Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-229-780/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
e1-229-780/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39556-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
G. Ž.
Baudžiamoji byla Nr. e1-229-780/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39556-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nustatytas neįgalumas, nedarbingas (darbingumo lygis 15 procentų), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. Ž. 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 8 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, metaliniu laužtuvu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. Č. į dešinę ranką ir vieną smūgį į dešinę koją, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dešinio žasto srities sumušimų bei kraujosruvos odoje ir poodyje.

Kaltinamasis G. Ž., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 8 val., jam stovint savo namų kieme, (duomenys neskelbtini), pro šalį eidamas R. Č. pradėjo rėkt, kad jis vagis, statosi namus prisivogęs. Kai paklausė R., kas jam yra, jis lyg norėjo eiti link jo, bet apsisuko ir nuėjo į parduotuvę. Kai R. Č. grįžo iš parduotuvės, jis stovėjo kieme, laukė automobilio, kuris turėjo nuvežti į Druskininkus, atlikti hemodializės. R. Č. įsuko pas jį į kiemą, tada jis griebė laužtuvą ir užsimojo. Prisimena, kad sudavė jam vieną kartą per koją, o toliau nieko neprisimena. Neprisimena todėl, kad buvo negėręs antidepresantų, nes kai jam atliekamos hemodializės, negali gerti jokių vaistų. Kai negeria antidepresantų, jam būna blogai, jį viskas erzina, ima pyktis, nesivaldo. Buvo blaivus, alkoholio nevartoja gal šešerius metus. Jei R. Č. nebūtų šaukęs ant jo, o jis būtų išgėręs vaistus, taip nebūtų buvę. Gailisi dėl to, ką padarė. Kai įvyko konfliktas tarp jo ir R. Č., niekas nematė, aplinkui žmonių nebuvo, buvo tik dviese. Yra I grupės invalidas, dėl kepenų cirozės, jam nustatytas neįgalumas. Nedirba, turi devynerių metų dukrą, kuri irgi neįgali nuo gimimo. Gyvena su sugyventine ir dukra, kurią sekmadienį išveža į specializuotą mokyklą, o penktadienį parveža į namus. Sugyventinė J. R. dirba, ji ir išlaiko šeimą. Savo vardu registruoto turto neturi. Lankėsi pas psichologą ar psichiatrą, kadangi kepenų cirozės šalutinis poveikis yra nervų sistemos pažeidimas, dėl to geria stiprius antidepresantus (b. l. 68–69, 76).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- nukentėjusiojo R. Č. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1, 41–44), iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 7 val. 55 min., einant link parduotuvės, savo namų kieme, prie vartų, šalia kelio, stovėjęs G. Ž. jam, be jokios priežasties, pasakė, kad jis daugiau nevaikščios gatve pro jo langus. Jis nusijuokė, tada G. Ž. pasakė: „ateik čia, pakalbėsim“. Jis atsakė, kad nemato reikalo su juo kalbėti, ir nuėjo. Apsipirkęs parduotuvėje, apie 8 val. 30 min., ėjo namo ta pačia gatve, kuria atėjo, pro G. Ž. namus. G., pamatęs jį prie savo namų, pradėjo bėgti link jo, matė, kad rankoje turėjo metalinį strypą. Išbėgęs per kiemo vartelius į gatvę G. Ž. trenkė metaliniu strypu jam į dešinės kojos blauzdikaulį. Pamatė, kad G. vėl užsimojo metaliniu strypu ir norėjo trenkti dar kartą, tačiau antro smūgio jis išvengė, paeidamas atgal ir pasilenkdamas, bet kai pasilenkė, tada G. Ž. dar kartą trenkė jam, pataikė į dešinę ranką. Sudavęs smūgius G. pasakė, kad dabar žinos, kaip vaikščioti pro jo namus. Jis šlubuodamas nuėjo pas miestelio seniūną V. D. ir papasakojo, kas nutiko. Seniūnas iškvietė policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą, kuri jį pristatė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur po apžiūros jam konstatavo rankos ir kojos sumušimus. Dėl šio įvykio G. Ž. civilinio ieškinio nereikš;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 21–25), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu. Prie kelio yra du betoniniai vartelių stulpeliai, per kuriuos galima patekti į namo kiemą. Prie gyvenamojo namo šiaurinės sienos yra atremtos medinės durys, o prie jų atremtas metalinis laužtuvas, šešių briaunų; laužtuvo bendras ilgis 75 cm; vienas laužtuvo galas plokščias, o kitas galas užlenktas 90 laipsnių kampu, jo plokštumoje yra trikampė išpjova; užlenkto laužtuvo ilgis yra 15,5 cm; laužtuvas paimtas;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada G 841/2019 (06) (b. l. 32), kurioje nurodyta, kad R. Č. kliniškai nustatyta dešinio žasto srities sumušimas bei kraujosruva odoje ir poodyje. Sužalojimas padarytas veikiant dešinį žastą kietu buku žalojančiu daiktu; galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku; padarytas vienu trauminiu poveikiu. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra; metalinis laužtuvas gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant metaliniu laužtuvu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 38), kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 10 val. 32 min. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, kad R. Č. buvo blaivus;

