Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2001-05-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 273 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 1 dalį - 5 metams laisvės atėmimo ir 12500 Lt bauda. Pritaikius 2000-04-11 įstatymą „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bausmė sumažinta 1 metais ir galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo su 12500 Lt bauda ir viso turto konfiskavimu.

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2001-12-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 18 straipsnio 4 dalį, 271 straipsnio 3 dalį - 4 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2001-05-18 nuosprendžiu ir galutinė bausmė - 5 metai laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu. 2002-12-17 Pravieniškių SR PDK Amnestijos komisija pritaikė Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir neatliktos bausmės dalį sumažino 1/5 dalimi, t.y. 4 mėnesiais ir 11 dienų.

3) Kauno apygardos teismo 2004-11-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 213 straipsnio 1 dalį - 1 metamas 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalimi - 2600 Lt bauda.

5) Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-07 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 20 MGL (2600 Lt) bauda, bauda nesumokėta;

6) Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs;

7) Kauno apylinkės teismo 2017-05-10 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį - 26 MGL (979,16 Eur) dydžio bauda (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B., 2016-12-09 apie 19.00 val., lošimo automatų salono „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažareikšme dingstimi, tyčia, kaire ranka suimdamas už kaklo, dešinės rankos kumščiu, du kartus sudavė A. V. į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešinės akie vokuose, nubrozdinimu dešinės akies apatiniame voke, tokiais įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaip matyti, iš 2016-12-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3235/2016(02), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo i būti padaryti vienu (ar daugiau) trauminiu poveikiu į dešinės akies sritį. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19).

