Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjai D. K., pareiškėjų S. K. ir D. K. atstovui advokatui G. K., atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui T. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų S. K. ir D. K. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-11-02 gautas (išsiųstas paštu 2015-10-29) pareiškėjo S. K. skundas, kuriame jis teismo prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2015-10-05 sprendimą Nr. S-189 (7-188/2015); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2015-07-03 sprendimą Nr. 68-118; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2015-04-08 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-238; 4) įpareigoti mokesčių administratorių atlikti mokestinį patikrinimą iš naujo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1–19). Skundui suteiktas administracinės bylos Nr. I-4591-596/2016, 2015-11-06 teismo nutartimi pareiškėjo skundas priimtas (t. 1, b. l. 102).

Teisme 2015-11-02 gautas (išsiųstas paštu 2015-10-29) pareiškėjos D. K. skundas, kuriame ji teismo prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-10-05 sprendimą Nr. S-190 (7-189/2015); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-07-03 sprendimą Nr. 68-119; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-04-08 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-237; 4) įpareigoti mokesčių administratorių iš naujo atlikti mokestinį patikrinimą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 1-19). Skundui suteiktas administracinės bylos Nr. I-4592-821/2016, 2015-11-09 teismo nutartimi pareiškėjos skundas priimtas (t. 2, b. l. 101).

2016-01-20 teismo nutartimi administracinės bylos Nr. I-4591-596/2016 ir Nr. I-4592-821/2016 sujungtos į vieną administracinę bylą, jai suteikiant Nr. I-4591-596/2016 (proceso Nr. 3-61-3-05247-2015-9) (t. 2, b. l. 120-121).

Pareiškėjai S. K. ir D. K. savo skundus grindžia analogiškais argumentais ir nurodo, kad MGK kompetenciją, komisijos sudarymo tvarką, darbo organizavimą, valstybės tarnautojų, darbuotojų priėmimą ir darbo apmokėjimą, komisijos lėšų šaltinius, jų naudojimą ir finansinės veiklos kontrolę reglamentuoja MGK nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1119 (toliau – ir MGK nuostatai), o MGK darbo tvarką – MGK reglamentas, patvirtintas MGK pirmininko 2004-11-25 įsakymu Nr. 1-14 (toliau – ir MGK reglamentas). Pareiškėjų nuomone, MGK nepagrįstai atmetė jų skundus dėl VMI prie FM 2015-07-03 sprendimo Nr. 68-118 ir sprendimo Nr. Nr. 68-119, nesant jokio pagrindo juos patvirtino, grubiai pažeidė procesines skundo nagrinėjimo MGK nuostatas ir terminus, nesilaikė aiškiai reglamentuotos skundo išnagrinėjimo tvarkos ir sprendimo priėmimo procedūrų, o tai sudaro pagrindą MGK 2015-10-05 sprendimus Nr. S-189 (7-188/2015) ir Nr. S-190 (7-189/2015) naikinti.

Nurodo, kad MGK 2015-07-31 gavo pareiškėjų 2015-07-21 skundus, todėl sprendimus, sutinkamai su MGK nuostatų 16 p. ir MGK reglamento 36 p., turėjo priimti per 60 dienų nuo skundų gavimo, t. y. iki 2015-09-29, o ne 2015-10-05. Pažymėjo, kad MGK nesilaikė MGK nuostatų 27, 28 p., MGK reglamento 18.4, 22, 26, 28 p. nustatytų reikalavimų, kadangi pareiškėjams nebuvo pranešta apie MGK paskirtų skundų nagrinėjimo posėdžio laiką ir vietą, dėl ko jiems buvo užkirstas kelias dalyvauti komisijos posėdyje, duoti paaiškinimus, gintis nuo neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų dėl papildomai priskaičiuotų Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir Privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDĮ) sumų bei delspinigių ir baudų sumokėjimo, bet ir, reikalui esant, prašyti posėdį atidėti kitam kartui, ar savalaikiai pateikti papildomus įrodymus prie pateikto skundo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad sutinkamai su MGK nuostatų 33 p. bei MGK reglamento 33 p., tik esant rašytiniam mokesčių mokėtojo sutikimui MGK turi teisę nuspręsti skundą mokestiniame ginče nagrinėti į komisijos posėdį nekviečiant ginčo šalių ir joms nedalyvaujant, apie tai raštu pranešant skundą padavusiam mokesčių mokėtojui bei centriniam mokesčių administratoriui. Kadangi nebuvo išreiškę valios nagrinėti skundą jiems nedalyvaujant, mano, kad MGK neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjų skundus jiems nedalyvaujant bei nepranešant apie paskirtą posėdžio vietą ir laiką.

