Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Irma RandakevičienėNuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-5-209-2012Teisminio proceso numeris: 1-12-1-00414-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.11.9.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; (S).

2012 m. sausio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. (R. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. - areštu 15 parų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos, jas apimant, ir skirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės atlikimo laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2011-01-28 iki 2011-01-29.

Iš civilinės atsakovės D. V. UAB „Ž.” naudai priteista 394,50 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad jis 2011-01-28, apie 22 val. 25 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į patalpas, išdaužė UAB „Ž.“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), penkis langų stiklus ir pasikėsino pagrobti minėtai bendrovei priklausantį turtą, buvusį patalpose, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi suveikus signalizacijai buvo sulaikytas saugos tarnybos „K.“ apsaugos darbuotojų, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Be to, R. V. 2011-01-28, apie 22 val. 25 min., tyčia išdaužė UAB „Ž.“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) penkis langų stiklus, kurių kiekvieno vertė 28,90 Lt, tokiu būdu sugadino nedidelės 144,50 Lt vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „Ž.“ 144,50 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. V. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. ir 91 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo nepilnamečiui pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, R. V. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones.

Nuteistasis R. V. pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.) ir padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 str. 3 d., 12 str.), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. R. V. šeimoje turi motiną ir du brolius (b.l. 48, 95, 98-100), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 88), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l. 87). Jam 2009-01-07 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi (b.l. 59-60) skirta vidutinės priežiūros priemonė – išsiuntimas į V. vaikų socializacijos centrą. V. vaikų socializacijos centro charakteristikoje nurodyta (b.l. 61-62), kad jis nuo 7 metų rūko, nuo 8 metų vartojo alkoholinius gėrimus, yra bandęs narkotinių medžiagų, centre nuolat grubiai pažeidinėjo taisykles – nelankė pamokų, savavališkai šalindavosi iš centro, nuo 2011 m. atlieka bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje. Nuteistasis R. V. iki padarant nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo teistas du kartus (b.l. 63-64) – 2009-11-12 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu (b.l. 69-70) jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimas, 7 (septynių) mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant nepilnametį: tęsti mokslą vaikų socializacijos centre, be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlikti 50 (penkiasdešimties) valandų nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. 2010-05-27 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu (b.l. 71-73) jis nuteistas laisvės atėmimo bausme, BK 92 str., 82 str., pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant R. V. auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti. 2010-06-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu (b.l. 74-76) paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. pagrindu atidėtas 2 metams, paskiriant nuteistajam auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir 6 (šešių) mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti. Darytina išvada, kad minėtos poveikio priemonės laikytinos neveiksmingomis, kadangi po jų taikymo ir jas taikant, 2011-01-28 R. V. padarė nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, be to, 2011-02-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi R. V. panaikinamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, nutartyje nurodant, kad nuteistasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad vartoja narkotikus, nenori mokytis, jam tas pats dėl teikimo. R. V. po nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo.

Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis R. V. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 97 str. 3 d. 1 p., BK 27 str. 1 d.). Pagal BK 91 str. 3 d. terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems poveikiams pakeisti nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kad R. V. jau buvo du kartus nuteistas laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant, bausmės vykdymo atidėjimo metu 2011-01-28 jis padarė nusikalstamas veikas, kad prieš priimant nuosprendį jam jau buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, darytina išvada, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę ir R. V. pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, t.y. tinkamai parinkta bausmės rūšis. Pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmę, ženkliai mažesnę nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir arešto bausmę, ženkliai mažesnę nei jos vidurkis už baudžiamąjį nusižengimą ar nepilnamečiui (49 str. 3 d., 90 str. 4 d.). Tokia bausmė, atsižvelgus į aplinkybių visumą, nelaikytina savo rūšimi ar dydžiu aiškiai per griežta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad R. V. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė.

Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmės – į aplinkybę, kad nuteistasis R. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jau kartą atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, kadangi tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis R. V. nori greičiau išeiti į laisvę, pradėti dirbti, mamai padėti namie, neigiamai vertina savo poelgį, atsižvelgus į aplinkybių visumą, nėra pakankamas teisinis pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.

Esant tokioms aplinkybėms, švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. V. (R. V.) apeliacinį skundą atmesti.