- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- I-2020-422/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- Š. K.
- Atsakovas
- Kauno nepilnamečių
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo Š. K. atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei D. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. K. skundą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų ( toliau- ir Kauno NTĮ –PN) direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. P-33 1, 4.1 punktus (toliau –ir Įsakymas, Skundžiamas įsakymas) dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos- jam paskyrimo.
Pareiškėjas skunde ( b.l.4-9) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje –pataisos namuose vykdo Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas. Buvo nubaustas tarnybine tvarka dėl bendrojo pobūdžio teisės aktų nuostatų pažeidimų ir dėl Pareigybės aprašymo 7.4 punkto nevykdymo iš esmės dėl to, kad nedavė nurodymo pavaldžiam pareigūnui Ž. B., kad šis atsirakintų ir patikrintų įėjimo į nenaudojamo drausmės izoliatoriaus duris, įsitikindamas, ar nėra galimai vykdomas nuteistųjų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas, kaltinamas, jog dėl to iš Kauno NTI - PN mėgino pabėgti vienas nuteistasis.
Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, jo metu buvo nustatyti ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, neatsižvelgta į visas faktines aplinkybes, susijusias su tariamai padarytu tarnybiniu nusižengimu.
Tvirtino, jog direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareiga, be kita ko, yra užtikrinti, kad jam pavaldūs jaunesnieji pareigūnai būtų instruktuoti, būtų patikrintos jų žinios, jie būtų aprūpinti specialiomis ryšio priemonėmis ir jiems būtų nurodyta, kokiuose postuose jie vykdys tarnybą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, jog jis instruktavo budinčią pamainą Nr. 1, įskaitant ir Ž. B., darbo metu tikrino apsaugos ir priežiūros postus, apie tai pasirašė reikiamuose dokumentuose, vykdė jo Pareigybės aprašyme ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos reikalavimus, todėl atsakovo kaltinimas dėl tinkamo Ž. B. nekontroliavimo, nenurodžius, ką jis privalo daryti konkrečiu atveju (neduodant tam tikro nurodymo) yra nepagrįstas.
Pažymėjo, jog įvykio metu tikrino paprastosios grupės teritoriją, kuri buvo priešingoje pataisos namų pusėje. Apie incidentą per ryšio priemones išgirdo apie 20 val. 45 min. ir iš karto ėmėsi pagal funkcijas jam pavestų veiksmų, t. y. susisiekė su prižiūrėtoju, vykdančiu tarnybą techninių apsaugos priemonių valdymo pulte. Pastarasis informavo, kad nors daviklis suveikė, tačiau per vaizdo kameras nėra matyti jokio judėjimo. Taip pat susisiekė su į vietą nuėjusiu pareigūnu Ž. B., kuris nurodė, kad apžiūrėjus nurodytą vietą, jokio judėjimo nematė, todėl nebuvo pagrindo duoti nurodymą dėl pakartotinės minėtam pareigūnui priskirtos teritorijos apžiūros. Tvirtino, jog minėtų aplinkybių atsakovas tarnybinio patikrinimo metu neįvertino ir nenustatė loginio įvykių ryšio ir sekos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo apsiribota tik objektyviaisiais tarnybinio nusižengimo sudėties požymiais. Skundžiamu įsakymu buvo nubaustas už neveikimą, kuriuo tariamai pažeidė teisės aktų nuostatas, tačiau nenagrinėtos šį tariamą neveikimą sukėlusios priežastys, neteisingai įvertintas jo teiktas paaiškinimas, nebuvo nustatinėjama jo kaltė, neatskleisti kiti subjektyvieji tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas atsiliepime (b.l.18-19) ir jo atstovė teismo posėdžio nurodė, jog skundas nepagrįstas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 24-161 buvo nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas, turėjo vadovautis Pareigybės aprašymo 7.4. papunktyje nustatyta funkcija „organizuoja budinčiosios pamainos darbą, ją instruktuoja ir kontroliuoja bei duoda nurodymus apsaugos ir priežiūros užduotims vykdyti“, tačiau dėl aplaidumo to neatliko. Nors nenumatė, kad neigiami padariniai gali atsirasti, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti. Jis netinkamai kontroliavo, t.y. nedavė nurodymų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui, kad šis atsirakintų ir patikrintų įėjimo į nenaudojamo drausmės izoliatorių duris, siekiant išsiaiškinti apsaugos signalizacijos 32 judesio daviklio objektyvią suveikimo priežastį ir įsitikinti, ar nėra galimai vykdomi nuteistųjų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimai. Tokiais aplaidžiais veiksmais (neveikimu) buvo sudaromos sąlygos nuteistajam patekti į nenaudojamo drausmės izoliatoriaus kiemą ir galimai pabėgti. Reikalavimų nevykdymo veiksmai kilo dėl pareiškėjo kaltės, t.y. dėl jo neveikimo, pasireiškusio aplaidumu.