Nurodo, kad mokesčių administratorius nusprendė, jog pareiškėjai, būdami sutuoktiniais, 2004-01-01 negalėjo Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje (toliau – ir Vienkartinė turto deklaracija) turėti deklaruotų piniginių lėšų likučio ne banke – 130 000 Lt, kadangi iki 2004-01-01 jie gavo minimalias su darbo santykiais, susijusias pajamas, o vartojimo išlaidos neva viršijo šias pajamas, be to, D. K. 1998-09-10 įsigijo butą, adresu: (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė, pasak mokesčių administratoriaus, buvo 27 461 Lt, taip pat jie iki 2004-01-01 įsigijo 8 automobilius, D. K. suteikė 87 900 Lt paskolą UAB „Žemės rojus“, kuri iki 2003-12-31 nebuvo grąžinta. Pareiškėjų nuomone, buvo nepagrįstai atsižvelgta į 1998-09-10 įsigyto buto vidutinę rinkos vertę, kadangi civilinėje apyvartoje esančio daikto kainą apsprendžia jo individualios savybės ir požymiai, šalys laisva valia ir savo nuožiūra gali susitarti dėl parduodamo daikto kainos, todėl vidutinės rinkos kainos nustatymas nereiškia, kad būtent už tokią sumą daiktas ir buvo įsigytas. Atkreipia dėmesį į tai, jog buvo tik konstatuotas faktas, kad sutuoktiniai iki 2004-01-01 įsigijo 8 automobilius, neįvertinant aplinkybės, kad 5 automobilius pardavė, be to, mokestinio patikrinimo metu nenustatyta, už kokias sumas minėti automobiliai buvo nupirkti ir parduoti bei kokią įtaką finansinėms galimybėms ne banke turėti deklaracijoje nurodytą piniginių lėšų likutį tai turėjo.

Pareiškėjai nesutinka su centrinio mokesčių administratoriaus patikrinimo metu padaryta išvada, jog sutuoktiniai laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2009-01-01 gautas pinigines lėšas panaudojo nekilnojamam turtui ir privalomam registruoti kilnojamam turtui įsigyti, gyvenamojo namo statybos darbams užbaigti ir įrengti, vartojimo išlaidoms ir kitoms išlaidoms padengti, todėl piniginių lėšų likučio ne banke negalėjo turėti, nes laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2008 m. jų išlaidos viršijo gautas pajamas. Nurodo, kad 2008-02-26 gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini)., įsigijo už 300 000 Lt su banko paskola. Nebaigtą statyti gyvenamąjį namą statėsi patys, lėšų aplinkos tvarkymui neskyrė, baldus, namų apyvokos daiktus parsivežė iš seno buto, todėl jokių išlaidų nepatyrė. Pažymėjo, jog nei VMI prie FM, nei MGK į šias aplinkybes neatsižvelgė, jas ignoravo ir dėl jų nepasisakė, o vien tik atkartojo Kauno AVMI išdėstytus faktus ir nustatytas aplinkybes. Daro išvadą, kad 2008 m. pareiškėja D. K. turėjo 85 000 Lt santaupų, o pareiškėjas S. K. – 115 000 Lt.

Nurodo, kad nei VMI prie FM, nei MGK nevertino ir nepasisakė dėl prieštaringos Kauno AVMI pozicijos dėl transporto priemonių įsigijimo, o tik formaliai jai pritarė. Nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, jog jie 2009 m. pradžioje galėjo turėti nedideles sumas, kadangi iki 2008-12-31 buvo įsigiję 4 automobilius, kaip Jaguar X-Type ir Audi A4, kurių vidutinė vertė, pasak Kauno AVMI, remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, įsigijimo metu buvo po 50 000 Lt. Pažymėjo, kad VšĮ „Emprekis“ nėra kvalifikuotas ekspertas, įgaliotas teikti įrodomąją reikšmę turinčias išvadas, jos skelbiami duomenys nėra oficialūs, pati įstaiga oficialioje interneto svetainėje nurodo, jog negarantuoja duomenų patikimumo. Nurodo, kad automobilis Audi A4 buvo įsigytas už 6 900 Lt,o Jaguar X-Type – už 5 000 Lt (parduotas – už 5 000 Lt), abiejų automobilių už 50 000 Lt neįsigijo.

