Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjui G. Č., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. spalio 18 d. V. Č. mirė (mir. liudijimas AA Nr. 614185). Broliui daugelį metų gyvenant kartu, po jo mirties pareiškėjo namuose liko palikėjui priklausę daiktai: baldai, lova, televizorius, kiti rakandai ir prietaisai. Po jo mirties broliui priklausiusį turtą priėmė, juo naudojosi kaip savu. Paminėtina, kad dar prieš brolio mirtį buvo pradėjęs tvarkyti motinai, B. Č. priklausiusios žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus. 2008-02-27 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 38-24704 B. Č. buvo atkurta nuosavybė į 0,47 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), o 2009-10-06 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 38-25867 sprendimu – nuosavybė į 0.66 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taigi dar V. Č. esant gyvam, kartu su juo priėmė ir aptartą motinai, B. Č. priklausiusį turtą (pagrindas Varėnos 1-ojo notaro biuro liudijimas Nr. 4249). Nors iki V. Č. mirties paveldėjimo teisės liudijimai į šį turtą ir nebuvo išduoti, su broliu šį turtą valdėme, 2015m šį turtą įregistravo motinos vardu . Ir šiandien naudojasi broliui priklausiusiu turtu, žemės sklypais, asmeniniais jo daiktais.

Mirus broliui, V. Č. liko šis jam priklausęs turtas: asmeniniai daiktai, baldai, lova, televizorius, namų ūkio rakandai ir kiti prietaisai, bei jo paveldėta B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausiusi turto dalis: žemės sklypas, miškų ūkio paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,47 ha, esantis (duomenys neskelbtini).;žemės sklypas, miškų ūkio paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,66 ha, esantis (duomenys neskelbtini).

Po brolio V. Č. mirties siekia paveldėti likusį turtą. Brolio dukros palikimo priėmimo dokumentų po jo mirties tvarkyti neketina, palikimo nepriėmė . Jos įtrauktos suinteresuotais asmenimis. Pažymiu, kad po V. Č. mirties į notarų biurą nesikreipė. Iš Varėnos raj. I-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad mirus V. Č. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, palikimo nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, testamentų registre palikimo priėmimo faktas neregistruotas.

Pareiškėjas, kaip brolio V. Č. likusio turto ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. 1d. 4p.), kol kas negali įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimų V. Č. priklausiusiam turtui paveldėti. Terminas kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą pasibaigęs (LR CK 5.50 str. 3 d.), todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Po brolio mirties likusį turtą iškart pradėjo valdyti kaip savo. Ir šiandien naudoja jam priklausiusius asmeninius daiktus.Valdo ir žemės sklypus, kurie pareiškėjui ir broliui liko po motinos mirties. Tvarkė miškų sklypų nuosavybės dokumentus, naudoja miškų sklypus, imdamas malkas, atliko miškotvarkos, miško valymo darbus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas, išduotas 2011-10-18 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos ( b.l. 9).

Pagal gimimo akto įrašą, V. Č., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai – B. Č., o tėvo nurodytas tik vardas – Juozas ( b.l. 10).

Pagal G. Č., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą, motina nurodyta B. Č., o tėvas – nurodytas tik vardas P. ( b.l. 8).

B. Č. mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas, išduotas 1997-02-17 Varėnos seniūnijos ( b.l. 14).

Pagal 1998-02-04 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, B. Č. turtą paveldėjo jos sūnūs V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16).

Šiais rašytiniais įrodymais pagrįstas pareiškėjo giminystės ryšys tarp jo ir brolio V. Č..

1998-02-04 notariškai patvirtinta sutartimi G. Č. ir V. Č., pasidalijo paveldėtą turtą : G. Č. atiteko gyvenamasis namas ir ūkio statinys, kiemo įrenginiai bei pajus „Perlojos“ ŽŪB. V. Č. atiteko piniginis indėlis banko įstaigoje ( b.l. 17).

2002-11-06 notariškai patvirtinta įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartimi, G. Č. ir V. Č., paveldėję pagal įstatymą turtą – 3.1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ši paveldėto turto dalis perėjo G. Č. ( b.l. 18).

2002-11-06 paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą, B. Č. turtą – 3.1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), paveldi sūnus G. Č. ( b.l. 19).

2015-07-14 notaro liudijimu, B. Č., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė sūnūs G. Č. ir V. Č. ( b.l. 20).

Pagal 2015-09-24 notaro R. M. pateiktą informaciją, (duomenys neskelbtini) mirus V. Č., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimas nebuvo priimtas, paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti ir testamentų registre palikimo priėmimo faktas neįregistruotas.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str.1 d.). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėja testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str.,5.13 str.).

CK 5.11 str. nustato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra ir ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po V. Č. mirties jo brolis yra tik pareiškėjas G. Č.. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Pareiškėjas G. Č. yra ketvirtos eilės paveldėtojas, paveldint pagal įstatymą, kadangi pateiktais byloje įrodymais įrodyta, jog pirmesnės eilės įpėdiniai palikimą nėra priėmę, todėl turi teisę, kaip įstatyminis įpėdinis priimti palikimą.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį jis turėjo visa apimtimi. Pirmiausia pareiškėjas su broliu V. Č. pasidalijo palikimą po motinos mirties, po to kartu gyveno. Pareiškėjas tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą – žemę (mišką) reikalus ir po motinos mirties, o vėliau ir šio palikimo priėmimo klausimus.

Pareiškėjas priėmė palikėjo turtą visa apimtimi, koks buvo paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.

Nežiūrint to, kad B. Č., mirusiai (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teisės į dalį išlikusio nekilnojamojo turto – 0.47 ha miško buvo atkurtos tik 2008-02-27 apskrities viršininko sprendimais, o nekilnojamojo turto registre įregistruotos tik 2015-07-27, šiuo turtu faktiškai disponavo ir naudojosi kaip savo pareiškėjas G. Č., kuris ne tik iniciavo atkūrimo procese palikėjos interesų atstovavimą, bet ir faktiniais veiksmais prižiūrėjo bei tvarkė miško sklypą, atlikdamas sanitarinius kirtimus, iškirsdamas ribines linijas.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjas G. Č. po brolio V. Č. mirties 2011-10-18 priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), po brolio V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. 614185, išduotas 2011-10-18 Varėnos seniūnijos ), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui apie nustatytą palikimo priėmimo faktą po palikėjo V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), jo paskutinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), pranešti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.