Atsakovo nuomone, iš Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 24-161 matyti, kad pareiškėjas pažeidė ne tik bendro pobūdžio įstatymo nuostatas, t.y. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto 25 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintus reikalavimus, bet ir specialiuosius norminius teisės aktus, t.y. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1-276 patvirtinto Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.4 papunktyje nustatytas tarnybines funkcijas.
Atsakovas tvirtino, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 24-161 yra išdėstytas teisinis be faktinis tarnybinio nusižengimo pagrindas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinis pažeidimas įrodytas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Byloje keliamas ginčas dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. P-33, kuriuo pareiškėjui Š. K. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, dalies (1 punkto, 4.1 punkto) teisėtumo ir pagrįstumo ( b.l.10).
Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2017-01-18 Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 24-161 pagrindu (b.l. 20-26).
Tarnybinių nuobaudų pataisos pareigūnams skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas ( toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintos Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į nusižengusio pataisos pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pataisos pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes <...> (Statuto 30 str. 1dalis). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Taisyklių 82 punkte.
Tarnybinių patikrinimų tvarką nustato Taisyklių VII skyrius, o tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuoja VIII skyriaus nuostatos.
Tarnybinis patikrinimas atliekamas, kai yra duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir Patikrinimo išvada, Išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikos įvertinimas (Taisyklių 60, 71 punktai). Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, Išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, kaltė, padarytos žalos pobūdis, tarnybinio nusižengimo pasekmės. Nurodytos teisės normų nuostatos reiškia, kad prieš skiriant pataisos pareigūnui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, t.y. kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys.
Skundžiamo įsakymo 1 punktu buvo konstatuota, jog Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas Š. K. padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos pataisos pareigūnams, nevykdė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau –ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų pareigų valstybės tarnautojams, netinkamai vykdė Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1-276 „ Dėl pareigybių aprašymų tvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.4 papunktyje nustatytas tarnybines funkcijas ( b.l. 10).
Statuto 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. VTĮ 15 straipsnio 1dalies 1punkte nurodyta, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o tos pačios dalies 4 punkte nurodyta, jog jie privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.
Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau - ir APS) direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigybė reikalinga vykdyti funkcijas, susijusias su suimtųjų ir nuteistųjų apsauga ir priežiūra, kriminogeninės būklės valdymu, vidaus tvarkos taisyklių, dienotvarkės vykdymo užtikrinimu Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, kontroliuoti budinčiosios pamainos prižiūrėtojų darbą, užtikrinti tinkamą kratų atlikimą, tikrinti, kaip įstaigoje vykdomi apsaugos ir priežiūros nustatyto režimo reikalavimai ( 4 punktas).
Pareigybės aprašymo 7 punkte yra įtvirtintos APS direktoriaus budinčiojo padėjėjo tarnybinės funkcijos. 7.4 papunktyje nurodyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja budinčiosios pamainos darbą, ją instruktuoja ir kontroliuoja bei duoda nurodymus apsaugos ir priežiūros užduotims vykdyti.
Iš Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 24-161 matyti, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl 2016 m. gruodžio 18 d. įvykio, nustačius, jog 20.40 val. iš pataisos namų lengvosios grupės teritorijos išėjęs nuteistasis L. L., gim. 2000-09-04, patekęs prie įėjimo į nenaudojamo drausmės izoliatoriaus teritoriją (toliau – ir DIZO kiemas) sugadino apsauginio tinklo pjaunančios vielos apatinę dalį, pro padarytą skylę įlindo į minėtą teritoriją, kurioje užlipo ant nebenaudojamo pasivaikščiojimo kiemelio stogo bei sugadino kito apsauginio tinklo pjaunančios vielos apatinę dalį, pro padarytą skylę pateko prie nebenaudojimo apsaugos bokštelio, esančio prie pagrindinės įstaigos apsauginės tvoros esančioje kontrolinėje pėdsakų juostoje, iš kur nuėjo iki pagrindinio išėjimo iš pataisos įstaigos bei paspaudęs durų mygtuką pabandė išeiti už įstaigos ribų, tačiau buvo sulaikytas įstaigos pareigūno ( b.l. 11-16).