Pažymėjo, kad Kauno AVMI, VMI prie FM bei MGK privalėjo nustatyti pareiškėjų tikslą gauti mokestinę naudą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 str. 1 d. bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, o aplinkybė, jog įgijo tam tikrą mokestinį pranašumą pati savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog atitinkami sandoriai buvo sudaryti piktnaudžiaujant mokesčių mokėtojui suteiktomis teisėmis. Nurodo, kad būtina nustatyti įgyjamo mokestinio pranašumo prieštaravimą mokesčių įstatymų nuostatomis siekiamam tikslui, taip pat objektyvių požymių visumą, kuri patvirtintų, kad nagrinėjamų sandorių pagrindinis tikslas yra įgyti mokestinį pranašumą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2010-12-22 sprendimas Nr. C-103/09, 28–30 p.). Pareiškėjų nuomone, nebuvo nustatytas piktnaudžiavimo teise ir sukčiavimo faktas, kas suteiktų teisę papildomai priskaičiuoti GPM ir PSD įmokas. Mano, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, nenustačius aplinkybių, ar dovanojimo ir paskolos sandoriais buvo siekiama išvengti GPM mokėjimo, neišsiaiškinus sutarčių sudarymo tikslų, neatsižvelgiant į pareiškėjų paaiškinimus, o tiesiog atliekant formalų patikrinimą.

Pareiškėjai nesutinka su patikrinimo metu nustatyta išvada, jog fiziniai asmenys, t. y. A. K., G. B. K., Ž. N., P. N., D. V., G. V. ir Ž. K. neturėjo finansinių galimybių skolinti pareiškėjams atitinkamas pinigų sumas, bei tuo, kad surašyti dovanojimo rašteliai yra formalūs. Nurodo, kad VMI prie FM ir MGK rėmėsi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Statistikos departamentas) internetiniame puslapyje skelbiama informacija apie vidutines vartojimo išlaidas, kuri nėra tiksli, nevertino minėtų fizinių asmenų gautų pajamų ir patirtų išlaidų dydžio ir jų tarpusavio santykio, nevertino galimybės, kad atitinkami asmenys galėjo turėti santaupų, o juos galėjo remti kiti asmenys. Nurodo, kad A. K. buvo visiškai finansiškai pajėgus skolinti pareiškėjams atitinkamas pinigų sumas, kadangi 2005 m. pardavė butą už 107 000 Lt, kuriuos periodiškai išsigrynindavo ir laikė namuose, pinigų nenaudojo vartojimo poreikiams, neįnešė į banką ir nepervedė į terminuotų indėlių sąskaitas, išskyrus 14 000 Lt. Kadangi A. K. gyveno kartu su pareiškėjais, jis prisidėjo tik prie būsto eksploatacijos išlaidų, likę pinigai iš gaunamų netekto darbingumo pensijos ir turimų santaupų likdavo jam, todėl jis buvo finansiškai pajėgus dovanoti finansines dovanas. Nurodo, kad G. B. K., atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojo turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir VGTDĮ) 3 str., turėto žemės sklypo nedeklaravo, todėl nesutinka su išvada, jog iš šio žemės sklypo gautų pajamų negalėjo turėti pagrįstų santaupų. Pareiškėjų teigimu, patikrinimo metu yra remtasi subjektyviais samprotavimais, interpretuojant aplinkybes palankia mokesčių administratoriui linkme, siekiant patvirtinti nepagrįstas išvadas. Be to, mokesčių administratorius nevertino ankstesnių nei 2010 m. G. B. K. pajamų ir patirtų išlaidų, todėl dovanotą sumą ji visiškai galėjo sutaupyti. Pažymėjo, kad nėra aišku, už kokį laikotarpį buvo vertinamos Ž. N. ir P. N. gautos pajamos ir patirtos išlaidos, nevertinta aplinkybė, jog Ž. N. ir P. N. 2003-12-31 turto nedeklaravo. Pareiškėjai nurodo, kad nebuvo vertintos aplinkybės, jog Ž. K. dirbo nuo 2009-11-09, o paskola suteikta 2011-09-27, nuo 2008 m. iki 2012 m. jai buvo padovanoti 6 000 Lt, paskolą galėjo susitaupyti. Tai, kad paskolos sutartis surašyta vėliau, nei pinigai įnešti į įmonės sąskaitą, nepaneigia fakto, jog pinigai buvo paskolinti. Pažymėjo, kad rašytinės sutartys ir rašytiniai paaiškinimai yra įrodymai, vienareikšmiškai patvirtinantys faktinį pajamų gavimą, todėl daro išvadą, kad yra pagrindas naikinti skundžiamus sprendimus ir taikant pajamų ir išlaidų metodą iš naujo ištirti gautų pajamų dydį ir nustatyti pinigų lėšų likučius, bei atitinkamai įvertinti, ar pareiškėjui kyla kokia nors papildoma mokestinė prievolė.

