- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-244-280/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00676-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 122.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės ir Laimanto Misiūno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-806-783/2014 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui A. V. dėl paskolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 20000 Lt negrąžintą paskolą, 4936,01 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. sausio 21 d. atsakovui paskolino 30 000 Lt, sutarė, kad atsakovas paskolą grąžins iki 2011 m. balandžio 11 d. Atsakovas iki 2014 m. liepos 3 d. ieškovui grąžino 10 000 Lt paskolos, likusios paskolos negrąžino.
2014 m. rugsėjo 19 d. Kupiškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai tenkino ieškovo reikalavimą bei iš atsakovo A. V. ieškovo naudai priteisė 20 000 Lt negrąžintos paskolos, 4936,01 Lt dydžio palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 974 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. 2014 m. spalio 17 d. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodė, jog su sprendimu sutinka iš dalies. Motyvuodamas nesutikimą atsakovas nurodė, jog paskolą su ieškovu sudarė, kai šis dar buvo santuokoje su G. V., todėl, remiantis Lietuvos Respublikos III knygos nuostatomis, paskolintas turtas buvo šeimos bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas, o ne asmeninis ieškovo turtas, jam priklauso tik pusė paskolintos sumos. Atsakovas nurodė, jog grąžino ieškovui 10 000 Lt iš paskolintos sumos, taip pat grąžino 10 000 Lt ir G. V.. Pripažino, jog liko skolingas ieškovui ir G. V. po 5000 Lt, kurių dėl asmeninių priežasčių iki šiol negrąžinęs.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas sprendimu 2014 m. rugsėjo 19 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo R. P. valstybei 11,50 Lt (vienuolika litų 50 centų) (3,33 EUR) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, jog 2010 m. sausio 21 dieną atsakovui perdavė 30 000 Lt, o atsakovas juos pasiskolino. Vien skolos dokumentas, kuris yra byloje ir kuriuo ieškovas remiasi, nėra pagrindas pripažinti, jog pinigai tą dieną buvo perduoti ir ieškovas turi teisę į jų grąžinimą, o vien ieškovo paaiškinimų konstatuoti paskolos sudarymo faktą, neužtenka.
Teismas kaip įrodymą, patvirtinantį ieškovo reikalavimus, atmetė išrašą iš sąskaitos, jog ieškovas turėjo pakankamai lėšų, kad galėtų suteikti paskolą atsakovui, nes išanalizavęs šį išrašą nurodė, jog pinigai nuo sąskaitos (27 000 Lt) buvo nuimti 2010-01-13 – 2010-01-20 laikotarpiu, per 14 kartų, vėliau sąskaita iki 2010-03-01 praktiškai buvo nepildoma, todėl labiau tikėtina, kad pinigų nuėmimas iš šios ieškovo sąskaitos (pinigai nuo šios sąskaitos buvo pervedami atsakovui 2009 m. liepos 3 d. ir 2009 m. gruodžio 4 d., iš šios sąskaitos ieškovas atliko kitus mokėjimus) galėjo būti susijęs su kitu tikslu, bet ne skolinimu atsakovui. Teismas vertino, jog pats ieškovas nurodė, kad atsakovas pas jį atvykęs į namus paprašė paskolinti pinigų, jis juos ir paskolino. Tai yra prašymas ir paskolos suteikimas, pasak ieškovo, buvo vieną ir tą pačią dieną, ką lyg paneigia visą savaitę nuo sąskaitos nuimami pinigai. Be to, neįtikėtina, kad ieškovas, nuo savo sąskaitos nusiėmęs praktiškai visus pinigus, būtų juos perdavęs atsakovui, pats pasilikęs be jokių lėšų. Antra vertus, toks skolinimas atsakovui, atsižvelgus į ieškovo ir trečiojo asmens, kuri yra ir atsakovo dukra, santykius 2010 m. sausio 21 d., apskritai sunkiai įsivaizduojamas (logiškai sunku paaiškinti skolinimą sutuoktinės, su kuria tuo metu ieškovo santykiai ypač buvo įtempti ir praktiškai nutrūkę, tėvui). Teismas vertino, kad atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, jog paskola tomis dienomis atsakovui nebuvo suteikta. Atsakovas pateikė 2009 m. liepos 3 d. ir 2009 m. gruodžio 4 d. mokėjimo pavedimus, kuriais jam ieškovas R. P. pervedė atitinkamai 10 000 Lt ir 20 000 Lt. Ši suma, atitinkanti ir ieškovo pateiktame skolos dokumente nurodytą sumą (30 000 Lt), patvirtina tokios sumos perdavimą atsakovui, tačiau ne 2010 m. sausio 21 d., bet nurodytomis 2009 m. liepos 3 d. ir 2009 m. gruodžio 4 d.. Teismą įtikino atsakovo A. V. paaiškinimai, jog 2010 m. lapkričio 11 d. atvykęs ieškovas pats surašė skolos dokumentą, davė jam pasirašyti, jis teksto atidžiai neskaitė. Tai, kad atsakovą privertė pasirašyti, neneigė ir pats ieškovas. Ieškovo teiginiai, kad nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio atsakovui paskolino ar kitaip perdavė 60 000 Lt, teismo posėdyje, sprendžiant iš jų reakcijos, nustebino ne tik trečiąjį asmenį, bet ir patį atsakovą, šis neigė skolinęsis tokias sumas. Teismas pažymėjo, jog pasak ieškovo, jis tokią 60 000 Lt sumą paskolino faktiškai per pusmetį, tačiau, pats yra nurodęs, jog jo metinės pajamos yra 40 000 Lt per vienerius metus, kai juos tuo metu slėgė finansinis įsipareigojimas bankui. Teismas darė prielaidą, jog ieškovas galėjo sąmoningai 2010 m. lapkričio 11 d. surašydamas skolos dokumentą pinigų perdavimo datą nurodyti ne 2009 m. liepos 3 d. ir 2009 m. gruodžio 4 d., atsižvelgdamas į tuo metu buvusius savo ir trečiojo asmens G. V. pašlijusius santykius (trečiasis asmuo nurodė, jog iš bendrų namų persikėlė gyventi kitur 2010 m. vasario 1 d., dvi savaitės iki persikėlimo ji jau buvo apsisprendusi išsikelti) ir galimai numatydamas teisminį ginčą dėl atsakovui perduotų 30 000 Lt. Nustatęs, jog 30 000 Lt, kurių dalį reikalauja grąžinti ieškovas, buvo perduoti ne 2010 m. sausio 21 d., o 2009 m. liepos 3 d. ir 2009 m. gruodžio 4 d., ieškovui, ieškovo atstovui teigiant, kad tai nėra tie patys, o kiti 30 000 Lt, suteikti atsakovui, teismas pripažino, jog šie 2009 m. liepos 3 d. ir 2009 m. gruodžio 4 d. perduoti 30 000 Lt nėra šios bylos, kurioje priimtas preliminarus sprendimas, dalykas, įrodymų, jog 2010 m. sausio 21 d. ieškovas paskolino atsakovui 30 000 Lt, nepateikė, todėl teismas naikino preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Nors atsakovas dalį ieškinio pripažino, teismas nustatęs, kad tai nėra tos paskolos, kurią prašo priteisti ieškovas, dalis, į šią atsakovo poziciją neatsižvelgė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-12-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-19 preliminarų sprendimą ir ieškovui R. P. iš atsakovo A. V. priteisti 4344.30 €( 15 000 Lt) negrąžintos paskolos,1420,57 €( 4936.01Lt) palūkanų už laikotarpį nuo 2014-04-12 iki 2014-08-26, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme( 2014-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas : 108 € žyminio mokesčio, 137.77 ( 600 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą, 434,43 €( 1500 Lt) už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Prašo iš atsakovo A. V. priteisti R. P. 86,60 €( 299 LT) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 261 € advokato pagalbai ruošiant apeliacinį skundą apmokėti, prašo prijungti naujus įrodymus : R. P. išrašus iš jo sąskaitos AB Šiaulių banke 2014-12-22-2014-12-30.
Ieškovas tvirtina, kad atsakovas prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo bei pinigų grąžinimo jam faktais pripažino paskolos suteikimo 2010-01-21 faktą. Nurodo, kad paskolą atsakovas grąžino jau ir po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo. Pas ieškovą yra paskolos sutartis, kurios pagrindu reikalaujama skolos priteisimo, kas irgi patvirtina paskolos buvimą pagal CK 6.871 str. 3 d.) Paskolos sutartis, šalių sudaryta 2010-11-11 atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus. Joje užfiksuotas paskolos suteikimo faktas ir paskolos suteikimo data 2010-01-21. Tuo darytina prezumpcija, kad paskola buvo suteikta. Teismas be pagrindo ieškovui perkėlė paskolos suteikimą patvirtinančią įrodinėjimo naštą. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas 2010-01-21 neturėjo grynais 30 000 Lt pagal jo sąskaitos išrašus. Ieškovas neturi pareigos įrodinėti pinigų turėjimo fakto. Tvirtina, kad jo 2010-07-03 ir 2010-12-04 bankiniais pavedimais atsakovui pervestos sumos nėra paskola, o suma skirta šalių bendram verslui, dėl jų priteisimo pareikš atskirą ieškinį. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, nesutikdamas su 2010-11-11 paskolos sutartimi, turėjo ją užginčyti, bet jis iš esmės tą sutartį pripažino.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad jis 2009-07-03 ir 2010-12-04 gautas pinigų sumas turi grąžinti ne vien R. P., bet ir jo buvusiai sutuoktinei G. V., nes paskolos sutartis nebuvo įtraukta į dalintiną turtą jų santuokos nutraukimo byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. ir tretysis asmuo G. V. atsiliepimais į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo skundą atmesti ir nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nesutinka, kad būtų priimti nauji įrodymai, nes juos galėjo ieškovas pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinis skundas netenkinamas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 320 str.).