Tarnybinio tyrimo duomenys patvirtina, jog pagal įstaigos laikinai einančio pavaduotojo pareigas, atliekančio direktoriaus funkcijas V. D. patvirtintą 2016-12-16 priežiūros paros žiniaraštį Nr. PN-3978, nuo 2016 m. gruodžio 18 d. 8.00 val. iki 2016 m. gruodžio 19 d. 8.00 val., įstaigos apsaugą ir priežiūrą vykdė APS budinčioji pamaina Nr. 1. Š. K. šios pamainos metu atliko APS direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas.
Byloje nėra ginčo, jog pataisos namų lengvosios grupės teritorijos apsaugą ir priežiūrą pagal tiesiogines pareigas tuo metu vykdė pareiškėjui pavaldus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas Ž. B..
Pareiškėjui tarnybinis kaltinimas pareikštas ir tarnybinė nuobauda iš esmės paskirta už tai, kad jis nedavė nurodymo pavaldžiam pareigūnui Ž. B., kad pastarasis atsirakintų ir patikrintų įėjimo į nenaudojamo drausmės izoliatoriaus duris, įsitikindamas, ar nėra galimai vykdomas nuteistųjų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog to paties tarnybinio patikrinimo metu jį atlikusios Komisijos buvo nustatyta, jog Ž. B. 2016-12-18 20.45 val. neatliko vyresniojo prižiūrėtojo pareigos, įtvirtintos Gyvenamosios zonos darbo instrukcijos 6 punkte („Prižiūrėtojas, vykdantis tarnybą gyvenamojoje zonoje, privalo kontroliuoti, kad nuteistieji būtų jiems nustatytose buvimo vietose <...>“) ir vyresniojo prižiūrėtojo pareigybės aprašymo 7.5 papunktyje nustatytos pareigos („atlieka suimtųjų, nuteistųjų, jų daiktų, įstaigos patalpų bei teritorijų kratas ir apžiūras <...>“). Išvadoje nurodyta, jog suveikus 32 davikliui DIZO kieme, kuris yra prie lengvosios grupės teritorijos, Ž. B. neatliko minėtos teritorijos apžiūros, nes nepareikalavo direktoriaus budinčiojo padėjėjo raktų nuo minėtos teritorijos durų, neatsirakino bei nepasitikrino įėjimo į nenaudojamo drausmės izoliatoriaus duris, įsitikindamas apie galimus nuteistųjų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Minėtas pareigūnas tik pasižiūrėjo pro tarpą, esantį tarp įėjimo į drausmės izoliatoriaus teritoriją, tokiu būdu sukeldamas neigiamas pasekmes, sudarančias sąlygas nuteistajam patekti prie pagrindinio išėjimo iš pataisos įstaigos. Išvadoje konstatuota, jog minėtas pareigūnas galėjo ir turėjo matyti bei užkardyti nuteistojo daromą pažeidimą, kadangi L. L. užlipęs ant betonines sienos, kuri yra minėtos grupės teritorijoje, 3 kartus gadino apsauginio tinklo pjaunančios vietos apatinę dalį, su laiko tarpais apie 22 minutes (nuo 20 val. 03 min. 06 sek. iki 20 val. 44 min. 53 sek.) ir pro padarytą skylę įlindo į drausmės izoliatoriaus teritoriją, į kurią pareigūnas, suveikus 32 davikliui DIZO kieme, privalėjo ten užeiti ir pasitikrinti.
Taigi Išvadoje konstatuotas Ž. B. tiesioginių pareiginių funkcijų, jam vykdant lengvosios grupės nuteistųjų priežiūrą ir apsaugą, tinkamas neatlikimas, aplaidumas. Dėl to Ž. B. tuo pačiu Kauno NTĮ –PN direktoriaus įsakymu, kuris ginčijamas šioje byloje, buvo paskirta tarnybinė nuobauda-pastaba (Komisijos buvo siūloma skirti griežtesnę nuobaudą- papeikimą). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Ž. B. minėto įsakymo pagrįstumo neginčijo. Į teismą kreipėsi tik dėl procedūrinių pažeidimų, t.y. jog tarnybinė nuobauda buvo skirta, negavus Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, kurios narys jis yra, išankstinio sutikimo (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-2020-422/2017).
Konkrečiu atveju, pareiškėjas Š. K. tvirtino, jog jis tarnybines funkcijas, numatytas jo Pareigybės aprašymo 7.4 papunktyje, vykdė tinkamai- organizavo budinčiosios pamainos darbą, ją instruktavo ir kontroliavo, o duoti konkretaus nurodymo Ž. B., dėl kurio jam pareikštas tarnybinis kaltinimas, nebuvo pagrindo, nes susisiekus su minėtu pareigūnu, pastarasis jį informavo, jog apžiūrėjus vietą, jokio judėjimo nematė.
