- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- eI-8548-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02361-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Alkava“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alkava“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Alkava“ (toliau – ir Bendrovė) prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-03-31 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1514 (toliau – Sprendimas) bei įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją pareiškėjos pateiktą prašymą išnagrinėti iš naujo.
Paaiškino, kad Bendrovė su 2015-03-09 prašymu kreipėsi į atsakovą ir prašė 80 211,73 Eur mokestinę nepriemoką išdėstyti dvylikai mėnesių. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-03-30 parengė išvadą Nr. (23.31-08)-326-2375 (toliau – ir Išvada), kuria remdamasi 2015-03-31 priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1514 atsisakyti išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Pažymėjo, kad jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad asmuo valstybės pagalba turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui palengvinti gali pasinaudoti tik vieną kartą. Finansų ministro 2001-09-07 įsakymu Nr. 260 patvirtintos Mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo tvarkos (toliau – Mokėjimo atidėjimo tvarka) 4 punkte nustatyta, jog vienu metu gali būti priimti ir / arba vykdytini ne daugiau kaip trys sprendimai atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Valstybinės mokesčių inspekcijos rėmimasis 2013 m. sudaryta mokestinės paskolos sutartimi, kaip kliūtimi leisti pareiškėjai sumokėti priskaičiuotą mokestinę nepriemoką dalimis, laikytinas teisiškai nepagrįstu. Tvirtina, kad pareiškėjos negalėjimas laikytis sudarytos mokestinės paskolos sutarties nesudaro pagrindo prielaidai, jog naujai sudaryta mokestinės nepriemokos išdėstymo sutartis bus nevykdoma.
Nurodė, kad Bendrovė nėra atsisakiusi vykdyti savo prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ji kitiems kreditoriams nėra suteikusi nepagrįsto pranašumo atsakovo atžvilgiu. Pareiškėja nuolat stengiasi vykdyti mokėjimus pagal turimus pajėgumus, užtikrinant UAB „Alkava“ veiklos tęstinumą. Atsakovas, priimdamas prašomą panaikinti sprendimą, nevertino aplinkybės, kad Bendrovė negali stabdyti einamųjų mokėjimų savo pagrindinių žaliavų tiekėjams ir pan., kadangi jos pagrindinė veikla (kepinių gamyba) sustotų ir taip nukentėtų ne tik Valstybinė mokesčių inspekcija, bet ir kiti kreditoriai, darbuotojai bei akcininkai. Bendrovė nėra pajėgi iš karto sumokėti visą mokestinę nepriemoką. Pareiškėjos veiklos pobūdis lemia nuolatinės nepertraukiamos mažmeninės prekybos vykdymą ir iš to kylančią pareigą reguliariai atsiskaityti su kreditoriais. Jei UAB „Alkava“ sumokėtų visą mokestinę nepriemoką iš karto, nebegalėtų atsiskaityti su produktų tiekėjais ir nutrūktų Bendrovė pajėgi išlaikyti veiklos pajėgumus, padidinti pajamingumą ir dalimis sumokėti mokestinę nepriemoką.
UAB „Alkava“ Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymas pareiškėjai reikalingas, kadangi dėl ekonominio sunkmečio sumažėjus prekybos vietų, nebuvo laiku sumažinti administraciniai fiksuoti kaštai ir Bendrovės finansinė padėtis pablogėjo. Pareiškėja prieš didžiąją ekonominę krizę plėtė savo veiklą, atidarė naujus padalinius, ėmė kreditus, samdė darbuotojus. Pasaulinės finansų krizės metu UAB „Alkava“ buvo priversta sumažinti apimtis, išaugo įsiskolinimai. Šiuo metu situacija gerėja, tačiau visos mokestinės nepriemokos sumokėjimas iš karto kardinaliai pakeistų padėtį. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo instituto paskirtis būtent ir yra padėti mokesčiu mokėtojams, turintiems finansinių sunkumų, stabilizuoti savo finansinę būklę.