Mokesčių administratorius neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, jog A. Z. jam pervesti 25 000 Lt turėjo būti laikytini kaip paskolos grąžinimas, o ne kaip užmokestis už atliktus gerovės tvarkymo darbus, nors nei A. Z., nei pareiškėjas neturėjo tai patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjų nuomone, mokesčių administratorius, neturėdamas jokių įrodymų, remiasi jam palankesniu aplinkybių vertinimu.

Pažymėjo, kad pareiškėjams negali būti perkeliama įrodinėjimo našta, o priešingai –mokesčių administratorius turi pareigą pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, todėl tai, kad nepateikė nesutikimo motyvų dėl aritmetinio mokesčių apskaičiavimo nereiškia, kad mokesčių apskaičiavimas yra detaliai išdėstytas ir pagrįstas.

Nurodo, kad VMI prie FM neteisingai nustatė, jog pareiškėjas su sutuoktine per tikrinamą laikotarpį gavo pajamas iš nežinomų ir nenustatytų šaltinių ir dėl to atitinka atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių sąlygas, kadangi buvo atliktas tik formalus byloje esančių įrodymų vertinimas, nebuvo sistemiškai atsižvelgta į MAĮ 100 str. 1 d. 2, 3 p., 113 str. 1 d. 3 p., nuostatas, t. y. į tai, kad pareiškėjų vardu įregistruotas nekilnojamas turtas yra šeimos vienintelė gyvenamoji vieta. Daro išvadą, jog jei šį turtą priskaičiuotų delspinigių mokėjimui, liktų be gyvenamosios vietos. Nurodo, kad pareiškėjos vardu yra įregistruotas ir kitas butas, adresu: (duomenys neskelbtini)., tačiau jo greitai realizuoti ir gauti lėšas delspinigių sumokėjimui nebūtų galima. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto panaudojimas priskaičiuotų delspinigių sumokėjimui yra nepateisinamas, tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, o tai būtų neadekvati priemonė, kuri akivaizdžiai pažeistų jo interesus ir nebūtų teisinga nei ekonominiu, nei socialiniu požiūriu.

Atkreipia dėmesį į LVAT suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose ir daro išvadą, kad pareiškėjų pajamos yra nedidelės, realios galimybės sumokėti GPM, PSDĮ ir paskirtas baudas neturi, neatleidus nuo nurodytų mokėjimų jų ekonominė padėtis labai pasunkėtų.

Nurodo, jog nebuvo jokio pagrindo pareiškėjams skirti GPM ir PSDĮ baudas, kadangi buvo netinkamai įvertintos su mokestiniu patikrinimu susijusios faktinės aplinkybės, dovanotojų bei paskolų davėjų finansinės aplinkybės, pareiškėjų piniginių lėšų likučiai. Mano, kad yra pagrindas skirti ne vidutinio dydžio, bet minimalaus dydžio baudas (1 t. b. l. 1–19, 2 t. b. l. 1–19).

