Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2129-668/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-06
Bylos Nr.
1-2129-668/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17458-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Nukentėjusysis
K. S., S. S.
Kaltinamasis
E. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-2129-668/2016Teisminio proceso Nr.1-01-1-17458-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2; 1.1.7.2.7;1.1.10.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.8; 2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Vildai Verikaitei,dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui,nukentėjusiesiems K. S., S. S.,kaltinamajam E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, tai yra, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-04-14 apie 2.30 val. medine lazda išdaužęs durų stiklą ir atsikabinęs duris iš vidaus, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilkijoje, Kauno r., kurio virtuvėje – miegamojo kambaryje, pareikalavęs pinigų, pastūmė M. S., griebė ir suspaudė ją už kaklo, sukeldamas jai fizinį skausmą, pagrobė po pagalve baltiniuose laikomą M. S. priklausančią piniginę, 1,5 euro vertės su 83 eurais, tęsdamas nusikalstamą veiką, kitame kambaryje, pareikalavęs pinigų, medine lazda sudavė K. S. į kairę ranką, padarė jam poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė K. S. sveikatą ir iš K. S. kelnių kišenės pagrobė piniginę su 20 eurų. Tokiu būdu pagrobė M. S. priklausantį 84,5 eurų vertės turtą ir K. S. priklausantį 20 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. M. pripažino kaltu ir parodė, kad su dėde V. O. vakare gėrė alų ėjo dar nusipirkti alaus. Ėjo gatve, kur gyvena nukentėjusieji. Sutiko iš matymo pažįstamą S.. S. su A. O. užėję už namo kampo kalbėjosi, paskui pradėjo grumtis. S. nukrito, tuomet jis ir V. O. jam kelis kartus sudavė. Po to S. nuėjo link kiemo pradėjo kieme juos vadinti čigonais ir kitais negražiais žodžiais. Paskui jis nuėjo namo ir užsikalbino kabliu duris. Kaltinamasis kieme rado lazdą, kuria išdaužė durų stiklą ir atsikalbinęs kabliuką, įėjo į vidų. V. O. buvo lauke ar koridoriuje. Viduje kaltinamasis išdaužė lempą ir pareikalavo pinigų. Sigitas atsakė, kad pinigų neturi. Virtuvėje ant lovos sėdėjo močiutė, ji sakė neturi pinigų, o kai kaltinamasis atkėlė nuo lovos pagalvėlę, ji griebė jam už rankos. Jis ją pastūmė. Paskui nuo lovos paėmė džemperį, kurio viduje rado piniginę, kurią išėmęs ir nežiūrėdamas kiek ten yra pinigų, įdėjo į kišenę. Močiutė pradėjo verkti, jis ją nusivedė į kitą kambarį. Ten gulėjo K. S., iš jo kaltinamasis pareikalavo pinigų, įvyko susistumdymas. Tada nukentėjęs ištraukė piniginę ir padavė pinigus, juos kaltinamasis įsidėjo į kišenę. Jis kambaryje užtruko apie 10 minučių. Gailėjosi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiųjų, sutiko grąžinti pagrobtus pinigus.

Nukentėjusysis S. S. parodė, kad jis, naktį išėjęs į kiemą, pamatė palaidą šunį ir atidarytus vartus. Pastebėjo, lyg kažkas įbėgo į namą, paklausė kas čia vaikšto. Besisukdamas nukentėjusysis gavo smūgį į sprandą, parkrito, tada gavo dar smūgį, bet sugebėjo parbėgti namo. Užsikabino duris, griebė už telefono, bet nespėjo paskambinti ir išsikviesti pagalbos, nes kaltinamasis išdaužė durų stiklą ir įsiveržė į namo vidų. Jis sudaužė šviestuvus, tada puolė prie nukentėjusiojo mamos M. S. ir K. S.. Trenkė motiną į sieną, reikalavo, kad atiduotų pinigus. Ji sakė neturinti, tik kelias kapeikas pasitaupiusi baltiniuose, patalynėje. Po to kaltinamasis perėjo į kitą kambarį pas K. S., vartė patalynę ir rado pinigus. Klausė, kur telefonas? Ant staliuko buvo laidinis telefonas, jį sutrypė. Visus suvarė į kambarį, iš K. irgi atėmė pinigus. Po to, kaltinamasis liepė jiems neišeiti iš kambario ir kauptuku užrėmė duris. Tačiau K. atkabino duris, ištraukė užkištą kauptuką ir nukentėjusysis nubėgo pas kaimynus. Kaimynai iškvietė greitąją ir policiją, jį išvežė į klinikas, o K. ir mamą apžiūrėjo namuose. Po įvykio buvo atėjęs kaltinamasis, bet jo neįsileido. Kaltinamojo atsiprašymo nepriima.

