Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. Z. (A. Z.) atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ausonta“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. Z. dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ausonta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Argumentuoja, kad nebuvo tinkamai informuotas apie skolininkės pareikštus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, apie jo panaikinimą bei visą vykusį procesą, kuris buvo užbaigtas skundžiamos nutarties priėmimu. Apie šiuos vykusius veiksmus jis sužinojo tik 2023 m. lapkričio 20 d. gavęs pranešimą iš antstolio.

Nurodo, kad pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais, o CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas, tačiau jis nėra asmuo, kuriam toks procesinių dokumentų įteikimo būdas yra privalomas, ir tai, kad yra vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, savaime nereiškia, kad davė sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose. Dėl to vien tik dokumentų jam išsiuntimas elektroninių ryšių priemonėmis, nesant duomenų, kad jie buvo pristatyti ir perskaityti, nesudaro pagrindo manyti, jog jis buvo tinkamai informuotas apie procesą. Taigi jis apie panaikintą teismo įsakymą ir naują išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2VP-6027-995/2023 nežinojo.

Pažymi, jog po to, kai teismas priėmė teismo įsakymą ir jis nedelsdamas jį pateikė antstoliams, kad būtų pradėta priverstinė išieškojimo procedūra, daugiau nedalyvaudamas jokiuose teismo procesuose (arba apie dalyvavimą nežinodamas), nesinaudojo LITEKO VEP paskyra, taip pat negavo jokių kitokių pranešimų el. paštu ar registruotu paštu. Tik gavęs raginimą vykdyti sprendimą iš antstolių suprato, kad jo neinformavus buvo panaikintas teismo įsakymas ir priimta skundžiama nutartis, todėl 2023 m. lapkričio 20 d. pirmą kartą po to, kai buvo išduotas teismo įsakymas, prisijungė prie sistemos, kurioje pamatė priimtą skundžiamą nutartį.

Nurodo, kad skolininkė, praleidusi prieštaravimų pateikimo terminą, tiek pačiuose prieštaravimuose, tiek prašyme dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri leistų daryti bent prielaidą, jog kreditoriaus prašymas gali būti nepagrįstas. Jis buvo sąžiningas proceso dalyvis, kuris pagrįstai siekė apginti savo teises. Dėl to, kad teismas neįsitikino, jog jis būtų tinkamai informuotas apie pavėluotai pateiktus prieštaravimus, panaikinus jau įsiteisėjusį teismo įsakymą, jam nebuvo suteikta galimybė pareikšti ieškinį. Pažymi, kad būtų pareiškęs ieškinį dėl skolos priteisimo teismo nustatytu terminu ir pateikęs visus įrodymus. Kadangi nebuvo tinkamai informuotas apie teismo įsakymo panaikinimą ieškinį reikš dabar. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis turi būti panaikinama, o byla dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nutraukta.

Argumentuoja, kad iš antstolio sužinojęs apie panaikintą teismo įsakymą ir toliau vykusį procesą, civilinėje byloje Nr. eL2-3760-995/2023 pareiškė ieškinį, kurio priėmimo klausimą turėjo išspręsti pirmosios instancijos teismas CPK 439 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir prireikus bylą perduoti pagal teismingumą. Taip pat teismas turėjo išspręsti prašymą atnaujinti ieškinio pareiškimo terminą, tačiau dėl jo nepasisakė, jo nurodytų termino praleidimo priežasčių nevertino.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta civilinių bylų Nr. eL2-3760-995/2023 ir Nr. e2VP-6027-995/2023 sąsaja tik patvirtina, kad yra būtina šiuo metu išspręsti prašymą dėl termino atnaujinimo ieškiniui pareikšti ir ieškinio priėmimo klausimą.

Argumentuoja, jog CPK 117 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas. Aprašo 21 punktas numato, kad jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi (...) adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Nacionalinės teismų administracijos 2015 m. rugsėjo 17 d. direktoriaus įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: (i) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; (ii) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); (iii) patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo atliko visus nurodytus veiksmus, todėl jo paskyra, laikantis teisės aktų reikalavimų, buvo laikoma aktyvi ir jam pagrįstai teismas galėjo siųsti dokumentus. Taisyklių 32 punktas įtvirtina, kad jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirieji skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamų teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atgręžtas teismo įsakymo įvykdymas ir atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip pareikštą pažeidžiant teismingumo taisykles, pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2023 m. birželio 7 d. civilinėje byloje Nr. eL2-3760-995/2023 išdavė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininkės UAB „Ausonta“ priteisė kreditoriui A. Z. 14 695,30 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 83,00 Eur žyminį mokestį. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. birželio 29 d.

Teismo įsakymo pagrindu 2023 m. rugpjūčio 18 d. vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/01192 iš UAB „Ausonta“ išieškota 16 376,85 Eur, iš jų 14 695,30 Eur skola, 149,77 Eur palūkanos, 83,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 1 448,78 Eur vykdymo išlaidos.

Skolininkė UAB „Ausonta“ 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus reikalavimų pareikšti. Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. rezoliucija skolininkei UAB „Ausonta“ atnaujintas terminas prieštaravimams pareikšti, jie priimti, teismo rezoliucijos teikstas „Atnaujinti terminą prieštaravimams priimti, nes teismo vertinimu, jis praleistas dėl objektyvių priežasčių (CPK 439 str. 2 d.). Vad. CPK 439 str. 3 d. kreditoriui siūloma per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pareikšti ieškinį ir primokėti žyminį mokestį“ kreditoriui ir skolininkei išsiųsti per elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2023 m. rugpjūčio 24 d.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi konstatavus, kad kreditorius įstatyme nustatytu terminu ieškinio nepareiškė, 2023 m. birželio 7 d. teismo įsakymas panaikintas ir kreditoriaus pareiškimą nutarta laikyti nepaduotu bei grąžinti jam. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 20 d. Taigi, Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-3760-995/2023, kurį antstolė įvykdė, neteko galios.