Teismo posėdyje pareiškėjai palaikė skundus ir prašė juos tenkinti remdamiesi juose išdėstytais argumentais. Pareiškėjų atstovas teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad pareiškėjai iš esmės neneigia, kad galėjo būti tam tikrų netikslumų deklaruojant pajamas, dėl ko mokesčių administratorius gali nustatyti mokestinius pažeidimus pareiškėjų atžvilgiu, tačiau mano, kad pareiškėjų atžvilgiu atlikti mokestiniai patikrinimai yra tik formalūs ir neišsamūs, buvo taikomi dvigubi standartai, t. y. mokestinio patikrinimo laikotarpiai atskiriems asmenims buvo skirtingi. Mokesčių administratorius savo poziciją grindžia prieštaringais argumentais, kadangi pirmiausia nurodo, kad pareiškėjai Vienkartinėje turto deklaracijoje 130 000 Lt pinigų sumos ne bankuose negalėjo turėti, o vėliau nurodo, kad pareiškėjai turėjo atitinkamas pinigų sumas ir už 100 000 Lt įsigijo automobilius Audi A4 ir Jaguar X-Type. Be to, ginčijami sprendimai priimti neįvertinus visų faktų ir faktinių aplinkybių, t. y. duomenų, jog automobiliai Audi A4 ir Jaguar X-Type įsigyti už gerokai mažesnę kainą, neįvertinus S. K. pajamų 2006 m. pardavus sodų bendrijoje esantį žemės sklypą už 80 000 Lt, tai, bei to, jog buvo pasiskolinti pinigai iš artimųjų - D. V.. Mokesčių administratoriaus nurodytą aplinkybę, kad S. K. gautos pajamos buvo panaudotos namo, esančio (duomenys neskelbtini)., įrengimui, paneigia tai, kad minėtas namas buvo įgytas už 343 000 Lt banko paskolą ir iki šiol nėra baigtas statyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių administratorius, atlikęs Ž. N. ir P. N. mokestinius patikrinimus, nepagrįstai atmetė jų paaiškinimus, kadangi minėti asmenys turėjo ūkį ir ūkininkavo, visą gyvenimą dirbo, todėl turėjo finansinių galimybių padovanoti D. K. nurodytas pinigų sumas. G. B. K. 1988-05-29 pardavė butą už 36 000 Lt, todėl turėjo finansines galimybes disponuoti atitinkamomis lėšomis ir jas padovanoti S. K.. Tai G. B. K. padarė pagal šeimoje vyravusį susitarimą, t. y. jog D. K. broliui bus padovanotas turtas, o S. K. – pinigai, skirti verslui vystyti. Pažymėjo, kad iki 2003-12-31 Ž. N. ir P. N. nekilo pareiga deklaruoti iki 50 000 Lt esančius grynuosius pinigus ne banko sąskaitose, kadangi to nenustatė teisinis reglamentavimas. Nurodo, kad abejoti aplinkybe, jog A. K. 2008 m. ir 2009 m. padovanojo S. K. 48 000 Lt nėra pagrindo, kadangi A. K. pardavė nekilnojamąjį turtą už 107 000 Lt, nuolat gyveno pas pareiškėjus, minėtas lėšas išgrynino. A. K. taip pasielgė pagal šeimos susitarimą, t. y. kad jis parduos butą, iš kurio gautas lėšas padovanos S. K., o S. K. jį išlaikys iki gyvenimo galo, kadangi A. K. sirgo vėžiu.

Pareiškėja D. K. pažymėjo, kad mokesčių administratorius piktybiškai naudojasi situacija, kadangi pareiškėjos įmonėje per 3 mėnesius atliko net 14 mokestinių patikrinimų, dėl kurių pareiškėjos įmonės darbuotojams galėjo kilti įtarimų dėl įmonės veiklos, pareiškėjos verslas bankrutavo ir dėl to ji jaučia neigiamas turtines pasekmes iki šiol. Nesutinka su ginčijamais sprendimais, kadangi realiai skolinosi pinigus, kurių dalį prarado.

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad Kauno AVMI atliko pareiškėjų GPM ir PSDĮ apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 ir 2015-02-04 surašė patikrinimo aktus (toliau – ir Patikrinimo aktas) Nr. FR0680-68 pareiškėjo S. K. atžvilgiu ir Nr.FR0680-67 – pareiškėjos D. K. atžvilgiu. Pareiškėjai Kauno AVMI pateikė rašytines pastabas, kurias įvertinusi Kauno AVMI 2015-04-08 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-238 patvirtino Patikrinimo aktu S. K. apskaičiuotą 5 971,38 Eur (20 618 Lt) GPM, 688,43 Eur (2 377 Lt) PSDĮ, apskaičiavo 2 303,07 Eur (7 952 Lt) GPM delspinigių, 368,15 Eur (1 271 Lt) PSDĮ delspinigių ir skyrė 1 791 Eur (6 185 Lt) GPM baudą ir 206 Eur (713 Lt) PSDĮ baudą. Kauno AVMI 2015-04-08 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-237 patvirtino Patikrinimo aktu D. K. apskaičiuotą 5 960,21 Eur (27 485 Lt) GPM, 688,43 Eur (2 377 Lt) PSDĮ, apskaičiavo 3 078,95 Eur (10 631 Lt) GPM delspinigių, 368,15 Eur (1 271 Lt) PSDĮ delspinigių ir skyrė 2 388 Eur (8 246 Lt) GPM baudą ir 206 Eur (713 Lt) PSDĮ baudą.

Pareiškėjai minėtus sprendimus apskundė centriniam mokesčių administratoriui, kuris 2015-07-03 sprendimu Nr. 68-118 patvirtino Kauno AVMI 2015-04-08 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-238 ir pakeitė minėto sprendimo dalį dėl nurodymo sumokėti 1 791 Eur (6 185 Lt) GPM baudą ir 206 Eur (713 Lt) PSDĮ baudą, bei nurodė pareiškėjui S. K. sumokėti 597,13 Eur (2 061,79 Lt) GPM baudą ir 68,84 Eur (237,70 Lt) PSDĮ baudą. VMI 2015-07-03 sprendimu Nr. 68-119 nusprendė patvirtinti Kauno AVMI 2015-04-08 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-237 ir pakeisti minėto sprendimo dalį dėl nurodymo sumokėti 2 388 Eur (8 246 Lt) GPM baudą ir 206 Eur (713 Lt) PSDĮ baudą, ir nurodyti pareiškėjai D. K. sumokėti 796,02 Eur (2 748,50 Lt) GPM baudą ir 68,84 Eur (237,70 Lt) PSDĮ baudą.

