Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr.2-019-375/2014Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 75.8.; 77.3.; 77.4.3.; 78.2.1.; 116.; (S) Teisminio proceso Nr.2-69-3-00398-2013-6;

;

2014 m. kovo 21 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei I. V., dalyvaujant jos atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, nedalyvaujant atsakovui S. V., nedalyvaujant trečiojo asmens AB DNB bank atstovui, dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės VTAS atstovei Dianai Barauskienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui S. V., trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikalavimą grindžia tuo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Netinkamas jo elgesys prasidėjo 2008 m., kai jis išvyko dirbti į Airiją. Gyvendamas Airijoje atsakovas buvo neištikimas. Nuo 2010 m. atsakovas dirba Švedijoje, į Lietuvą grįžta kas 2-3 mėnesiai. Iki šiol atsakovas dažniausiai duodavo ieškovei dalį pinigų banko paskolai mokėti ( nuo 200 Lt iki 3000 Lt), tačiau teikė nepastoviai, jų net nepakako būsto paskoloms apmokėti. Nepilnamečiui vaikui atsakovas išlaikymo neteikė ir neteikia, papildomai neprisidėjo prie būsto išlaikymo. Grįžęs į Lietuvą atsakovas elgiasi neadekvačiai, nesaikingai vartoja alkoholį, ne kartą yra panaudojęs fizinį ir psichinį smurtą net gi vaiko akivaizdoje. Labai dažnai ( tikėtina neblaivus) atsakovas skambina 3-4 valandą nakties, reikalauja susitikti. 2012 12 22 grįžęs neblaivus mėtė į duris gėlių vazonus, trikdė kaimynų ramybę, todėl ieškovė buvo iškvietusi policiją. Ieškovė iki 2012 12 22 incidento nebuvo kreipusis į policiją, nes buvo ir yra finansiškai priklausoma nuo atsakovo, nes negalėtų iš savo darbo užmokesčio mokėti įmokų bankui, išlaikyti sūnų (dabar prie vaiko išlaikymo prisideda vaiko seneliai). Tačiau daugiau ieškovė kęsti nebegali, nes atsakovo elgesys kelia grėsmę ne tik jos, bet nepilnamečio vaiko sveikatai, gal net gyvybei.

Ieškovė patiria didžiulį stresą, nesaugumo jausmą, baimę tiek dėl savęs, tiek dėl vaiko. Jautėsi pažeminta, kai sužinojo apie neištikimybę, todėl iš atsakovo priteistina 5000 Lt neturtinė žala.

Sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, yra prie jos prisirišęs, o atsakovas dirba užsienyje. Į Lietuvą jis grįžta tik 2-4 kartus per metus savaitei ar kelioms savaitėms. Vaikas su atsakovu beveik nebendrauja, neretai net atsakovo bijo, nes yra matęs, kaip ieškovė patiria psichinį bei fizinį smurtą, todėl gyvenimas su atsakovui galėtų turėti žalingos įtakos vaiko sveikatai ir psichiniam vystimuisi.

Atsakovo materialinė padėtis yra pakankamai gera. Tikslus atsakovo darbo užmokestis ieškovei nėra žinomas, todėl jis turėtų pateikti duomenis. Ieškovės darbo užmokestis yra vidutiniškai apie 1000 Lt per mėnesį (sergant vaikui netgi mažesnis). 2012 11 09 vaikas buvo operuotas, dažnai serga bronchitu, peršalimo ligomis. Vaikas lanko karatė treniruotes, kurių kaina – 60 Lt. Stovyklos ir kvalifikacijos egzaminai apmokami papildomai. Atsakovas gali teikti 600 Lt išlaikymą.

Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas su rūsiu, esantis Pramonės pr. 87-29 Kaune. Butas už paskolą įkeistas bankui. Butas dalintinas po ½ dalį abiems. Prievolė bankui laikytina solidariąja. Kadangi turtas dalintinas kaip bendra dalinė nuosavybė, iš atsakovo priteistina pusė paskolos pagal kredito sutartį negrąžintos sumos likučio arba įpareigoti atsakovą kas mėnesį mokėti po ½ dalį kasmenėsinės įmokos. Kreditoriui išieškojus iš ieškovės didesnę kaip pusę įmokos dalį, pastaroji įgytų regreso teisę į atsakovą.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina V. pavardė.

