- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2-609/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- Danske Bank A
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Danske Bank A/S atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvauja I. K. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl ieškovės L. K. su atsakovu Danske Bank A/S (toliau – ir bankas) sudarytų laidavimo sutarčių, kuriomis buvo laiduota už tinkamą trečiojo asmens I. K. įsipareigojimų bankui vykdymą, galiojimo. Ieškovė nurodė, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos suklydimo ir apgaulės įtakoje, todėl prašė jas pripažinti negaliojančiomis ab initio. Ieškovė taip prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamų laidavimo sutarčių vykdymą, įskaitant išieškojimą iš ieškovei priklausančio turto už trečiojo asmens prievoles bankui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė jos nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes ieškovės turtas gali būti realizuotas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas Danske Bank A/S prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria sustabdytas priverstinis trečiojo asmens skolos išieškojimas iš ieškovei priklausančio turto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nepranešė apeliantui apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nereikalavo prašymą nagrinėti neinformavus kitos šalies.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui. Visų pirma nebuvo pateikta jokių įrodymų apie vykdomą išieškojimas pagal ginčo laidavimo sutartis. Tokio išieškojimo apeliantas apskritai nėra pradėjęs. Antra, nors ginčo dalykas yra laidavimo sutartys, tačiau teismas sustabdė išieškojimą ne tik pagal jas, bet ir pagal ieškovės su banku sudarytas hipotekos sutartis, dėl kurių jokių reikalavimų nepareikšta. Net ir ieškovei palankus sprendimas neatims iš apelianto teisės patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto ieškovei priklausančio turto.
Ieškovė L. K. prašo skundą atmesti. Pažymi, kad teismas pagrįstai sustabdė išieškojimą iš jai priklausančio turto už trečiojo asmens skolas, nes bendroje nuosavybėje trečiojo asmens turto dalis nėra nustatyta. Teismo sprendimas gali turėti įtakos trečiojo asmens skolos išieškojimui, nes pripažinus laidavimo sutartis negaliojančiomis, ieškovei nebeliks prievolės atsakyti už pastarojo skolas – hipoteka atsirado iš laidavimo santykių. Be to, ieškovė turėtų pirmenybę įsigyti trečiajam asmeniui priklausančią nekilnojamojo turto dalį.
Tretysis asmuo atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje iš esmės keliamas laikinųjų apsaugos priemonių ryšio su būsimo teismo sprendimo vykdymu klausimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas paprastai gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimu (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neturi jokios įtakos tokiam užtikrinimui, negali būti taikomos, nes nėra teisinio pagrindo varžyti kito asmens teises.
Šioje byloje ginčijamas laidavimo sutarčių galiojimas. Tenkinus ieškinį, apeliantas prarastų iš šių sutarčių kylančią reikalavimo teisę ieškovei ir tuo pačiu netektų galimybės ją įgyvendinti iš ieškovės turto. Taigi pirmosios instancijos teismo draudimas sustabdyti ginčijamų laidavimo sutarčių vykdymą gali būti laikomas susijusiu su galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymu. Pažymėtina, kad apeliantas neprašo panaikinti nurodytą nutarties dalį, todėl teisėjų kolegija jos pagrįstumo iš esmės nevertina.
Bylos duomenys patvirtina, kad tarp joje dalyvaujančių asmenų susiklostė ne tik laidavimo, bet ir įkeitimo teisiniai santykiai: trečiojo asmens prievolės bankui užtikrintos ne tik ieškovės laidavimu, bet ir ieškovės ir trečiojo asmens turto hipoteka. Šiuo metu iš įkeisto turto pradėtas išieškojimas (b. l. 49-52). Priešingai nei teigia ieškovė, hipoteka atsirado ne iš laidavimo santykių – tai dvi šalutinės prievolės, užtikrinančios trečiojo asmens įsipareigojimų bankui tinkamą įvykdymą (b. l. 8-9, 11-12). Akivaizdu, kad laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis neturės jokios įtakos įkeitimo sandorių galiojimui. Pastarieji šioje byloje nėra ginčijami. Taigi pirmosios instancijos teismo draudimas vykdyti išieškojimą iš ieškovei priklausančio turto už trečiojo asmens prievoles, aiškiai neapribojus draudimo ribų tik išieškojimu ginčijamų laidavimo sutarčių pagrindu, peržengia ieškovės pareikštų reikalavimų ribas ir nepagrįstai varžo banko teises. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir dėl to netiksliai suformulavo skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, apelianto skundą pripažįsta pagrįstu, tačiau mano, jog jo reikalavimui patenkinti užtenka patikslinti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį. Kartu atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad, gavęs apelianto, kuriam apie prašymą imtis laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pranešta, atskirąjį skundą, teismas privalėjo nagrinėti jame pateikiamus argumentus, kurie yra visiškai aiškūs, ir tik su jais nesutikdamas, perduoti skundą apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties rezoliucinę dalį:
„Sustabdyti tarp L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir AB „SAMPO bankas“ (dabar – Danske Bank A/S) 2005 m. sausio 12 d. sudarytos laidavimo sutarties, 2006 m. rugsėjo 6 d. sudaryto susitarimo dėl laidavimo pakeitimo ir 2006 m. spalio 9 d. sudarytos laidavimo sutarties vykdymą, įskaitant išieškojimą pagal šiuos sandorius iš L. K. turto“.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.