Iš 2017-01-09 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas 2016-12-09 įvykis „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą, matosi užfiksuotas laikas, 2016-12-09 19:09:26, lošimų automatų salono „(duomenys neskelbtini)“ salė, esanti prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Lošimų automatų salono salėje matosi stovintys lošimų automatai. Prie kairiosios sienos matomi keturi lošimų automatai ir penktojo automato kampas, prie vieno iš jų stovi vyras Nr. 1 (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo) liekno kūno sudėjimo, rudų plaukų, apsirengęs juodomis kelnėms, bei dvispalve striuke, juoda su balta spalva, kuris mėto į lošimo automatą monetas. Prie tiesiai priešais kamerą esančios sienos stovi aštuoni lošimo automatai, du iš jų yra kairiajame kampe, nuo kitų automatų juos skiria veidrodis. Prie vieno iš dviejų kairiajame kampe stovinčių lošimo automatų, būtent dešiniojo, ant kėdės sėdi vyras Nr. 2 (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas A. V.). Šalia greta jo stovinčio lošimo automato yra pastatyta kėdė, ant kurios jis yra pasidėjęs savo drabužius. Lošimo automatas, prie kurio jis sėdi, šviečia, o lošimo automatas, esantis greta jo, mirksi šviesomis. Taip pat salės viduryje stovi du stendai su lošimo automatais, o dešiniajame kampe matomas praėjimas į kitą salę. 19:10:00 į salę, iš išėjimo pusės ateina „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja Nr. 1 (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta B. B.), kuri prieina prie salės viduryje stovinčių aparatų. 19:10 :05 į salę, iš gretimai esančios salės ateina vyriškis Nr. 3, kuris atsisėda prie galinio lošimo automato, esančio prie kairiosios sienos. 19:10:19 į salę ateina vaikinas Nr. 4 (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo) apsirengęs juodomis kelnėmis, sportiniais batais, juodu džemperiu su pilku gobtuvu, susikabinęs rankomis su mergina Nr. 1 (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo) juodų plaukų, apsirengusia mėlyna striuke, bei juodomis kelnėmis. Vyras Nr. 4 ir mergina Nr. 1 prieina prie lošimo automato, stovinčio prie sienos, esančios priešais kamerą. Nuo A. V. juos skiria vienas lošimo automatas ir veidrodis. 19:10:21 į salę iš išėjimo pusės ateina vyras Nr. 5 (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas G. B.) apsirengęs juoda striuke, juodomis kelnėmis, bei per petį persimetęs vyrišką rankinę. Jis eina tiesiai prie lošimo automato, stovinčio salės kairiajame kampe, patraukia kėdę atgal, ant kurios buvo padėti A. V. daiktai ir atsistojęs priešais automatą, kurio šviesos mirksi, įmeta į jį monetą. Sėdintis greta prie lošimo automato A. V. atsisuka į ji, po to vėl nusisuka. G. B., žaisdamas prie lošimo automato, taip pat kartais atsisuka į A. V.. 19: 10:44 į salę ateina vyras Nr. 6 (ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta asmuo), apsirengęs juodu džemperiu, mėlynomis kelnėmis, bei sportiniais batais, kuris atsisėda prie vieno iš salės viduryje stovinčio lošimo automato. Matosi, kaip G. B. stovėdamas šiek tiek palinksta prie A. V., o šis trukteli pečiais. Netrukus A. V. rankos mostu kažką parodo G. B.. Tuo metu po salę vaikšto darbuotoja B. B.. Stovėdama prie kairiosios sienos esančių lošimo automatų, ji atsisuka į A. V. ir