2023 m. rugsėjo 20 d. skolininkė UAB „Ausonta“ pateikė prašymą atgręžti panaikinto teismo įsakymo įvykdymą. Teismas 2023 m. spalio 2 d. rezoliucija pareiškimą priėmė ir tos pačios dienos nutartimi civilinę bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. spalio 20 d., 8.30 val., apie tai apeliantą informavo siųsdamas pranešimą per EPP ir viešo paskelbimo būdu. 2023 m. spalio 18 d. teismas proceso dalyviams per EPP išsiuntė pranešimus, kad 2023 m. spalio 20 d. posėdis nevyks, kitos teismo posėdžio datos nenurodė ir apie ją šalims nepranešė, tačiau 2023 m. spalio 30 d. priėmė nutartį, kuria patenkino skolininkės prašymą ir atgręžė sprendimo įvykdymą.

CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). CPK 761 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą. Šios nuostatos turi būti taikomos ir priėmus bei panaikinus teismo įsakymą (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria panaikintas teismo įsakymas, nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Taigi, vadovaujantis CPK 760 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas, vertinant formaliai pagal byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, pagrįstai taikė sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO bylos proceso duomenų matyti, kad ieškinį ieškovas pareiškė tik 2023 m. lapkričio 30 d., taigi, ši aplinkybė neegzistavo ginčijamos nutarties dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo priėmimo metu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, net jeigu formaliai vertinant ginčijama 2023 m. spalio 30 d. nutartis yra teisėta, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendimas byloje turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas, neturi prieštarauti elementariai logikai, protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad jis nebuvo tinkamai informuotas nei apie tai, jog skolininkei buvo atnaujintas terminas prieštaravimams pareikšti ir jie buvo priimti, o teismo įsakymas panaikintas, nei kad kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį, nei apie vykstantį teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo procesą.

CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.

Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), panaikinančios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 7.2 punkte numatyta, jog paslaugų gavėjas aktyvuodamas paskyrą, patvirtina, kad susipažino su taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Pagal taisyklių 34 punktą, tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Pagal Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visus procesinius dokumentus kreditoriui siuntė tik per EPP. Byla buvo elektroninė, kreditorius pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateikė taip pat per EPP, teismas jam tokiu pačiu būdu išsiuntė ir įsiteisėjusį teismo įsakymą, kuris, kaip minėta, buvo antstolio buvo visiškai įvykdytas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai kreditorius turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad procesas yra baigtas ir nebeturėjo pareigos domėtis jau išnagrinėtos bylos procesu ar kitais procesais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tai, kad kreditorius susikūrė EPP paskyrą, per kurią padavė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, savaime nereiškia jo sutikimo visus teismo siunčiamus procesinius dokumentus, taip pat ir kituose procesuose, gauti būtent per EPP ar domėtis bylos, kurioje procesinis teismo sprendimas buvo visiškai įvykdytas, tolesne eiga, nes nei tokio lūkesčio, nei tokios pareigos jis neturi ir nebuvo jokio pagrindo manyti, kad antstoliui įvykdžius įsiteisėjusį teismo įsakymą, procesas gali tęstis ir gali būti sprendžiamas teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo klausimas. Pareiškėjas nėra proceso dalyvis, kuris privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį. Pažymėtina, jog sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas buvo išskirtas į atskirą procesą, apie kurį apeliantas nebuvo informuotas. Be to, pareiškime dėl teismo įsakymo apeliantas nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, tačiau šiuo adresu procesiniai dokumentai jam nė karto nebuvo siųsti.

Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta apie priimtus skolininkės prieštaravimus dėl teismo įsakymo, todėl, netekęs galimybės laiku pareikšti ieškinį ir teismui atsisakius jį priimti, apeliantas iš esmės neteko galimybės įgyvendinti teisę į tinkamą savo interesų gynimą, o po teismo įsakymo panaikinimo vykstančiu procesu dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo pareiškėjas neturėjo pareigos domėtis, juo labiau, kad apie skolininkės prašymo dėl teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo nagrinėjimo laiką nebuvo tinkamai pranešta. Visų šių aplinkybių nevertino pirmosios instancijos teismas priimdamas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria atsisakė priimti apelianto ieškinį ir nesprendė prašymo dėl termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo bei neatsižvelgė į CPK 439 straipsnio 5 dalį, pagal kurią teismo įsakymą išdavęs teismas, kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikina teismo įsakymą ar atitinkamą jo dalį ir prireikus bylą perduoda pagal teismingumą.

Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju susiklosčiusi procesinė situacija negali būti laikoma teisėta ir sąžininga kreditoriaus atžvilgiu, pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai yra esminiai, todėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis, kuria patenkintas UAB „Ausonta“ pareiškimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir atgręžtas Plungės apylinkės Palangos rūmų 2023 m. birželio 7 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-3760-995/2023 įvykdymas, ir Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti A. Z. ieškinį, naikintinos ir klausimai dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, praleisto termino ieškiniui pareikšti ir ieškinio priėmimo grąžintini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimus dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, praleisto termino ieškiniui pareikšti ir ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.