Nukentėjęs K. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad viskas buvo kaip papasakojo S. S., sutiko, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam ir nukentėjusiems sutinkant, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo įrodo ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Liudytojos D. K. apklausos protokole užfiksuota, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini), Kauno r., kaimynystėje gyvena S. S. ir M. S.. Palaiko normalius kaimyniškus santykius. 2016-04-14, nakties metu – kiek dabar prisimena apie 3.30 val., prabudo nuo beldimo į duris. Beldėsi kaimynas S. S.. Paklausus ko jis nori, atsakė, kad užpuolė banditai, prašėsi pagalbos. S. paprašė leisti paskambinti, nes sudaužė jų telefoną. Pasiskolinęs telefoną, paskambino numeriu 112, nurodė, kad juos užpuolė, reikia policijos ir greitosios. Paklausus kas jį užpuolė, sakė, kad jie buvo dviese, tų žmonių jis nepažino, dar sakė, kad vienas buvo juodas. S. S. nepaaiškino dėl ko jį užpuolė, nesakė ar ką nors atėmė. Įvykio smulkmenų nežino. Nuėjusi į S. S. namus nebuvo. Prieš tai triukšmo negirdėjo. S. S. prie ausies buvo kraujo, kitų sužalojimo žymių nematė. Mano, kad S. S. buvo blaivus. Paskui girdėjo kalbas, kad nukentėjo ne tik S. S., tačiau ir jo mama bei dar vienas kaimynas, kuris ten nakvojo. Vilkijoje kalbama, kad šitą nusikaltimą padarė vietiniai čigonai. Kas tokie konkrečiai ir kuo grindžiamos tos kalbos ji nežino (1 t., b. l. 75).

Liudytojo V. O. apklausos protokole užfiksuota, jog tą naktį jis su E. M. ėjo pro S. namus nusipirkti cigarečių. S. buvo kieme ir jis pradėjo priekaištauti, kad naktį vaikštoma per jo kiemą. S. išėjo į gatvę už vartelių, pradėjo mosikuoti kumščiais, jį (V. O.) pastūmė, dėl ko pargriuvo. S. užgriuvo ant jo. Pradėjo muštis, sudavė vienas kitam smūgius. Jis S. sudavė gal kelis kartus į veidą, mušė kumščiu. Įsikišo ir E. M., kuris mušė S. kažkokiu pagaliu, sudavė kelis kartus. Paskui S. nubėgo į namus, užsikabino duris. Jie su E. M., norėdami stipriau sumušti, S. nusivijo. E. pagaliu išdaužė durų stiklą, abu užėjo į vidų. Jis liko stovėti koridoriuje. E. M. koridoriuje sudaužė apšvietimo lemputę. E. M. pasitiko S., jie susigrūmė, E. M. nustūmė S. į kambarį ir jis nematė kas vyko paskui, nes liko stovėti koridoriuje. S. ir E. pakeltu balsu vienas kitą apkalbėjo negražiais žodžiais. E. M. klausinėjo kodėl S. prie jų lindo, pareikalavo, kad S. atiduotų pinigus. Girdėjo, kad namuose buvo ir sena moteris, kaip suprato S. mama, ji dejavo. Kaip suprato jai nieko blogo niekas nepadarė, ji dejavo tik dėl to, kad yra seno amžiaus, ligota. Be S. kito vyro ten nematė ir negirdėjo. Nematė, kaip E. M. paėmė pinigus. E. M. namuose pas S. užtruko gal 10-15 minučių. V. O. visą tą laiką buvo koridoriuje. Iš karto kai išėjo, jau lauke, E. M. pasakė, kad paėmė S. pinigus, nors jų neparodė ir sumos nepasakė. Tuomet už jo (V. O.) asmeninius pinigus nusipirko cigarečių ir grįžo namo. Iš S. paimtų pinigų nematė ir E. M. jais nepasidalino (1 t., b. l. 77).

