Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo prašymą dėl bausmę švelninančio ir nuteistojo teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo, bausmės peržiūrėjimo ir švelnesnės bausmės skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu T. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 15 (penkiolika) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d.

Vilniaus apygardos teisme 2024 m. balandžio 18 d. gautas nuteistojo T. Ž. gynėjo advokato M. Bliuvo prašymas, kuriuo prašoma taikyti nuteistajam bausmę švelninantį ir jo teisinę padėtį lengvinantį įstatymą: 1) perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, į BK 260¹ straipsnio 2 dalį; 2) peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą arba tokio dydžio laisvės atėmimo bausmes už BK 260¹ straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas bei arešto bausmę už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kurias subendrinus, taikant dalinį bausmių sudėjimą arba apėmimą, T. Ž. būtų paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) 6 (šešių) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios pabaiga būtų 2022 m. vasario 14 d., kai T. Ž. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir kurią T. Ž. būtų laikomas visiškai atlikęs. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, todėl akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė turės reikšmę sprendžiant T. Ž. bausmės klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant nuosprendį minėtoje baudžiamojoje byloje, nes teismas turės bendrinti jo skiriamą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi. Atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius ir T. Ž. teisinei padėčiai reikšmės turinčius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, teikiamas šis prašymas taikyti T. Ž. bausmę švelninantį ir jo teisinę padėtį lengvinantį įstatymą, t. y. perkvalifikuoti T. Ž. nusikalstamą veiką iš BK 199 straipsnio 3 dalies į BK 260¹ straipsnio 2 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

2. Iš naujo sprendžiant T. Ž. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos bausmės klausimą, turi būti atsižvelgiama į tai, kad visų nurodytų nusikalstamų veikų sankcijose yra numatyta bausmės rūšis – bauda. Priimant nuosprendį už psichotropinių medžiagų kontrabandą baudžiamasis įstatymas numatė tik vienintelę galimą laisvės atėmimo bausmę, todėl baudos skyrimo klausimas T. Ž. nebuvo svarstomas. T. Ž. šiuo metu vienas augina mažametį sūnų, nes vaiko mama yra mirusi. Vaikas yra labai prisirišęs prie tėvo ir prie savo gyvenamosios aplinkos. Tarp vaiko ir tėvo yra labai glaudūs tarpusavio santykiai, vaiką ir tėvą sieja artimas emocinis ryšys. Nors nuteistojo vaikas palaiko ryšius su savo močiutėmis, tačiau nei viena iš jų neturi sąlygų ir galimybių pasirūpinti vaiku bei jį prižiūrėti. Taigi, nuteistasis yra vienintelis šeimos narys ir artimasis vaiko giminaitis, galintis pasirūpinti savo vaiku, jį materialiai išlaikyti bei užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius ir interesus, todėl vaiko atskyrimas nuo tėvo ir nuo jo gyvenamosios aplinkos jam sukeltų tik neigiamus padarinius. Nuteistasis nuosekliai lankosi psichologinėse konsultacijose, gydosi pas psichiatrą, laikosi gydytojo paskirtų rekomendacijų, jam stebima remisija nuo psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Šiuo metu dirba IT specialisto pareigose ir gauna pastovias pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo prašymą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant prašymą ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (TAR, 2023 m. gegužės 4 d., Nr. 2023-08475), įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., BK 259 straipsnis nebuvo pakeistas, todėl perkvalifikuoti šias veikas ir švelninti už jas paskirtas bausmes nuteistajam nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, šiuo įstatymu pakeistas nagrinėjamu atveju aktualus BK 199 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad grįžtamąją galią turi ne visi baudžiamojo įstatymo pakeitimai, o tik tie, kurie panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę ar kitokiu būdu lengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

3,5824 g sintetinių kanabinoidų darinių grupės psichotropinę medžiagą MDMB-CHMCZCA, kurios grynasis kiekis nenustatytas;

3,6446 g fenidato darinių grupės psichotropinę medžiagą 4-fluormetilfenidato (4-Fluoro-MPH), kurios grynasis kiekis nenustatytas;

3,6446 g psichotropinės medžiagos LSD (lizergido, lizergo rūgšties dietilamido) ir ALD-52 (1-acetyl-LSD), kurios grynasis kiekis nenustatytas;

0,0302 g psichotropinės medžiagos AL-LAD (6-nor-alil-lizergo rūgšties dietilamidas), kurios grynasis kiekis nenustatytas;

1,6343 g psichotropinės medžiagos LSD (lizergidas, lizergo rūgšties dietilamidas) ir 1p-LSD (1-propionil-lizergo rūgšties dietilamidas), kurioje yra 0,0008 g. (0,05%) gryno LSD;