Kadangi atsakovas nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo, reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš jo nėra teisinio pagrindo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl neturtinės žalos atsiradimo.

Atsakovas sutinka, kad sūnaus D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Sutinka sūnui teikti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį. Atsižvelgiant, kad anksčiau atsakovas dirbo užsienyje, o dabar yra bedarbis ir negauna jokių pajamų, yra nepagrįstas reikalavimas priteisti daugiau nei pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos.

Nesutinka su ieškovės siūlomu turto padalijimu. Ieškovė pati pripažino, kad atsakovas siųsdavo pinigines lėšas banko paskolai mokėti, o ieškovės gaunamos pajamos tik 1000 Lt, kurių nepakaks nei paskolos daliai mokėti, būstui ir nepilnamečiui vaikui išlaikyti, todėl teiks priešieškinį ir prašys butą priteisti jam natūra.

Neprieštarauja, kad ieškovė pasiliktų V. pavardę.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas su reikalavimu, jog po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas lieka solidarus sutinka ( b.l.53,54). Nurodė, jog banko ir šalių Kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2008-157 , pagal kurią buvo suteiktas 53 579,70 EUR būsto kreditas, sudaryta 2008 04 21. Kreditas suteiktas iki 2047 03 31. Kredito grąžinimas užtikrintas buto įkeitimu. Bankas neprieštarauja , kad kreditorinius įsipareigojimus šalys vykdytų solidariai. Bankas taip pat neprieštarauja, kad sutuoktiniai tarpusavyje nustatytų šios solidariosios prievolės vykdymo tvarką ir sutinka su įkeisto turto padalinimu, kadangi įkeisto turto atžvilgiu galioja taisyklė - hipoteka seka paskui daiktą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad šalys susituokė 2004 04 24 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 515. Santuokoje 2004 09 08 gimė sūnus D. ( b.l.10, 11). Santuokos metu šalys už banko paskolą įsigijo 2 kambarių butą Pramonės pr. 87-29 Kaune ( b.l.13-15). VĮ Regitros duomenimis šalių vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b.l.16, 17). Atsakovas pateikė duomenis, kad neturi savo vardu sąskaitų ir vertybinių popierių AB SEB banke, AB „Citadele“ banke, Nordea banke ( b.l.49-51). Duomenų apie atsakovo įsidarbinimą Lietuvoje 2013- 2014 m. laikotarpiu nėra ( b.l.134). Ieškovė dirba UAB „LPP“ (b.l.136).

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Ieškovė šeimos iširimo priežastimi nurodė keletą aplinkybių – atsakovo neištikimybę, nesaikingą alkoholio vartojimą ir psichologinį bei fizinį smurtą. CPK 178 str. įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė, išskyrus savo paaiškinimus, daugiau jokiais įrodymais nepagrindė atsakovo neištikimybės fakto. Liudytojas A. V. nurodė, kad jis yra girdėjęs, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei, tačiau konkrečių aplinkybių įvardinti negalėjo, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta (CPK 185 str.). Tačiau ieškovės nurodytas aplinkybes apie prieš ją naudotą fizinį ir psichologinį smurtą patvirtino liudytojas A. V. bei rašytinis įrodymas – 2013 01 10 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavo PK raštas ( b.l.39). Liudytojas A. V. yra ieškovės tėvas. Iš jo parodymų nustatyta, kad atsakovas, būdamas apsvaigęs, smurtavo prieš ieškovę ir jam ne kartą yra tekę net ir naktimis važiuoti pas dukrą jai padėti (CPK 189 str.). Iš Dainavos PK rašto matyti, jog policijoje 2012 12 22 buvo užregistruotas ieškovės pranešimas, kad neblaivus atsakovas metė vazoną į duris taip jas apgadindamas ( CPK 197 str.).