Įtariamojo E. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog E. M. savo duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje (2 t., b. l. 18-27).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis S. S. atpažino E. M., kuris su kitu asmeniu jį sumušė, paskui įsibrovė į namus, atėmė pinigus (1 t., b. l. 32-35).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis K. S. atpažino E. M., kuris sudavė jam lazda ir pagrobė 20 eurų (1 t., b. l. 65-69).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1240/2016(02) konstatuota, kad S. S. padaryta žaizdos ar žaizda galvoje (nepatikslintos) bei nepatikslinti nugaros ir rankų sumušimai. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir laikui, nėra (1 t., b. l. 44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G976/2016(02), kurioje K. S. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, padaryta kietu buku cilindro savybių turinčiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 73).

2016-06-09 specialisto išvadoje Nr. 140-(1940)-IS1-3255, konstatuota, kad ant džemperio, paimto E. M. asmens kratos metu, surasta stiklo dalelių. Pagal šviesos lūžio rodiklį, stiklo dalelės nuo džemperio, paimto E. M. asmens kratos metu ir namo durų stiklo, dalelės yra vienarūšės (1 t., b. l. 81-82).

Nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuojama tuomet, kai svetimas turtas pagrobiamas, įsibrovus į patalpą arba panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo E. M. nusikalstama veika, nes jis, panaudodamas medinę lazdą išdaužė durų stiklą, atkabinęs durų kablį, įsibrovė į gyvenamąjį namą, kuriame pastūmė nukentėjusiąją, reikalavo iš jos pinigų, griebė ir suspaudė už kaklo bei pagrobė jos piniginę su pinigais, o taip pat reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo K. S. ir sudavė jam medine lazda per ranką ir pagrobė pinigus. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad E. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

BK 61 straipsnyje nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaltinamasis E. M. teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l.36), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 49-54), psichikos ir priklausomybės ligų centrų įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 41,45,48), niekur nedirba ir nesimoko, šeimos nesukūręs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

E. M. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, už kurį numatyta atsakomybė – laisvės atėmimas iki septynerių metų, nusikalstama veika baigta. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - nuoširdų gailėjimąsi nusikaltus, į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. M. atitinka ne tik formaliuosius BK 75 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bet taip pat yra pagrindas manyti, kad jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kuris leidžia tikėtis BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekimo, t. y. jam galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, o siekiant kaltinamąjį papildomai drausminti, jam skirtini įpareigojimai.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 116.24 eurų civilinį ieškinį už S. S. gydymą. Ieškinys pagrįstas duomenimis apie išlaidas, patirtas gydant nukentėjusį, todėl tenkintinas visiškai.

Kaltinamasis E. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu nuo 2016-04-14, 11.30 val. iki 2016-04-15, 13.15 val. (1 t., b. l. 191,192), todėl bausmės vykdymo atveju šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su stiklo šukių pavyzdžiais ir mikrodalelėmis nuo kaltinamojo džemperio, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Ikiteisminio tyrimo metu iš E. M. paimti 87 eurai (1 t., b. l. 197-200), saugomi Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuotini, kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304 straipsniu, 305 straipsniu ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M. bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 7 punktais, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. M. bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti mokytis, dirbti arba registruotis darbo biržoje ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-04-14 11.30 val. iki 2016-04-15 13.15 val.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš E. M. Kauno teritorinei ligonių kasai 116, 24 (vieną šimtą šešiolika eurų 24 centus) turtinės žalos atlyginimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su stiklo šukių pavyzdžiais ir mikrodalelėmis nuo kaltinamojo džemperio, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu iš E. M. paimtus 87 eurus, saugomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuoti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Mikšta