1,362 g psichotropinės medžiagos etizolamo, kurios grynasis kiekis nenustatytas, nurodė šias psichotropines medžiagas atsiųsti pašto siuntą jo vardu ir jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu T. Ž. 2017 m. vasario 3 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. įstatymo Nr. VIII-602 redakcija) 8 straipsnio 2 dalį, gabeno (siuntėsi) šias psichotropines medžiagas pašto siunta Nr. RN979606363NL per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą Vilniuje, Rodūnios kelias 9, kol ši siunta su psichotropinėmis medžiagomis patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Ši nuteistojo veika buvo kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), kurioje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Už šios veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus minėtiems BK pakeitimams, BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą perkelta į BK 260¹ straipsnį. Be to, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą nebuvo siejama su kiekiu ir kontrabandos tikslu, t. y. už bet kokį kiekį, nepriklausomai nuo tikslo platinti buvimo, buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK redakcijoje įstatymų leidėjas įtvirtino naują BK 260¹ straipsnį, pagal kurį baudžiamoji atsakomybė diferencijuojama pagal kontrabandos dalyko – narkotinės ar psichotropinių medžiagų kiekį ir tikslo platinti buvimą.

T. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Iš bylos duomenų matyti, kad ne visų psichotropinių medžiagų, kurias nuteistasis neteisėtai gabeno, grynasis kiekis buvo nustatytas, išskyrus dviejų rūšių psichotropines medžiagas, t. y. 3-MMC (3-metilmetkatinono) – milteliuose, kurių masė – 26,3296 g, rasta 22,4134 g gryno 3-MMC, o psichotropinės medžiagos LSD (lizergidas, lizergo rūgšties dietilamidas) ir 1p-LSD (1-propionil-lizergo rūgšties dietilamidas) milteliuose, kurių masė 1,6343 g, rasta 0,0008 g (0,05%) gryno LSD. Įvertinus tai, kad šių psichotropinių medžiagų kiekis viršija nedidelio kiekio ribą, o kitų psichotropinių medžiagų grynasis kiekis nebuvo nustatytas, darytina išvada, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai (22,4134 g gryno 3-MMC ir 0,0008 g gryno LSD gabenimas (siuntimas) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną) nuo 2023 m. birželio 1 d. atitinka BK 260¹ straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. BK 260¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 (ketverių) metų. Taigi, lyginant aktualias BK redakcijas, matyti, kad įstatymų leidėjas nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK redakcijoje už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti straipsnio sankcijoje įtvirtino alternatyvias bausmes ir sumažino straipsnio sankcijoje numatytą tiek minimalią, tiek maksimalią laisvės atėmimo ribą, todėl vertintina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs naujas baudžiamasis įstatymas švelnina nuteistojo teisinę padėtį ir sudaro pagrindą minėtą jo veiką iš BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) perkvalifikuoti į BK 260¹ straipsnio 2 dalį.

Perkvalifikavus nuteistojo T. Ž. veiką, jam iš naujo skirtina bausmė. Minėta, kad BK 260¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki 4 (ketverių) metų. Nustatant bausmę (jos rūšį ir dydį) atsižvelgiama į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendyje nurodytas aplinkybes, į kurias buvo atsižvelgta skiriant bausmę, t. y. į T. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į T. Ž. asmenybę charakterizuojančius duomenis (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, dirba, gydosi dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio). Nors nuteistojo gynėjas pateiktame prašyme prašo už BK 260¹ straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą skirti nuteistajam baudą, vis tik, pažymėtina, kad T. Ž. anksčiau Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta bauda, kuri nepadarė teigiamo poveikio nuteistajam ir neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taigi, atsižvelgiant į šias reikšmingas aplinkybes, T. Ž. skirtina kiek didesnė už sankcijos vidurkį 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BPK 262² straipsnio 4 dalį, jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. T. Ž. nuteistas už tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra perkvalifikuota iš sunkaus į apysunkį nusikaltimą (BK 260¹ straipsnio 2 dalis), kuris su baudžiamuoju nusižengimu, numatytu BK 259 straipsnio 2 dalyje, skiriasi pagal pavojingumą ir jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, o su nesunkiu nusikaltimu, numatytu BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją sutaptį. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių bausmė apėmimo būdu bendrintina su pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 15 (penkiolikos) parų arešto bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir T. Ž. skiriama subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinama vienu trečdaliu ir nustatoma galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi, bylos duomenimis, T. Ž. iki jo lygtinio paleidimo jau buvo atlikęs 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmę, laikytina, kad jis jam paskirtą bausmę yra visiškai atlikęs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo T. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo prašymą tenkinti iš dalies.

T. Ž. veiką, už kurią jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 15 (penkiolikos) parų arešto bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir T. Ž. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Ž. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laikyti, kad T. Ž. yra visiškai atlikęs jam paskirtą bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.