- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- AN2-270-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00332-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. G.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. gegužės 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. G., būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,81 promilių girtumas), 2019 m. rugsėjo 4 d. 16.08 val. (duomenys neskelbtini) uniformas vilkinčių policijos pareigūnų T. M. ir M. R. atžvilgiu vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius bei nevykdė šių policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, kai jie, vykdydami jiems pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sulaikydami asmenį pareikalavo sustoti, kadangi jis bėgo nuo policijos pareigūnų, taip pat nevykdė jų teisėtų reikalavimų gulti ant žemės, duoti ranką, kadangi buvo sulaikomas, jas stangrindamas vengė sulaikymo, todėl policijos pareigūnai, vadovaudamiesi to paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaudojo specialiąją priemonę - dujas ir taip sulaikė asmenį. Tokiais veiksmais R. G. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų bei pažemino jų garbę ir orumą. Tuo R. g. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje bei 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarimu R. G. už administracinio nusižengimo padarymą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje paskirta 115 (vieno šimto penkiolikos) eurų bauda, už ANK 508 straipsnyje numatytą nusižengimą paskirta 115 (vieno šimto penkiolikos) eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 140 (vieno šimto keturiasdešimties) eurų bauda.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. R. G. teigimu, atvykę policininkai T. M. ir M. R. R. G., nei jo motinai nepaaiškino priežasties dėl ko atvyko. Tik A. K. pasakė, kad atvyko pas jo motiną L. K.. Tokius parodymus davė A. K., tiesa teismui toks nepilnamečio teiginys atrodo nelogiškas, nes anot teismo pareigūnai atvyko prevencinio pokalbio. Kai iš namo išėjo S. G., anot pareigūnų ji ėmė šaukti pakeltu tonu, ko jie čia važinėja? Tokiu būdu, ji iš esmės paklausė kokiu tikslu pareigūnai atvyko. Tačiau pareigūnai savęs prisistatymu, S. G. nepastabdė, t. y., neprisistatė patys kas esantys, nepaklausė kas ji tokia esanti, nepaklausė ar čia gyvena R. G., nepaaiškino dėl ko atvyko, nepaprašė R. G. pakviesti pokalbiui arba nepasiprašė į namo vidų dėl vizito tikslo. Nepakanka, kad tik policija žinotų atvykimo tikslą. Niekas R. G. nebuvo pranešęs, kad jis bus tikrinamas, o tai reiškia, kad jis namuose bus lankomas. Tik po nagrinėjamo įvykio, iš prijungtoje tyrimo medžiagoje esančio tyrėjo D. B. 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, R. G. sužinojo, kad Alytaus aps. VPK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. 2019 m. sausio 18 d. registruotame tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl didžiosios rizikos laipsnį turinčių asmenų atžvilgiu taikytinos individualios prevencijos priemonių" tarp nurodytą didžiausią rizikos laipsnį turinčią asmenų, yra įtrauktas ir R. G..
2.2. R. G. apeliaciniame skunde teigia, kad kai jis pravėrė namo lauko duris, jas užvėrė ir grįžo į namą, policijos pareigūnai puolė į namą ir nieko nesakydami R. G. pasigavę koridoriuje, pargriovė sumušė galvą, mušė, spardė. Jie nepaaiškino kodėl atvyko, jei jie manė, kad R. G. bėga - jo neperspėjo. Jokio nurodymo nedavė, tik R. G. brutaliai kokiu tai būdu pargriovė, mušė ir sakė, kad yra filmuojama. Tiek tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir šioje byloje yra įrodymą pakankamumo problema, iš tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos yra žinoma, kad tuoj po įvykio, Alytaus ligoninėje medikai nustatė R. G. diagnozę: galvos svaigimas, nugaros nubrozdijimas. Tai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada. Pagal R. G. būsena spręstina, kad policijos pareigūnai panaudojo elektrošoką, nes R. G. nurodo praradęs sąmonę ir koridoriuje, kur prasidėjo fizinių priemonių taikymas, R. G. negali nurodyti aplinkybių. Pareigūnai tiek name, liek išvilkę lauke, jam taikė visas fizines ir kitas tramdymo priemones: kovos būdus, ašarines dujas name ir lauke, iš namo ištempė veidu žemyn ir paguldė ant žemės, kelieniu R. G. prispaudė prie žemės, užsuko rankas ir uždėjo antrankius. Tačiau teismas neįvertino policijos pareigūnų veiksmus, konkrečius veiksmus 2019 m. rugsėjo 4 d. 16.08 vai. (duomenys neskelbtini) įvykyje - ar uniformuoti pareigūnai galėjo apsieiti be R. G. sveikatos sutrikdymo? Vertinimų dėl šių aplinkybių skundžiamoje teismo nutartyje nėra.