UAB „Alkava“ 2014 m. optimizavo turimų mažmeninių parduotuvių tinklą ir atsargų valdymą. Gerėjantys 2014 m. antro pusmečio veiklos rezultatai ir planuojamas stiprus apyvartos augimas 2015 m. rodo teisingus verslo sprendimus. Įpareigojimas iš karto sumokėti visą mokestinę nepriemoką lemtų pareiškėjos finansinės būklės kritinį pablogėjimą, tikėtiną verslo žlugimą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Bendrovė kas mėnesį sumoka apie 6 000 Eur mokestinės nepriemokos, pilnai išmokėti nepriemoką galėtų per 10-12 mėnesių. Priėmus sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, galėtų mokėti daugiau, kadangi būtų koreguojamas kitų finansinių įsiskolinimų bankams vykdymas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus. Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Pažymėjo, kad Išvadoje dėl UAB „Alkava“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo nurodyti sprendimo motyvai. Pagal Bendrovės banko sąskaitų išrašus pinigų judėjimas per banko sąskaitas nuo 2015-01-01 iki 2015-02-28 beveik nevyko, pajamos sudarė 8 977,52 Eur. Iš Didžiosios knygos duomenų nustatyta, kad pareiškėja nuo 2014-12-01 iki 2015-02-28 turėjo 214 794,69 Eur pajamų ir 217 935,23 Eur išlaidų. Per 2014 m. gruodžio mėnesį Bendrovė į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo tik 7 000 Lt deklaruotų mokesčių (2 027,34 Eur). Pagal atsakovo sprendimus buvo išieškota: pagal sprendimą iš turto (per antstolius) 14 585,72 Lt (4 224,31 Eur), 4 171,84 Lt per banko sąskaitas. Nuo 2015-01-01 iki 2015-03-30 Bendrovė deklaruotų mokesčių pati nemokėjo: 7 076,54 Eur buvo išieškota per banko sąskaitas ir 3 857,34 Eur pagal sprendimus iš turto (per antstolius). Išvadoje nurodyta, kad 2013-11-19 Valstybinė mokesčių inspekcija ir Bendrovė buvo pasirašiusios mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-8331, pagal kurią 146 361,32 Lt mokestinė nepriemoka buvo išdėstyta nuo 2013-10-15 iki 2014-11-30. Minėta paskolos sutartis 2014-07-23 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-5988 buvo nutraukta, kadangi pareiškėja nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Išvadoje nurodyta, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis prašymo nagrinėjimo dieną Bendrovė skolinga biudžetui 91 313,08 Eur. UAB „Alkava“ skola buvo didesnė, nei prašė išdėstyti. Pareiškėjos mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2015-05-08 nežymiai sumažėjusi iki 89 535,13 Eur, dėl mokesčių administratoriaus vykdomo priverstinio ieškojimo iš lėšų bei turto.
UAB „Alkava“ pateiktų dokumentų analizė Valstybinei mokesčių inspekcijai leido daryti išvadą, kad Bendrovė nuo 2014-12-01 iki 2015-02-28 gavo pakankamai piniginių įplaukų, kad galėtų sumokėti įsiskolinimą biudžetui ir likviduoti mokestinę nepriemoką, tačiau, pažeisdama Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, Bendrovė prioritetą mokėti skyrė tiekėjams, paslaugų teikėjams, darbo užmokesčiui. Tai skunde patvirtino ir pati pareiškėja. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Alkava“ skola valstybės biudžetui yra susiformavusi jai deklaravus mokestines prievoles nuo 2012 m. Atsakovas daro išvadą, kad Bendrovė neatitiko abiejų sąlygų, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, prašė nagrinėti nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015-03-31 sprendimo Nr. (23.24-08)-327-1514, kuriuo atsakovas nesutiko išdėstyti UAB „Alkava“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo, teisėtumo bei pagrįstumo.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Bendrovė su 2015-03-09 prašymu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir prašė leisti 80 211,73 Eur mokestinę nepriemoką išmokėti per vienerius metus lygiomis dalimis kas mėnesį, pradedant nuo 2015-03-16. Nurodė, kad pareiškėja nėra pajėgi iš karto grąžinti visą skolą. Pažymėjo, kad dėl Bendrovės veiklos pobūdžio būtina nuolat atsiskaityti su tiekėjais. Grąžinus iš karto visą skolą ir negalint atsiskaityti su žaliavų tiekėjais, šie neteiktų žaliavų, todėl nebebūtų galima gaminti produkcijos, nutrūktų pinigų srautai ir UAB „Alkava“ nebūtų pajėgi vykdyti veiklos. Pareiškėjos nuomone, Bendrovė yra pajėgi vykdyti nurodytą mokėjimo grafiką, kadangi 2014 m. buvo optimizuotas gaminių asortimentas, žaliavų pirkimas ir darbuotojų darbo organizavimas, 2015 m. planuojamas pakankamai stiprus apyvartos augimas bei gerėjantys pajamų bei išlaidų santykiai. Pareiškėja per atstovus pateiktame 2015-03-27 prašyme atsakovo prašė tenkinti jos prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, sudarant galimybę susitarti dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo sąlygų. Prašyme pažymėta, kad UAB „Alkava“ sutiktų su galimybe dalį mokestinės nepriemokos sumokėti iš karto, turint užtikrinimą dėl likusios sumos išdėstymo.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamentas 2015-03-30 pateikė išvadą Nr. (23.31-08)-326-2375 dėl UAB „Alkava“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kurioje siūlė netenkinti pateikto prašymo. Atsakovas 2015-03-31 sprendimu Nr.(23.24-08)-327-1514 nusprendė neišdėstyti UAB „Alkava“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas. Šio įstatymo 88 straipsnio, reglamentuojančio mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ir išdėstymą, 1 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Detali šios teisės normos realizavimo tvarka numatyta finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintose Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Nuo 2015-07-04 galiojančios Taisyklių redakcijos 7 punktas pakartoja įstatymo nuostatą, o 8 punktas nurodo, kad priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą, vertinama mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus.
Analogiška tvarka nustatyta ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje.