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali: sutuoktiniai jau keleri metai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kaltas yra atsakovas ( CPK 185 str., CK 3.60 str.).

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

Pripažinus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo neturtinę žalą. Akivaizdu, jog dėl atsakovo elgesio ir naudojamo fizinio bei psichologinio smurto ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį skausmą, baimę dėl savęs ir savo nepilnamečio sūnaus, nes liudytojas A. V. patvirtino ieškovės paaiškinimus, jog konfliktai vykdavo ir atsakovas smurtaudavo ir šalių nepilnamečio sūnaus D. akivaizdoje. Tačiau byloje nesant įrodymų, jog dėl patirto smurto ir dvasinių sukrėtimų ieškovei arba šalių sūnui būtų atsiradę sunkūs padariniai ir jiems būtų buvusi reikalinga specialistų pagalba, ieškovei priteistina neturtinė 2000 Lt žala ( CPK 185 str., CK 3.70 str.2 d.).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – V. ( CK 3.31 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl nepilnamečio sūnaus Dominyko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas ir šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ( CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Atsakovas nesutiko, jog sūnaus išlaikymui reikalinga suma sudaro 1000 Lt ir kad iš jo būtų priteista didesnė išlaikymo dalis - 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jis atsiliepime nurodė, kad sutinka teikti 300 Lt išlaikymą.

Išlaikymas pagal savo prigimtį ir yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: maistui, aprangai, avalynei, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, kultūriniam ugdymui. Kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką šiuo klausimu yra ne kartą pabrėžęs, jog jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, tai turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis. Jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius, nes kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, o atsakomybė už šių sąlygų sudarymą pirmiausia tenka tėvams ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.). Bylos duomenys rodo, jog šalių sūnus 2012 11 09 – 2012 11 13 buvo operuotas, dažnai serga peršalimo ligomis ( b.l.18, 19). Vaikas lanko karate treniruotes ( b.l. 21). Atsakovo siūloma priteisti 300 Lt išlaikymo suma per mėnesį, įvertinus šiandienines maisto produktų, drabužių, avalynės, paslaugų kainas, negarantuotų socialiai priimtinų poreikių patenkinimo lygio. Pagal jau suformuotą LR Aukščiausiojo Teismo praktiką orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str.2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA, kuris šiuo metu sudaro 1000 Lt. Manytina, kad ieškovės nurodytas kasmėnesinio sūnaus išlaikymo dydis (1000 Lt) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei CK 3.192 str. 2d. nuostatas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tėvų pareiga teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Juolab, kad šioje byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Atsakovas gyvena ir dirba užsienyje. Pateikęs atsiliepimą jis bylos eiga vėliau visiškai nesidomėjo ir jokių įrodymų atsikirtimams pagrįsti nepateikė, netgi nutraukė atstovavimo sutartį su advokate. Jam nevykdant procesinės pareigos pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas visos abejonės dėl jo turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą savo sūnui teismas vertina vaiko interesų naudai t.y. atsakovui neteikiant jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas ir pragyvenimo šaltinį tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš jo po 600 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2013 01 14 iki sūnaus Dominyko pilnametystės (atskaičius išlaikymo sumas, išieškotas pagal 2013 01 15 nutartį – b.l.30, 31, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas laikinasis išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis). Nors abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios, tačiau nagrinėjamu atveju nukryptina nuo lygybės principo dėl šių priežasčių: šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra sunki - ji gauna minimalų 1000 Lt darbo užmokestį , iš kurio bei iš artimųjų teikiamos materialinės pagalbos privalo ne tik išlaikyti sūnų, bet ir dengti paskolą, apmokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas bei pati pragyventi. Atsakovui gyvenant užsienyje visa kasdieninių rūpesčių sūnumi našta tenka vienai ieškovei , todėl teisinga, kad atsakovui tektų didesnė materialinio išlaikymo dalis ( CPK 185 str.).