Teismas priima pateiktus ieškovo įrodymus, nes pinigų pervedimai atlikti jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Jais ieškovas grindžia faktą, kad atsakovas skolą pripažįsta. Tačiau atsakovas pripažįsta, kad jam paskola suteikta ne 2010-01-21, o 2009 m. ir jis šiuos pinigus jam grąžina.
Visais ginčų dėl paskolos bei kitų sandorių atvejais teismas, vadovaudamasis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, turi įvertinti rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, negali taikyti normų formaliai.
Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs visas sutarties sąlygas, gali konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą arba to fakto nepripažinti. Ieškovas paskolos sutarties sudarymo, jos esminių sąlygų egzistavimą turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais.
Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba juos gavo kitu pagrindu. Aplinkybes, kad pinigus gavo kitu pagrindu, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas A. V. 2010-01-21 iš ieškovo R. P. gavo paskolą 30 000 Lt grynais. Pinigų perdavimo faktą ieškovas įrodinėja šalių sudaryta rašytine paskolos sutartimi, surašyta 2010-11-11. Ieškovas jokių kitų įrodymų nepateikė, tuo pat metu nepripažįsta, kad paskola suteikta bankiniais pavedimais, kuriuos pripažįsta atsakovas A. V. ir kuris nurodo, kad dėl pavedimais jam perduotų pinigų sumą jis prisiėmė įsipareigojimus ieškovo pateikta rašytine 2010-11-11 sutartimi. Atsakovo pripažintų kaip paskolą gautų pinigų nagrinėjamojoje byloje ieškovas nereikalavo. Taigi iškilo ginčas dėl paskolos suteikimo fakto. Šioje sutartyje nėra jokių duomenų apie tai, kokia forma ginčo paskola suteikta, t. y. joje nenurodyta, kad 2010-01-21 paskola suteikta grynais pinigais. Apie šios R. P. paskolos suteikimą A. V. tiek artimi, tiek jiems tolimesni R. P. kiti asmenys nežinojo, pagal R. P. aiškinimą teisme. Šiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai darė išvadą, kad nenustatytas paskolos 30 000 Lt grynais perdavimo atsakovui A. V. 2010-01-21 faktas, nes atsakovas A. V. ginčija tokių sumų grynais gavimą, o pripažįsta tik 2009 m. liepos mėn. ir 2009-12-04 bankiniais pavedimais jam suteiktas pinigų sumas. Jis tvirtina, kad pasirašydamas paskolos raštą 2010-11-11 turėjo minty būtent iš R. P. bankiniais pavedimais gautas sumas, o sutartyje paskolos suteikimo būdas neįvardintas.
Ieškovas R. P. skundu tvirtina, kad atsakovas A. V. prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo pripažino paskolos gavimo 2010-01-21 faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pripažino faktą, kad pinigus gavo 2010 metais, konkrečios datos nenurodė, taigi ir pagal prieštaravimų turinį negalima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad atsakovas V. V. pripažino 30 tūkstančių litų grynais gavimo faktą 2010-01-21, kaip įrašyta pateiktoje sutartyje, ir dėl kurių buvo reiškiamas nagrinėjamas ieškinys. Teismas šias išvadas daro vertindamas tai, kad 2010-11-11 sutartį surašė pats ieškovas R. P., o atsakovas A. V. ją tik pasirašė, pripažindamas savo 30 tūkst. litų skolą, tačiau, įvertinant tai, kad buvo anksčiau, o ne sutarties pasirašymo dieną, jam perduoti ieškovo pinigai, atsakovo A. V. paaiškinimai apie tai, kad jam niekada gryni pinigai nebuvo perduoti, verčia suabejoti pažodiniu paskolos sutarties tekstu, sutartį tenka aiškinti susiklosčiusių santykių tarp šalių kontekste. Atsakovas A. V. neigia gavęs iš viso 60 000 Lt iš ieškovo, o šis nurodo, kad jis turi teisę savarankišku pagrindu reikalauti būtent ir 2009 m. perduotų bankiniais pavedimais pinigų, kad 2010-11-11 sutarties pagrindu, reikalauja ne jų.
Teismas nurodo, kad nėra pakankamo pagrindo atsakovui savarankišku reikalavimu ginčyti 2010-11-11 paskolos sutarties, kai jis pripažįsta gavęs paskolą bankiniais pavedimais ir sutinka ją grąžinti ir atlikdamas mokėjimus tai ir daro. Ieškovas reikalauja ne šių pinigų, o kitų, neva perduotų atsakovui 2010-01-21. Kadangi atsakovas paskolos 2010-11-11 sutartį pasirašė turėdamas minty bankiniais pavedimais gautas sumas, tai ginčo sutarties buvimas pas ieškovą ir šiuo atveju nėra pagrindas pripažinti 2010-01-21 paskolos perdavimo faktą.
Dėl pasakyto R. P. apeliacinis skundas netenkinamas, paliekamas galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-12-11 sprendimą palikti nepakeistą.