Kaip jau minėta, tarnybinio patikrinimo metu neginčijamai buvo nustatyta, kad 2016-12-18 20.45 val. DIZO kieme, kuris yra šalia lengvosios grupės teritorijos (DIZO kiemą su lengvosios grupės teritorija jungia 3-4metrų betoninė tvora, virš kurios pritvirtinta spygliuota viela) suveikė 32 daviklis. APS budinčiajai pamainai, tame tarpe pareiškėjui ir Ž. B. apie 32-o daviklio suveikimą tapo žinoma iš techninių apsaugos priemonių pulte pareigas vykdžiusio NTĮ –PN vyresniojo prižiūrėtojo R. Š., kuris radijo ryšiu šią informaciją nedelsiant perdavė visiems budintiems pareigūnams. Tarnybinio patikrinimo duomenys patvirtina, jog R. Š. po 32- daviklio suveikimo su vaizdo kameromis priartino vaizdą, bandydamas nustatyti daviklio suveikimo priežastį, jos nenustatęs, radijo ryšiu pranešė, kad DIZO kieme nieko nesimato (R. Š. dėl šio įvykio tuo pačiu įsakymu dėl tarnybinių pareigų tinkamo neatlikimo taip pat yra skirta tarnybinė nuobauda, kuri ginčijama administracinėje byloje Nr. I-1351-422/2017).
L. B., apklaustas liudytoju, teisme nurodė, jog po R. Š. informacijos apie 32 daviklio suveikimą jis patikrino lengvosios grupės teritoriją, apžiūrėjo DIZO kiemo duris, nieko įtartino nepastebėjęs, apie tai informavo budinčios pamainos pareigūnus radijo ryšiu. Šias aplinkybes patvirtina Tarnybinio tyrimo išvada (b.l.12-14).
Teismo vertinimu, pagal susiklosčiusią situaciją, Š. K. gavus duomenis apie tai, kad ginčo teritorija buvo patikrinta toje vietoje tiesiogines pareigas atlikusio pareigūno ir nieko įtartino pastarajam nepastebėjus, teismas pritaria pareiškėjo pozicijai, jog duoti nurodymą jam pavaldžiam pareigūnui Ž. B., kad pastarasis atsirakintų ir patikrintų įėjimo į nenaudojamo drausmės izoliatoriaus duris, nebuvo būtinumo, pareiškėjas neturėjo pagrindo nepasitikėti Ž. B. suteikta informacija. Pagal esamus byloje duomenis negalima sutikti su Tarnybinio patikrinimo metu padaryta išvada, jog pareiškėjas būtų nevykdęs ar netinkamai vykdęs jo Pareigybės aprašyme 7.4 papunktyje įtvirtintus reikalavimus, kad jis būtų veikęs nerūpestingai ar aplaidžiai. Teismo nuomone, jo veikla tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardinto nurodymo nedavimo požiūriu Ž. B. atžvilgiu atitiko susiklosčiusią situaciją ir aplinkybes. Teismas pažymi, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta tik dėl aukščiau paminėto nurodymo Ž. B. nedavimo. Dėl kitų pareigybės aprašymo 7.4 punkte funkcijų neatlikimo („organizuoja budinčiosios pamainos darbą, ją instruktuoja ir kontroliuoja“) bei kitų jo pareigybės aprašyme numatytų funkcijų, siejamų su nuteistųjų apsauga ir kontrole (7.1p., 7.5p., 7.19p.) ir 2012-07-02 Kauno NTI- PN Apsaugos ir priežiūros plane Nr. 24-2423 šio pobūdžio nustatytų direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigų tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija pažeidimų nenustatė, nors dėl to buvo pareikšti įtarimai. Minėti įtarimai Komisijos buvo pripažinti nepagrįstais (b.l. 14-15). Teismo vertinimu, konkrečiu atveju neigiamos pasekmės, susijusios su nuteistojo bandymu pabėgti, atsirado ne dėl pareiškėjo kaltės.
Aukščiau nustatytų aplinkybių visuma įrodo, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių reikalavimus.
Byloje nustačius, jog atsakovas priimdamas šioje byloje ginčijamą įsakymą, neatliko objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, pareiškėjo skundas pripažintinas pagrįstu, tenkinamas, panaikinant Kauno NTĮ –PN direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. P-33 1punktą, 4.1 punktą dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos pareiškėjui paskyrimo ( ABTĮ 91 str. 3p., 2d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. P-33 1punktą, 4.1 punktą dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos Š. K. paskyrimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.