 6 200 Lt priteisti ieškovui, o atsakovei už šiuos daiktus iš ieškovo priteisti 3 100 Lt kompensaciją, bandra iš ieškovo atsakovei tenkanti kompensacijos suma 8 675 Lt; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 6) pripažinus ieškovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, priteisti atsakovei 10 000 Lt neturtinės žalos. Motyvuose nurodo:
1) nepagrįsta teismo išvada, jog santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas nevertino bendro gyvenimo nutrūkimo aplinkybių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis išėjo iš namų ir apsigyveno su kita moterimi, be to, teismas, nenurodė kuo pasireiškė atsakovės kaltė dėl šeimos iširimo;
2) teismas priteisdamas automobilius ieškovui, atsakovei turėjo priteisti pusę jų vertės dydžio kompensaciją 6 300 Lt;
3) atsakovės prašymu ekspertų įvertinto dalies turto vertė 1 650 Lt suma (3 100 Lt - 1 450 Lt = 1 650 Lt) nesutampa su ieškinyje nurodyta, t. y. reali sekcijos (lenkiškos) rinkos vertė 800 Lt, sekcijos (svetainės) - 350 Lt, 4 dalių spintą su antrasolėmis 300 Lt, todėl teismas priteisęs 1 450 Lt vertės daiktus atsakovei, turėjo ieškovui priteisti 725 Lt kompernsaciją, ja sumažinant atsakovei tenkančią kompensaciją už ieškovui priteistus automobilius;
4) kadangi ieškovas pats įvertino šaldytuvą „Gorenije“ - 1 600 Lt, automatinę skalbimo mašiną „INDESIT“ - 1 100 Lt, dujinę viryklę „Beko“ - 700 Lt, dulkių siurblius „Elektrolix“ - 500 Lt ir „Deawoo“ - 300 Lt bei virtuvės baldų kompeltą - 2 000 Lt, kurių bendra kaina 6 200 Lt, šiuos daiktus teismas turėjo priteisti ieškovui, o atsakovei pusę jų vertės dydžio kompensaciją – 3 100 Lt;
5) teismas padalijo šalių turtą, nenustatęs dalies turto tikslios ir realios vertės, kadangi ieškovo nurodytos sumos yra per didelės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo 2009-09-10 sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) dėl atsakovės ūmaus būdo nebuvo galimybės šalims toliau gyventi santuokoje, šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, derino santuokos nutraukimo sąlygas;
2) teisme nebuvo įrodyta, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės;
3) automobiliai buvo priteisti ieškovui, atsižvelgiant į tai, jog jis jais naudojois virš 2 m., o atsakovė nereiškė į juos pretenzijų;
4) visu kilnojamuoju turtu naudojasi atsakovė, jis yra jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, todėl šis turtas pagrįstai buvo priteistas jai;
5) teismas nenukrypo nuo lygių dalių principo, kadangi už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį atsakovei priteisė 2 475 Lt kompensaciją;
6) kadangi santuoka nutrūko dėl abipusės šalių kaltės, nėra pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atsakovei atlyginimo.
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Vertindama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1981 m. rugpjūčio 1 d. 2008 m. gegužės 15 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė, pareiškusi priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (LAT 2008 m. sausio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-49/2008). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino šalių bendro gyvenimo nutrūkimo aplinkybių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis išėjo iš namų ir apsigyveno su kita moterimi, be to, teismas, nenurodė kuo pasireiškė atsakovės kaltė dėl šeimos iširimo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išsamiai išanalizavo sutuoktinių tarpusavio santykius, jų elgesį, t. y. teismas nustatė, jog šalys nesutarė dėl apeliantės ūmaus ir aikštingo būdo, taip pat teismas nepaneigė ir ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo, kadangi gyvenant santuokoje jis paliko šeimą (išėjo iš namų), nuo 2007 m. liepos mėn. kartu negyvena su atsakove, bendro ūkio neveda, susirado draugę, ieškovas, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, iš esmės šių aplinkybių neginčija (tik nurodo, kad draugę susirado jau išėjus gyventi atskirai nuo atsakovės), prašydamas palikti galioti teismo sprendimą. Apeliantė teismui nepateikė pakankamai duomenų, jog tik dėl ieškovo kaltės, jo neištikimybės, iširo šalių santuoka. Remiantis aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, vienas kito negerbė, dėl ko sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas (CK 3.27 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).
Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, padalindamas turtą, nepagrįstai rėmėsi ieškovo vienašališkai nurodyta dalies ginčo turto verte. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus <..>. CPK 179 str. 1 d. nurodoma, kad įrodymus teismui pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Nagrinėjamu atveju, apeliantė, nesutikdama su ginčo turto (šaldytuvo „Gorenije“, automatinės skalbimo mašinos „INDESIT“, dujinės viryklės „Beko“, dulkių siurblių „Elektrolix“ ir „Deawoo“, virtuvės baldų komplekto) ieškovo nurodyta verte, turėjo pateikti teismui šį nesutikimą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 str.) ar prašyti skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau tokių įrodymų apeliantė nepateikė. Be to teisėjų kolegija nemano, kad nurodomos turto vertės yra aiškiai neteisingos. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog kadangi ieškovas pats įvertino šaldytuvą „Gorenije“ - 1 600 Lt, automatinę skalbimo mašiną „INDESIT“ - 1 100 Lt, dujinę viryklę „Beko“ - 700 Lt, dulkių siurblius „Elektrolix“ - 500 Lt ir „Deawoo“ - 300 Lt bei virtuvės baldų komplektą - 2 000 Lt, kurių bendra kaina 6 200 Lt, šiuos daiktus teismas turėjo priteisti ieškovui, o ne atsakovei, kuriai turėjo būti priteista pusė jų vertės dydžio kompensacija – 3 100 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtus daiktus priteisė atsakovei, kadangi ji šiais daiktais nuolat naudojosi ir naudojasi, jie yra jos gyvenamajame bute.
CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, jog turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog bendra dalintino turto vertė yra 20 250 Lt (12 600 Lt + 7 650 Lt), o padalinus šį turtą pusiau, šalims atitenka po 10 125 Lt vertės turto, kadangi ieškovui atiteko turto už 12 600 Lt, o atsakovei už 7 650 Lt, pagrįstai, nenukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, iš ieškovo atsakovei priteisė 2 475 Lt piniginę kompensaciją.
Apeliacinės instancijos teismui, pripažinus abipusę sutuoktinių kaltę, ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo nagrinėti apeliantės reikalavimo dėl 10 000 Lt neturtinės žalos (santuokai iširus dėl ieškovo kaltės) priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (CK 3.70 str. 2 d.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.