Pareiškėjai, nesutikdami su mokesčių administratoriaus pozicija, su skundu kreipėsi į MGK, kuri 2015-10-05 sprendimu Nr. S-189 (7-188/2015) patvirtino VMI prie FM 2015-07-03 sprendimą Nr. 68-118, o 2015-10-05 sprendimu Nr. S-190 (7-189/2015) - VMI prie FM 2015-07-03 sprendimą Nr. 68-119.

Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 ir 3.88 str. nuostatomis, po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas ir gautos pajamos (išskyrus lėšas būtinas profesinei veiklai) laikomos bendrąja jungtine nuosavybe. Pabrėžė, jog turto pripažinimui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK nuostatas neturi reikšmės, kieno iš sutuoktinių jis įgytas, o abiejų sutuoktinių teisės į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, laikomos lygiomis, todėl pareiškėjų gautos pajamos ir patirtos išlaidos yra pagrįstai dalinamos lygiomis dalimis ir apmokestintos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nustatyta tvarka.

Nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjai augino dukrą Ž. K., kuri iki 2010 m. galimai buvo išlaikoma, bei sūnų M. K., kuris iki 2008-07-01 galimai buvo išlaikomas. Pareiškėjai Vienkartinėje turto deklaracijoje deklaravo 2003-12-31 dienai turėtą piniginių lėšų likutį ne banke – 130 000 Lt (S. K. – 50 000 Lt, D. K. – 80 000 Lt), deklaravo UAB „Žemės rojus“ paskolintą ir iki 2003-12-31 nesusigrąžintą piniginių lėšų sumą – 87 900 Lt. Nurodo, kad pareiškėjai iki 2004-01-01 gavo minimalias su darbo santykiais susijusias pajamas. Iki 2004-01-01 vartojimo išlaidos, apskaičiuotos pagal Statistikos departamento internetiniame puslapyje skelbiamas vidutines vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui per mėnesį, viršijo pareiškėjų su darbo santykiais gautas pajamas. D. K. pagal 1998-09-10 pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo butą, adresu: (duomenys neskelbtini)., pareiškėjai iki 2004-01-01 įsigijo aštuonis automobilius, iš kurių penki nurodytu laikotarpiu parduoti, D. K. UAB „Žemės rojus“ suteikė 87 900 Lt paskolą, kuri iki 2003-12-31 negrąžinta. Daro išvadą, kad pareiškėjai Vienkartinėje turto deklaracijoje deklaruotų piniginių lėšų negalėjo pagrįsti pajamų šaltiniais, o 2004-01-01 dienai negalėjo turėti deklaracijoje nurodytų piniginių lėšų ne banke.

Pažymėjo, jog mokestinio patikrinimo metu padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjai nuo 2004-01-01 iki 2009-01-01 gautas pinigines lėšas panaudojo nekilnojamojo turto ir privalomojo registruoti kilnojamojo turto įsigijimui, gyvenamojo namo statybos darbų užbaigimui ir įrengimui, vartojimo išlaidoms ir kitoms išlaidoms padengti, todėl atsižvelgiant į tai, jog jie ženklių pajamų per laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2009-01-01 negavo, o patyrė ženklias išlaidas, daro išvadą, jog piniginių lėšų likučio ne banke, kuris būtų nustatytas 2008-12-31 dienai ir kurį būtų galima perkelti į 2009-01-01–2012-12-31 laikotarpį, pareiškėjai negalėjo turėti.

Nurodo, kad patikrinimo metu pareiškėjų 2009 m. gautos pajamos sudarė 177 719 Lt, o išlaidos – 231 973 Lt, todėl apskaičiavo, kad jų išlaidos 2009 m. viršijo pajamas 54 222 Lt suma. Taip pat nurodo, kad A. Z. 2009-01-14 į pareiškėjo banko sąskaitą pervedė 25 000 Lt už gerbūvio tvarkymo darbus, tačiau kas konkrečiai atliko darbus – paaiškinime nenurodė. Pažymėjo, kad remiantis turimais duomenimis, pareiškėjas S. K. nuo 2007-03-20 iki 2009-03-18 buvo UAB „Gerbūvio darbai“ direktorius ir vienintelis akcininkas, o D. K. laikotarpiu nuo 2007-12-04 iki 2009-03-18 – tos pačios bendrovės darbuotoja. Pareiškėjas pateiktame paaiškinime nurodė, kad A. Z. grąžino ankstesniais metais paskolintus pinigus, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl daro išvadą, jog A. Z. sumokėta 25 000 Lt suma nėra pareiškėjui grąžinta skola. Vadovaujantis GPMĮ 22 str. 3 d., 25 000 Lt suma priskirtina B klasės pajamomis, todėl pareiškėjai kitas su darbo santykiais nesusijusias pajamas privalėjo deklaruoti.