2.3. Sutiktina, kad tiek policijos pareigūnų parodymai, tiek ir kitų parodymai subjektyvūs. Tačiau apeliantas nuosekliai reikalavo objektyvių įvykio duomenų, esančių tik nešiojamame vaizdo registratoriuje. Jie nebuvo tirti prijungtoje tyrimo medžiagoje dėl R. G. sužalojimo. Dėl objektyvių įrodymų, - įrašo nešiojamame vaizdo registratoriuje, nebuvimo (arba jie buvo, tačiau nebuvo ištirti) kalti pareigūnai T. M. ir M. R.. Jie atvykę žinojo, kad atvyko pas didžiausią riziką turintį asmenį ir turėjo pagrindą įsijungti vaizdo registratorių. Tačiau kaip žinia neįsijungė, nes nebuvę pagrindo. M. R. tai paaiškino taip - nebuvo laiko įjungti vaizdo registratoriaus. Tokiu būdu jis suprato, kad vaizdo registratorių įjungti reikėjo, tačiau anot jo nebuvo laiko, t. y., reikėjo pulti į kambarį einantį R. G.. Manytina, kad vyriausiųjų patrulių T. M. ir M. R. nešiojami vaizdo registratoriai buvo įjungti ir jame yra fiksuoti įvykio vaizdo įrašai, o tai yra objektyvūs įvykio duomenys, kurių labiausiai pasigenda R. G.. Teismo manymu ir vertinimu policijos pareigūnų parodymais yra nuoseklūs ir todėl jais vadovaujasi. Tačiau jie yra subjektyvūs. Jie yra profesionalai ir tikrai žino kaip turi elgtis. Tačiau savo elgesio žinojimas ir faktinis elgesys yra skirtingi dalykais. Jie žinojo, kaip aprašyti įvykį tarnybiniuose pranešimuose, žinojo kaip duoti parodymus teisme. Tačiau tai subjektyvu. Objektyvus duomenys apie jų elgesį yra nešiojamame vaizdo registratoriaus įraše. R. G. laikosi teiginio, kad nenorėta (o gal tiesiog bijota) tirti pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių, nes ten matomai yra labai policininkams nepalanki informacija.
2.4. Apeliaciniu skundu pažymima, kad R. G. neigia pasakęs įžeidžiančius žodžius, jų sakymo nenurodo ir A. K.. Tačiau jeigu tikrai taip buvo, kad jis pasakė įžeidimą, - ar policininkų elgesys, taikant fizines priemones, neatlikus jokio pradinio tokio R. G. elgesio išsiaiškinimo, yra adekvatus? Ar policininkai negalėjo ir neturėjo elgtis solidžiai, oriai ir kompetentingai? Čia pat buvo praėjusi S. G. namų savininkė ir R. G. motina. Galėjo (ir turėjo) jos paklausti, kodėl taip R. G. elgiasi, kas jam, kaip su sveikata? R. G. buvo grįžęs į namus ir jis niekur nenorėjo bėgti. Ir pasiaiškinę tai ir paaiškinę, savo atvažiavimo tikslą galėjo, jeigu tokia reikmė būtų buvusi, vežtis jį į policijos komisariatą protokolui surašyti, be fizinių prievartos priemonių taikymo ir R. G. sužalojimo.
2.5. Apeliantas pažymi, kad A. K. parodymuose yra neatitikimų, tačiau jo esminiai parodymai yra neprieštaringi. Teismui buvo paranku abejoti jo parodymais ir dėl giminystės ryšių daryti išvadą, kad jis dėdei siekia palengvinimo. Tačiau teismas pamiršo, kad jis yra nepilnametis ir jo neatitikimai parodymuose gali būti netinkamai suprasto klausimo rezultatas. Teismas galėjo neatitikimus ir prieštaringumus pašalinti perklausdamas A. K..
2.6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, teismas neįvertino policijos pareigūnų elgesio pagrįstumo, neįvertino tai, kad policijos pareigūnai kalti dėl objektyvių įrodymų nebuvimo, nes neįjungė nešiojamo vaizdo registratoriaus arba dėl to, kad vaizdo įrašą slepia. Objektyvių įrodymų nėra. Nutarimas neparemtas palikimais įrodymais. Palikimai neįrodyta R. G. veika dėl kurios yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į R. G. apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas A. J. prašo R. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. R. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Kaip jau minėta, skundžiamu Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarimu R. G. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį nubaustas už tai, kad jis policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, taip pat nevykdė statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų teisėtų nurodymų bei reikalavimų.
7. Apeliaciniame skunde keliamas R. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, pagrįstumo klausimas. R. G. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad jis nubaustas nepagrįstai, nesant jokių objektyvių įrodymų, tikint tik policijos pareigūnų parodymais, todėl apeliaciniu skundu prašoma priimti naują teisingą sprendimą.
8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą, nustatęs R. G. veiksmuose administracinių nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, požymius.
10. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas R. G. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį R. G., policijos pareigūnus T. M. ir M. R., liudytojais apklausė S. G., nepilnametį A. K., rėmėsi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia.