- liudytojo V. D. parodymais (b. l. 56–57), iš kurių matyti, kad pažįsta ir G. Ž., ir R. Č.. 2019 m. rugsėjo 14 d. ryte pas jį į namus atėjo R. Č., buvo susijaudinęs, išsigandęs, pasakojo, kad jį užpuolė G., pavardės nepasakė. Pamanė, kad tai jo kaimynas G. I., nes jie anksčiau pykdavosi. Kai paklausė, kuo gali padėt, liepė skambinti 112. Paskambinęs nurodė, kad užpuolikas yra G. I.. Tada R. Č. pradėjo šaukti, kad ne I., o Ž., jis taip ir pasakė operatoriui. Po to kartu su R. nuvažiavo prie jo namų, esančių Č. S. g. 35, laukė policijos ir greitosios. R. pasakojo, kad ėjo į parduotuvę pro G. Ž. namus, G. matė, kaip jis praėjo pro jo namus, o jam grįžtant iš parduotuvės, su laužtuvu išbėgo į kelią ir sudavė R. lyg du smūgius. Sakė, kad pataikė į dešinę ranką ir į dešinę koją. Ant rankos matėsi hematoma, toks didžiulis guzas buvo. Sulaukė policijos ir greitosios. Policijos pareigūnai nuvažiavo pas G. Ž., bet jo nebuvo namuose, sugyventinė sakė, kad išvykęs į Druskininkus daryti dializių. Greitoji medicinos pagalba R. Č. išvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, jį ligoninėje laikė gal pora dienų. Kai išleido, jis jį parvežė namo. Kiek žino, nei G. Ž., nei R. Č. jau kuris laiko nevartoja alkoholio. G. Ž. Kapčiamiestyje žmonės bijo, nes jis sėdėjęs kalėjime, kartais neprognozuojamas.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta, nes nukentėjusiojo sužalojimas konstatuotas teismo medicinos eksperto pateiktoje specialisto išvadoje, o nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai patvirtina, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė ir sveikatą nežymiai sutrikdė kaltinamasis G. Ž., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 139–141, 143).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis G. Ž. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo G. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis laikomas neteistu (b. l. 87–92); galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 98–99); jam nustatytas neįgalumas, yra nedarbingas (darbingumo lygis 15 procentų) (b. l. 82); turi mažametę dukrą (b. l. 86); Psichikos sveikatos centro apskaitoje neįrašytas, įrašytas priklausomybės ligų kabineto apskaitoje (b. l. 105); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad G. Ž. praeityje (2011 m.) buvo nustatyta klinikinė diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, psichozinis sutrikimas; šiuo metu jam nustatoma klinikinė diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant raminamąsias ir migdomąsias medžiagas, žalingas vartojimas. Dėl savo psichinės sveikatos būklės G. Ž. nusikaltimo padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo; šiuo metu savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali; jam nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jis gali būti apklausiamas, gali dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 123–125); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad G. Ž. gyvena pas sugyventinę, šeimoje auga neįgali dukra, kuri mokosi Vilniaus kurčiųjų internate, jis yra neprognozuojamo elgesio, šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šiuo metu išbraukta (b. l. 137).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuo­jančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma artima minimaliai laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai). Kaltinamajam skirtinas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas draudimas.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – metalinis laužtuvas, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 27), – sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant bausmės vykdymo metu bendrauti su R. Č.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, G. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, uždraudžiant bausmės vykdymo metu bendrauti su R. Č.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – metalinį laužtuvą – sunaikinti.

Išaiškinti G. Ž., jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžia­muo­ju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavi­mo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžia­ma­sis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Šarka