Teisinis reguliavimas rodo, jog mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo arba mokėjimo išdėstymo esant dviem sąlygom: 1) nustačius, kad nedelsiant sumokėjus nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus finansinius įsipareigojimu; 2) esant pagrįstam įsitikinimui mokesčių mokėtojo galimybe mokestinę nepriemoką sumokėti, mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą panaudojus finansinės būklės stabilizavimui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtų teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (2011-09-05 nutartis administracinėje byloje A438-2139/2011, 2011-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2014-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-220/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį.
Bylos duomenys rodo, jog Išvada buvo pateikta ir Sprendimas priimtas dėl 74 848,92 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo. Išvadoje pažymėta, kad bendrovės debitoriniai įsipareigojimai sudaro 117 563,71 Eur, o kreditoriniai įsiskolinimai – 66 309,08 Eur. Visas bendrovės turtas sudaro 1 256 811,50 Eur, tame tarpe ilgalaikis turtas – 1 082 028,90 Eur. 2013 m. Bendrovė gavo 72 481,46 Eur, o 2014 m. – 59 552,82 Eur grynojo pelno. Išvadoje buvo padaryta Bendrovės veiklos fiskalinė analizė, kurioje nustatyta, kad Bendrovė laiku negali susimokėti trumpalaikių įsiskolinimų, tačiau sugeba tai padaryti greičiau už kitus tos pačios ekonominės veiklos dalyvius. Nors Bendrovė naudoja daugiau skolintų lėšų už kitus ta pačia ekonomine veikla užsiimančius dalyvius, tačiau jos finansinės veiklos rizika yra mažesnė. Bendrovei netrūksta nuosavo kapitalo trumpalaikiams aktyvams formuoti.
Pareiškėjos teiginiai, kad neišdėsčius mokestinės nepriemokos sumokėjimo, ji turėtų didelių finansinių sunkumų, o mokestinės nepriemokos išdėstymas suteiktų jai galimybę stabilizuoti savo finansinę padėtį, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, neparemti rašytiniais įrodymais ir konkrečiais apskaičiavimais. Išvadoje pateikti duomenys rodo, jog Bendrovė yra pajėgi sumokėti mokestinę nepriemoką jos neišdėstant, kadangi ji deklaruoja grynąjį pelną bei turi didelės vertės ilgalaikį turtą. Jokių argumentų, kad Bendrovės nekilnojamojo turto įkeitimas negalimas ir varžytų Bendrovės veiklą tiek, kad ji negalėtų vykdyti veiklos, nepateikta. Pareiškėjas apskritai nepateikia kitokios Bendrovės ūkinės veiklos analizės, nei nurodoma Išvadoje. UAB „Alkava“ neišaiškino, kodėl Bendrovės gautas grynasis pelnas negalėjo būti panaudotas mokestinės nepriemokos padengimui. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie rodytų, jog sumokėjus mokestinę nepriemoką Bendrovės padėtis taptų kritine, kad ji negalėtų vykdyti kitų finansinių įsipareigojimų.
Išvadoje nustatytas faktas, kad Bendrovė netinkamai vykdė 2013-11-19 sudarytą Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-8331, kuri 2014-07-23 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-5988 buvo nutraukta, kadangi Bendrovė nemokėjo pagal grafiką. Nors teisės aktai nenumato draudimo pakartotinai atidėti mokestinę nepriemoką, tačiau toks Bendrovės elgesys, privedęs prie Mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, rodo nepasirengimą mokestinę nepriemoką mokėti dalimis. Tai patvirtina ir tai, kad Bendrovė 2014 m. gruodžio mėn. sumokėjo tik 2 027,34 Eur, o 4 224,31 Eur išieškojo antstoliai ir 4 171,84 Eur išieškota per banko sąskaitas. Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-30 Bendrovė deklaruotų mokesčių iš viso nemokėjo, 3 857,34 Eur išieškojo antstoliai, o 7 076,54 Eur išieškota per banko sąskaitas. Bendrovė, nevykdydama aiškios savo pareigos mokėti deklaruotą mokestį, nėra tinkamai pagrindusi, kad jai ginčijamu atveju turėtų būti taikoma išimtis, t. y. leista sumokėti šią nepriemoką vėliau, negu yra įstatyme nustatyta. Tai taip pat patvirtina mokesčių administratoriaus išvadą, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo atveju Bendrovė pareigos sumokėti mokesčius gali neįvykdyti.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti viešąjį interesą mokesčių surinkimo srityje, tinkamai atliko savo funkcijas. Mokesčių administratorius turi teisę priimti sprendimą, leidžiantį taikyti mokesčių mokėtojo atžvilgiu tam tikrą išimtį tik įstatyme nustatytais atvejais ir taip, kad nebūtų pažeidžiamas valstybės fiskalinis interesas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant mokestinės nepriemokos mokėjimas gali būti išdėstytas. Bendrovė nepagrindė aplinkybių, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymas suteiktų jai galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę bei sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-03-31 sprendimas Nr. (23.24-08)-327-1514 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo. UAB „Alkava“ skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.