Išlaikymo dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl santuokoje įgyto turto bei prievolių padalinimo

Gyvendamos santuokoje šalys paėmė iš AB DNB banko paėmė kreditą ir nusipirko 2 kambarių butą. Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškovės siūlomu turto bei prievolių padalijimo variantu ir žadėjo teikti priešieškinį. Priešieškinys buvo pateiktas, tačiau atsakovas nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl procesinis dokumentas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas ( b.l.117).

CK 3.117 str. 1 d. yra įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ieškovė siūlo padalinti santuokoje įgytą turtą per pusę, sutuoktiniams liekant solidariaisiais banko skolininkais, tačiau įpareigojant atsakovą mokėti bankui ½ dalį paskolos. Atsakovas atsiliepime (b.l.44) buvo išreiškęs poziciją priteisti jam visą butą natūra, nes jis siųsdavo pinigines lėšas banko paskolai mokėti, o ieškovės pajamos yra tik 1000 Lt. Tačiau sutuoktinių lygiateisiškumo principas įvirtina nuostatą, jog sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio yra jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nukrypti nuo šio principo galima tik CK numatytais atvejais ( CK 3.117 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, atitinkantis šiuo metu suformuotą teisminę praktiką, todėl butas abiems sutuoktiniams padalintinas priteisiant kiekvienam po ½ dalį.

Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pabrėžęs, jog santuokos nutraukimo atveju neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamas t.y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, jei pats kreditorius sutinka su prievolės pakeitimu ( LAT nut. Nr. 3K-7-173/2010, CPK 4 str.). Byloje nėra pateikta kreditoriaus sutikimo dėl prievolės modifikavimo. Atvirkščiai, bankas nuosekliai pasisakė dėl solidariosios sutuoktinių prievolės, todėl skolinis įsipareigojimas AB DNB bankui pagal 2008 04 21 kredito sutartį Nr.K-2500-2008-157 pripažintinas solidariąja abiejų šalių prievole ( CK 3.109 str. 1 d. 6 p.).

Tačiau netenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti kredito įmokų mokėjimo tvarką ir įpareigoti atsakovą mokėti po ½ dalį kredito įmokų. Nei viena iš šalių nepateikė įrodymų kiek kuri yra įnešusi pinigų kredito padengimui. Ieškovė neneigia, kad atsakovas įvairiomis sumomis, nors ir nepastoviai, tačiau duoda pinigų paskolai padengti. Pagal CK 6.9 str. 1 d. nuostatas ieškovė galės realizuoti savo teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą atsakovui , kai prievolė bankui bus galutinai įvykdyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų `

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis, pašto išlaidos bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 96, 98 str.).

Vadovaudamasi LR CPK 260, 263 - 268, 270 str. nuspren dž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. V. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2004 04 24 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 515 , dėl atsakovo S. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei I. V. pavardę V..

Priteisti iš atsakovo S. V. ieškovei I. V. 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. V. a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. V. nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2013 01 14 nepilnamečio sūnaus D. V. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 600 Lt ( šešis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (atskaičius sumas, išieškotas pagal 2013 01 15 nutartį, kuria buvo priteistas laikinasis išlaikymas) iki jo pilnametystės. Išlaikymas indeksuojamas kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. V. a.k. (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei I. V. bei atsakovui S. V. po ½ dalį 2 kambarių buto su rūsiu, esančio Pramonės pr. 87-29 Kaune.

Skolinį įsipareigojimą kreditoriui AB DNB bankui pagal 2008 04 21 kredito sutartį Nr. K-2500-2008-157 pripažinti solidariuoju I. V. ir S. V. įsipareigojimu. Netenkinti ieškovės I. V. reikalavimo nustatyti kredito įmokų mokėjimo tvarką ir įpareigoti atsakovą S. V. mokėti po ½ dalį kredito pagal 2008 04 21 kredito sutartį Nr.K-2500-2008-157.

Priteisti iš atsakovo S. V. ieškovei I. V. 200 Lt (du šimtus litų) žyminio mokesčio bei 1400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo S. V. 1751 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio bei 57 Lt ( penkiasdešimt septynis litus) pašto išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas VMI prie LR FM į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.