Nurodo, kad patikrinimo metu pareiškėjų 2010 m. gautos pajamos sudarė 247 920 Lt, o išlaidos – 354 724 Lt, todėl apskaičiavo, kad jų išlaidos 2010 m. viršijo pajamas 106 743 Lt suma. Pareiškėjų 2011 m. gautos pajamos sudarė 371 771 Lt, o išlaidos – 535 721 Lt, todėl apskaičiavo, kad jų išlaidos 2011 m. viršijo pajamas 165 788 Lt suma.

Patikrinimo metu nustatyta, jog 2011 m. Ž. K. suteikė 40 000 Lt paskolą UAB „Blynius“, kuri pripažinta kaip pareiškėjų patirtos išlaidos, kadangi Ž. K. mokestinio tyrimo metu nenurodė pajamų šaltinių, iš kurių buvo suteikta paskola bei įvertinus tai, kad Ž. K. neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolą UAB „Blynius“, paskola suteikta grynais pinigais, pinigai į UAB „Blynius“ kasą įnešti 2011-08-08, o paskolos sutartis pasirašyta tik 2011-09-27, todėl daro išvadą, kad Ž. K. paskolos UAB „Blynius“ neteikė ir pinigų neperdavė, paskolos sutartis įforminta formaliai.

Patikrinimo metu pareiškėjų 2012 m. gautos pajamos sudarė 552 561 Lt, o išlaidos – 545 370 Lt, todėl apskaičiavo, kad jų piniginių lėšų likutis 2012-12-31 dienai ne banke sudarė 2 768 Lt, tai yra pajamos viršijo patirtas išlaidas.

Pažymėjo, kad centrinis mokesčių administratorius, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatavo, jog Kauno AVMI turėjo teisę mokestinio patikrinimo metu taikyti MAĮ 70 str. nuostatas, o naudoti Statistikos departamento teikiami duomenys apie vidutines vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui per mėnesį leido tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti pareiškėjo patirtų išlaidų įvertinimą.

Nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu, siekiant pagrįsti trūkstamas pajamas, pareiškėjai pateikė dovanojimo raštelius, kurių pagrindu fiziniai asmenys (G. B. K., A. K., Ž. N. ir P. N.) padovanojo įvairaus dydžio pinigines sumas bei paskolos raštelį/sutartį dėl D. V. suteiktos paskolos, tačiau nurodyti dokumentai įvertinti kritiškai ir dokumentuose minėtos dovanotos/skolintos lėšos nepripažintos pareiškėjų gautomis pajamomis, kadangi centrinis mokesčių administratorius, įvertinęs pateiktų paskolos ir dovanojimo sutarčių formą, turinį bei jose nurodytų fizinių asmenų turtinę bei finansinę padėtį, sutartyse nurodytų asmenų parodymus, nenustatė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad šie fiziniai asmenys galėjo disponuoti laisvomis sutartyse nurodytomis piniginėmis lėšomis, kurias realiai padovanojo ar paskolino pareiškėjams. Nurodo, kad dovanojimo ir paskolos rašteliai yra tik pasirašyti, tačiau nėra jokių duomenų apie dovanotų piniginių lėšų perdavimą apdovanotiems asmenims, nėra patvirtinimo, kada dovanotos piniginės lėšos buvo perduotos ir gautos.

Atkreipia dėmesį į tai, kad išvados apie pareiškėjų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą, bei atsižvelgiant į LVAT praktiką dėl įrodymų vertinimo analogiškose bylose. Nurodo, kad atskirų formalių įrodymų apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia, todėl daro išvadą, kad dovanojimų ir paskolos rašteliais negali būti grindžiamos pareiškėjų gautos 45 000 Lt, 40 000 Lt, 48 000 Lt, 33 000 Lt, 35 000 Lt ir 49 000 Lt piniginės lėšos.