11. Apeliaciniu skundu teigiama, kad skundo autorius nežinojo policijos pareigūnų apsilankymo jo namuose tikslo, jo nepasakė atvykę pareigūnai. Kad jis yra įtrauktas į didžiausią rizikos laipsnį turinčią asmenų sąrašą sužinojo tik iš prijungtos tyrimo medžiagos. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad ta aplinkybė, jog R. G. yra įrašytas į didžiausią rizikos laipsnį turinčių asmenų, kuriems taikytinos individualios prevencinės priemonės, sąrašą, patvirtina Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria buvo tikrinama ar policijos pareigūnų veiksmai atitiko įstatymų nuostatas ir ar pastarieji neviršijo jiems suteiktų įgaliojimų panaudojant fizinę prievartą.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę lankytis gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena rizikos grupės asmenys, kviesti ir (ar) pristatyti juos į policiją prevencinio pokalbio, kviesti ir (ar) pristatyti į policiją, taip pat oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. yra asmuo linkęs daryti administracinius nusižengimus ir tai patvirtina rašytinė medžiaga (b. l. 5-10). Taip pat byloje yra duomenys, kad jam praeityje buvo taikytos priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis (buvo pripažintas ribotai veiksniu) ( b.l. 25-27). Todėl tokie asmenys, kurie yra linkę pažeisti įstatymus pagrįstai yra pripažįstami asmenimis patenkančiais į riziką keliančių asmenų grupę. Šiuo konkrečiu atveju pareigūnai nurodė, kad jų atvykimo tikslas buvo pabendrauti su rizikos asmeniu R. G. ir pravesti prevencinį pokalbį. Bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai atvykdami į R. G. gyvenamąją vietą ir siekdami pabendrauti su juo, pravesti prevencinį pokalbį, jiems suteiktų tarnybos įgaliojimų neviršijo, o tuo pačiu ir jų nepažeidė. Policijos pareigūnų veiksmai buvo patikrinti ir jų atlikimo neteisėtumo nustatyta nebuvo( b.l. 151-155). Kaip matyti iš byloje esančios filmuotos medžiagos, policijos pareigūnai atvyko su tarnybiniu automobiliu, vilkėjo policijos pareigūnų uniformas, jie atvesdami į automobilį sulaikytą R. G. elgėsi gana ramiai, taktiškai ( b. l. 120). Byloje yra duomenys, kad apeliantas sulaikymo metu buvo neblaivus, ką pagrįstai akcentavo ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. G. viena iš teisės pažeidimo paskatų ir yra alkoholio vartojimas. Todėl atvykusių policijos pareigūnų ignoravimas, bandymas nuo jų pabėgti, įžeidžiančių žodžių vartojimas ir šiuo atveju buvo apsvaigimo alkoholiniais gėrimais pasekmė. Tai leido pirmos instancijos teismui daryti išvadas, jog R. G. siekdamas išvengti prevencinio pokalbio su pareigūnais, ne tik kad suvokė jog elgiasi neteisėtai, bet to ir norėjo, bandė slėptis. Pagrįstai teismas rėmėsi ir ta aplinkybe, kad pristatytas į policijos komisariatą R. G. protokole nurodė, kad jis su pažeidimu sutinka, dėl to kad priešinosi policijos pareigūnams gailisi (b. l. 1). Todėl įvertinus šį teisinį reglamentavimą ir byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuotina, kad pareigūnai atvyko turėdami tikslą pravesti prevencinį pokalbį su didžiausios rizikos laipsnį turinčiu asmeniu, t. y. R. G., taip vykdydami jiems pavestas darbo funkcijas, o pastarasis tam pasipriešino, todėl pastarojo veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį.
13. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).
14. Skunde buvo keliamas klausimas dėl nešiojamų policijos pareigūnų vaizdo registratorių, kurie įvykio metu nebuvo naudojami teisės pažeidimams fiksuoti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad asmeniniai vaizdo registratoriai nebuvo įjungti (b. l. 80-82, 134-136, 157-160). Dėl šių aplinkybių ir jų teisėtumo išsamiai pasisakyta skundžiamame nutarime, todėl aukštesnysis teismas pritardamas apylinkės teismo motyvams, jų neatkartoja.
15. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog nepilnamečio A. K. neatitikimai parodymuose yra galbūt netinkamai suprasto klausimo rezultatas ir teismas šiuos neatitikimus ir prieštaravimus galėjo pašalinti jį perklausiant pakartotinai, yra nepagrįsti. R. G. ir jo atstovas advokatas V. T. apklausiant A. K. teisme, dalyvavo pastarojo apklausoje, turėjo teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, kai apklausa baigta, susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas. Duomenų byloje nėra, kad R. G. ar jo atstovas būtų išreiškęs kokias nors pastabas ar reikalavimus dėl A. K. parodymų netikslumo, neaiškumo ir panašiai.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei R. G., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
17. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad visų faktinių bylos aplinkybių pagrindu įrodyta, jog R. G. 2019 m. rugsėjo 4 d. necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais pažemino policijos pareigūnų garbę bei orumą, taip pat nevykdė statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų teisėtų nurodymų bei reikalavimų ir tuo padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje bei 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Konstatuotina, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.