G. B. pusę, tuomet išeina į kitą salę. 19:11:04 į A. V. ir G. B. atsisuka mergina Nr. 1., sėdinti netoli jų. 19: 11:17 G. B. nueina nuo lošimo automato, prie kurio stovėjo ir žaidė, tuo metu A. V. pro kairį petį atsisuka į jį pasižiūrėti. G. B. apeina A. V. iš kitos pusės ir atsistoja prie jo dešinio peties. Jis palinksta veidu prie A. V. ir kažką jam pasako. Tuomet suima kaire ranka A. V. kaklą ir jį papurto. Purtydamas pasilenkia arčiau A. V. veido. Pamato į juos atsisukęs vyras Nr. 1. Taip pat tai pamato vyras Nr. 4 ir jie kartu su mergina Nr. 1 atsistoja nuo kėdžių, bei dairydamiesi į G. B., skubiai išeina iš salės. 19:11:27 G. B. atsitraukia nuo A. V., apsidairo, vėl veidu prisislenka arčiau jo ir atsitraukia lyg nueidamas, tačiau vėl grįžta prie A. V. ir kaire ranka du kartus paplekšnoja jam per kaklą. Po to G. B. pradeda eiti link dešiniosios sienos, A. V. pradeda stotis nuo kėdės, prie jo vėl prieina G. B. ir 19:11:40 smogia jam iš dešinės rankos kumščio į veido sritį. Tuo pat metu, su kairiąja ranka prilaiko A. V. už dešinio peties. Po smūgio A. V. atsiremia į pačiame kampe stovėjusį lošimo automatą ir bando atsitiesti, tuomet 19:11 :43 G. B. savo dešinės rankos kumščiu trenkia jam per dešinį petį, o kaire ranka paėmęs jam už kaklo, atsitraukia atgal, po ko nuvirsta kėdė, ant kurios sėdėjo A. V. ir šis atsisėda ant jos šono. Atsisėdęs A. V. susikūprina, o G. B. palinksta šalia jo. 19:11:47 G. B. pasitraukia nuo A. V. ir nueina link išėjimo iš „(duomenys neskelbtini)“. Visa tai matė vyras Nr. 6, kuris buvo atsisukęs į G. B. ir A. V.. 19:11:48 į salę ateina B. B., kuri pasižiūrį į G. B. ir dingsta už salės viduryje stovinčių lošimų automatų. Tuo metu A. V. atsistoja nuo nukritusios kėdės, išsitraukia telefoną ir eina link tos pusės, į kurią nuėjo G. B.. 19:12:11 prie vyro Nr. 1 prieina B. B., jis rankos mostu parodo į lošimo automatus, stovinčius kairiajame kampe. Tuomet B. B. pasikviečia kitą „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją Nr. 2, šviesių plaukų merginą (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo), jos abi į prieina prie vyro Nr. 1, o vėliau nueina į šalį, kur ateina darbuotoja Nr. 3, mergina, surištais rudais plaukais. 19:13:09 į salę grįžta telefonu kalbėdamas A. V., kuris pabando atsisėsti ant kėdės, ant kurios buvo padėti jo daiktai, tačiau nuslysta nuo kėdės ir nukrenta ant žemės, nuversdamas abi kėdės. Prie jo pribėga visos trys darbuotojos. Darbuotoja Nr. 2 pakelia nuo žemės kėdę su A. V. daiktais. Tuomet A. V. atsikelia nuo žemės ir vis dar kalba telefonu. Darbuotoja Nr. 2, nuo lošimo automato, prie kurio sėdėjo A. V., nuneša 3 žalios spalvos buteliukus. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 27-29).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: „tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai, tiek kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos B. B., tiek 2017-01-09 vaizdo įrašo medžiaga patvirtina, kad vieta, kur vyko konfliktas teisingai laikoma vieša vieta – nurodytu adresu yra lošimo automatų salono „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, esančios prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), patekimas į šias patalpas yra laisvas, jose pastoviai yra arba į jas gali bet kuriuo metu patekti kiti asmenys.

Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Kaip matyti iš BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – iš dalies kaltinamojo G. B. parodymai, nukentėjusiojo A. V., liudytojos B. B. parodymai, vaizdo įrašo apžiūros medžiaga, specialisto išvada, patvirtina, kad kaltinamasis G. B. viešoje vietoje – lošimo automatų salono „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, matant pašaliniams asmenims elgėsi įžūliai: 2016-12-09 apie 19.00 val., lošimo automatų salono „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažareikšme dingstimi, tyčia, kaire ranka suimdamas už kaklo, dešinės rankos kumščiu, du kartus sudavė A. V. į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis G. B. prisipažino, jog tyčia, kaire ranka suimdamas už kaklo, dešinės rankos kumščiu, du kartus sudavė A. V. į veido sritį. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, jie tarpusavyje iš esmės sutampa. Nors nukentėjusysis parodė, kad tiksliai neatsimena, kiek smūgių jam buvo suduota, neatsimena, ar buvo spaudžiamas kaklas, tačiau šias aplinkybes patvirtina objektyvūs bylos duomenys – vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokolas, specialisto išvada dėl sužalojimų pobūdžio ir lokalizacijos.

Kaltinamasis, pripažindamas faktines veikos aplinkybes, nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija, tvirtina, jog nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, t. y. jis tiesiog sudavė nukentėjusiajam ir sukėlė jam fizinį skausmą, kadangi nukentėjusysis tokius jo veiksmus pats išprovokavo, tokie jo veiksmai buvo nulemti ne chuliganiškų, o asmeninių motyvų, tokiu būdu su nukentėjusiuoju asmeniškai aiškinosi tarpusavio santykius, todėl mano, jog veika turėtų būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas šiuos kaltinamojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Tik tokiu atveju, nenustačius BK straipsnio dispozicijoje nurodyto veikos motyvo ar tikslo, konstatuojama, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos arba kad padarė kitą veiką, nereikalaujančią atitinkamo motyvo ar tikslo. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodytas ir tai reiškia, kad čia aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-10-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Byloje peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus stebėjo kiti asmenys, esantys lošimo salone. Nors byloje lošimų salono lankytojai, užfiksuoti vaizdo įraše, nebuvo nustatyti ir apklausti, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad jie buvo priversti stebėti smurtinius kaltinamojo veiksmus, dalis jų pasišalino iš salės. Be to, kaltinamojo veiksmais buvo sužalotas bei pažemintas nukentėjusysis, nutrauktas jo poilsis, sukeltas išgąstis bei nesaugumo jausmas liudytojai – salės darbuotojai B. B., ką patvirtina jos parodymai, todėl akivaizdu, kad dėl tokių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Netikėti liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, jos parodymai apie tai, kaip ji jautėsi dėl kaltinamojo veiksmų, buvo nuoseklūs. Liudytoja parodė, kad išgirdusi triukšmą, pamačiusi parkritusį nukentėjusįjį pajuto stresą, sąmyšį, nerimą, ketino kviesti apsaugą, tačiau pastebėjusi, kad nukentėjusysis kviečia policiją, apsaugos neiškvietė. Liudytoja parodė, kad dėl patirto streso, ji net nepriėjo prie nukentėjusiojo, o nuėjo pas koleges pasitarti, ką daryti. Teismas vertina, kad nukentėjusiojo užpuolimas ir smūgių jam sudavimas kilo dėl menkavertės priežasties, dėl to, kad nukentėjusysis A. V. keikėsi ir pavartojo necenzūrinius, įžeidžiančio pobūdžio žodžius kaltinamojo G. B. atžvilgiu. Šių aplinkybių neneigė nei kaltinamasis nei nukentėjusysis. Kaltinamasis nurodė, kad pats buvo visiškai blaivus, suprato, jog A. V. buvo neblaivus, tačiau vietoje to, kad kreiptųsi į salono administraciją dėl galimai netinkamo A. V. elgesio ar, kad tiesiog pasirinktų kitą poilsio leidimo vietą, jei A. V. netinkamas elgesys trukdė jam ilsėtis, jis pasirinko netinkamą, aiškiai iššaukiantį, demonstratyvų būdą aiškintis dėl pavartotų necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu – vartojo smurtą. Kaltinamojo reakcija nukentėjusiojo atžvilgiu šioje situacijoje buvo neadekvati, agresyvi ir moralės požiūriu nepriimtina, nukentėjusiajam niekaip nekeliant grėsmės, kaltinamasis smurtą vartojo ne vieną kartą, tuo demonstruodamas savo viršenybę, kas rodo, jog G. B. veiksmuose dominavo ne asmeniniai motyvai, o jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamasis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę bei sukeliamus padarinius. Visa tai rodo, kad jis suvokė, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką ir norėjo taip veikti, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia.

Analizuojant veikų kvalifikavimo klausimus pažymėtina, jog viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009). Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) požymių. Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad kaltinamasis kilusiam nesutarimui su nukentėjusiuoju aiškintis pasirinko viešąją vietą ir aukščiau jau aptartą būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, todėl laikytina, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką jis padarė, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Byloje nustatytų aplinkybių analizė patvirtina, jog prieš įvykį G. B. elgėsi santūriai ir ramiai, nebuvo nusiteikęs trikdyti visuomenės rimties. Tačiau kai nukentėjusysis A. V. pradėjo keiktis ir G. B. atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, jis smogė nukentėjusiajam. Akivaizdu, kad G. B. pasielgė spontaniškai, tačiau net ir tuo atveju, jeigu jį įžeidė nukentėjusiojo A. V. elgesys, G. B. elgėsi ne pagal visuomenėje galiojančias elgesio taisykles. Smūgio sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams, o tai yra būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Tokie G. B. veiksmai sukėlė aplinkinių išgąstį, nutraukė jų poilsį, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi G. B. veikoje yra visi viešosios tvarkos pažeidimo požymiai ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį G. B. veika kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 str.).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 284 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis turtinės ir neturtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nepareiškė. Kaltinamasis G. B. nusikalto būdamas teistas, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 136-141), psichiatrinio gydymo įskaitoje VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 143), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 144). Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino kaltu, gailisi dėl įvykdytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veiksmų (smūgių) nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalis). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriant šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą (BK 47 straipsnis).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- 1 kompaktinis diskas, saugomas byloje (t. 1, b. l. 26), saugotinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 MGL dydžio, t. y. 338,94 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 ct) baudą.

Įpareigoti G. B. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, jie privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 kompaktinį diską, saugomą byloje (t. 1, b. l. 26), nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.