- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-134-309-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-1-00082-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- G. S.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. (G. S.) apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl motopjūklo vagystės) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš G. S. vagonėlio) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš G. S. G. S. 426,50 Lt (keturi šimtai dvidešimt šeši litai 50 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. S. nuteistas už tai, kad 2010-04-04 naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 4, rastu metaliniu strypu nulauždamas pakabinamą durų spyną 30 Lt vertės įsibrovė į patalpą – B. K. priklausantį sandėliuką, iš kur pagrobė svetimą B. K. priklausantį turtą – motopjūklą „Husqvarna“ 500 Lt vertės, tuo nukentėjusiai B. K. padarydamas 530 Lt turtinę žalą.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010-05-04 apie 14 val., (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k., ranka atplėšdamas lango rėmą 50 Lt vertės įsibrovė į patalpą – G. S. priklausantį gyvenamąjį vagonėlį, iš kur pagrobė svetimą G. S. priklausantį turtą – televizorių „Wetekom“ 100 Lt vertės, 12 kartų didinančius žiūronus su futliaru 90 Lt vertės, fotoaparatą „Zenit TTL“ 60 Lt vertės, vandens siurbliuką 105 Lt vertės, medinį pastatomą laikrodį „Adler“ 30 Lt vertės, radio aparatą – magnetolą „Sony“ 100 Lt vertės, 2 teleskopines meškeres po 50 Lt vienos viso 100 Lt vertės, viengulį pripučiamą čiužinį 50 Lt vertės, 5 vnt. morkų sėklų po 1,50 Lt vieno viso 7,50 Lt vertės, 4 vnt. molinių puodelių po 2 Lt vieno viso 8 Lt vertės, 4 vnt. metalinių šaukštų po 2 Lt vieno viso 8 Lt vertės, 4 vnt. metalinių šakučių po 2 Lt vienos viso 8 Lt vertės, 10 vnt. metalinių šaukštelių po 1 Lt vieno viso 10 Lt vertės, oro gaiviklį „Brait“ 3 Lt vertės, t. y iš viso pagrobė svetimo, G. S. priklausančio turto 679,5 Lt vertės, tuo nukentėjusiam G. S. padarydamas 729,5 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. S. apeliaciniu skundu prašo išnagrinėti bylą.
Skunde nurodo, kad 2010 m. balandžio mėnesį, per Velykas, su „strypu“ išlaužė daugiabučio sandėliuko duris, tačiau motopjūklo, pasak nuteistojo, neėmė. Teigia, kad pareigūnai jam darė spaudimą, kad jis prisipažintų paėmęs motopjūklą, todėl jis ir prisipažino, nes pabijojo pareigūnų smurto. Taip pat nurodo, kad 2010-05-12 jis apvogė gyvenamąjį vagonėlį, tačiau, nuteistojo teigimu, daiktus, kuriuos jis buvo paėmęs, grąžino. Be kita ko apeliantas nesutinka ir su priteistu 426,50 Lt ieškiniu ir teigia, kad neveikiantis ir sugadintas televizorius tiek kainuoti negali.
Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas ir paskyrė jam tinkamas bausmes.
Nuteistasis G. S. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs vieną iš dviejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (t. y. neigia motopjūklo vagystę), kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, bei nesutinka su priteistu 426,50 Lt ieškiniu, nurodydamas, kad neveikiantis ir sugadintas televizorius tiek kainuoti negali. Ginčydamas savo kaltę dėl vienos iš jam inkriminuotų veikų ir priteisto civilinio ieškinio sumą, apeliantas iš esmės skundžia apylinkės teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą ir nurodo, jog kaltu dėl motopjūklo vagystės prisipažino tik dėl pareigūnų spaudimo. Tačiau kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant G. S. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. G. S. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.
Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus), paties nuteistojo G. S. parodymus, kitus rašytinius įrodymus, ir padarė atitinkamas išvadas dėl jų. Pats apeliantas savo skunde iš esmės nenurodė jokių naujų duomenų, kurių būtų netyręs ar neaptaręs savo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistojo kaltės ir civilinio ieškinio dydžio. Kaip jau ne kartą buvo akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Todėl nuteistojo G. S. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje, nustatydamas G. S. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl motopjūklo vagystės), t. y. kad nuteistasis 2010-04-04 naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 4, rastu metaliniu strypu nulauždamas 30 Lt vertės pakabinamą durų spyną įsibrovė į patalpą – B. K. priklausantį sandėliuką, iš kur pagrobė svetimą B. K. priklausantį turtą – motopjūklą „Husqvarna“ 500 Lt vertės, tuo nukentėjusiai B. K. padarydamas 530 Lt turtinę žalą, patvirtina: paties nuteistojo G. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 106-108 b. l.) ir pirminiai jo parodymai apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (1 t., 147-148), kur jis pripažino iš sandėliuko pavogęs motopjūklą „Husqvarna“; liudytojų – I. M. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur ji paaiškino, jog parodymų patikrinimo vietoje metu pats G. S. parodė, kurį sandėliuką apvogė (1 t., 166-167 b. l.); M. K. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kur jis parodė, jog G. S. pats ikiteisminio tyrimo metu prisipažino iš sandėliuko pavogęs motopjūklą, kurį už 40 Lt pardavė vyriškiui su raudonu automobiliu (1 t., 167 b. l.).
Remdamasi išdėstytų duomenų visuma kolegija pažymi, kad nuteistojo G. S. pirminiuose parodymuose užfiksuotos nusikaltimo aplinkybės (1 t., 106-108, 147-148 b. l.), atitinka tiek liudytojų – I. M., tiek M. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą – G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolą (1 t., 112-116 b. l.), kurio metu jis nurodė savo įvykdytų vagysčių aplinkybes, t. y. šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią G. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais vėlesniais nuteistojo parodymais. Esant aptartoms aplinkybėms, kolegija vėlesnius nuteistojo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad jis sandėliuko neapvogė, jog pareigūnai jį vertė prisipažinti (1 t., 149 b. l.), vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Atsakant į apelianto skundo argumentus, jog pareigūnai jam darė spaudimą, kad jis prisipažintų paėmęs motopjūklą, todėl jis ir prisipažino, nes pabijojo pareigūnų smurto, pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų šiuos nuteistojo apeliaciniame skunde nenurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio neteisėtumą ar nepagrįstumą. Ir priešingai – byloje yra duomenų, paneigiančių šią nuteistojo versiją, tai liudytojų – I. M. ir M. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kur jie parodė, kad G. S. prisipažino pats, niekieno neverčiamas ir kad jokio smurto jo atžvilgiu naudota nebuvo (1 t., 167 b. l.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visumą, daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad G. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (motopjūklo vagystę) ir kad tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. S. 2010-05-04 nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., 34 b. l.), 2010-05-13 nutarimu – civiliniu ieškovu (1 t., 43 b. l.), po to pareiškė civilinį ieškinį dėl 426,5 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 42 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo G. S. ieškinį laikė pagrįstu ir jį visiškai patenkino. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam G. S., kadangi tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pagrindžia byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Pažymėtina, kad nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su priteistu 426,50 Lt ieškiniu, teigdamas, kad neveikiantis ir sugadintas televizorius tiek kainuoti negali. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto teiginiu sutikti negali ir jį atmeta, kadangi iš nukentėjusiojo G. S. ieškinio matyti, kad nuteistasis iš jo pavogė ne vien televizorių, kaip galima suprasti iš nuteistojo skundo, tačiau ir fotoaparatą, vandens siurbliuką, magnetolą, ir kitų daiktų (1 t., 42 b. l.). O tai, kad, nuteistojo nuomone, neveikiantis ir sugadintas televizorius tiek kainuoti negali, nėra pagrindas mažinti nukentėjusiojo patirtą žalą, tuo labiau, kad pats nuteistasis sugadino televizorių vogdamas jį iš nukentėjusiojo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad nuteistojo G. S. veikas pirmosios instancijos teismas kvalifikavo teisingai, jo kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta visiškai, taip pat pagrįstai patenkintas nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys, dėl to apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo G. S. (G. S.) apeliacinį skundą atmesti.