Nurodo, kad nors pareiškėjai skunde teigia, jog turėjo santaupų iš ankstesnių laikotarpių, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių dokumentų. Įvertinus patikrinimo metu pareiškėjo ir D. K. atliktą pajamų ir išlaidų analizę už 1998–2008 m. nustatyta, kad sutuoktinių šeimos nariai viso gavo 871 543 Lt pajamų bei patyrė 1 052 883 Lt išlaidų, o tai rodo, kad išlaidos viršijo gautas pajamas ir sutuoktiniai negalėjo turėti grynųjų pinigų.

Pareiškėjai turi nekilnojamojo turto, per tikrinamąjį laikotarpį gavo pakankamai ženklias pajamas iš mokesčių administratoriui nežinomų, nenustatytų šaltinių, todėl tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie atitinka MAĮ 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. nustatytas sąlygas atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Pažymėjo, jog centrinis mokesčių administratorius nenustatė ir kitų atleidimo nuo delspinigių pagrindų, kurie nurodyti MAĮ 141 str. 1 dalyje. Atkreipia dėmesį į tai, kad duomenų apie mokestį, dėl kurio pareiškėjams buvo skirtos šios baudos, pareiškėjai būtų sumokėję nėra, todėl nėra pagrindo atleisti pareiškėjų nuo baudos mokėjimo, remiantis MAĮ 141 str. 2 d. (t. 1, b. l. 108–118, t. 2, b. l. 106–116).

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad tokio pobūdžio santykiuose privalo būti vertinama, ar asmenys turėjo realią galimybę pasiskolinti lėšas iš kitų asmenų ir ar yra pinigų perdavimo faktas. Šiuo konkrečiu atveju mokesčių administratorius oficialiais prieinamais duomenimis nenustatė realaus piniginių lėšų gavimo fakto, pareiškėjai tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai yra akcininkai, todėl turėjo žinoti, jog pinigines lėšas turi deklaruoti, nors to, kaip nustatyta tiriamuoju laikotarpiu, nepadarė. Pažymėjo, jog mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą, įvertino visus esančius įrodymus, įskaitant automobilių Audi A4 ir Jaguar X-Type įsigijimo ir pardavimo dokumentus, pareiškėjų pateiktas paskolos sutartis, raštelius ir faktines aplinkybes, ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai atitinkamų lėšų negalėjo pasiskolinti, kadangi jie gaudavo nedideles pajamas, ne banke turimų lėšų nedeklaravo.

Paaiškino, kad tikrinamąjį laikotarpį nustato pats mokesčių administratorius, teisinio reglamentavimo, nustatančio tikrinamuosius laikotarpius, nėra. Nuo 1995 m. buvo vertinamos A. K. gautos pajamos ir patirtos išlaidos, tačiau kodėl mokestinis patikrinamas buvo atliekamas nuo 1995 m. – tiksliai pasakyti negalėjo, tačiau mano, kad nuo 1995 m. mokesčių administratorius galėjo nustatyti A. K. oficialiai gaunamas pajamas. Paaiškino, kad G. B. K. tiriamuoju laikotarpiu gavo nežymias pajamas ir patyrė vidutines vartojimo išlaidas, todėl 36 000 Lt pinigų suma, kuriuos ji gavo pardavusi nekilnojamąjį turtą, galėjo būti išleista. A. K., G. B. K., Ž. N. ir P. N. neturėjo pareigos Vienkartinėje turto deklaracijoje deklaruoti pinigines lėšas ne bankuose, jeigu jos viršijo 50 000 Lt. Pareiškėjai iki 2003-12-31 galimai turėjo iki 50 000 Lt piniginių lėšų ne banko sąskaitose, tačiau iki laikotarpio, kada buvo atliktas mokestinis patikrinimas, išlaidos žymiai viršijo pajamos, todėl likutis iki tikrinamojo laikotarpio buvo išleistas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškėjų skundus nepateikė.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Skundai tenkintini.

Pareiškėjų, jų ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei MGK bylose Nr. 7-188/2015 ir Nr. 7-189/2015 surinkta medžiaga nustatyta, kad pareiškėjų atžvilgiu 2014-10-31 - 2014-11-20 buvo atlikti mokestiniai tyrimai ir 2014-11-20 surašius Mokestinių tyrimų rezultatų ataskaitas buvo pasiūlyta atlikti pareiškėjų mokestinius patikrinimus (MGK byla Nr. 7-188/2015, t. 1, b. l. 171–189, MGK byla Nr. 7-189/2015, t. 2, b. l. 139–157).

Kauno AVMI 2014-12-15 – 2015-02-04 atliko S. K. ir D. K. GPM ir PSDĮ apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimus už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 (MGK byla Nr. 7-188/2015, t. 1, b. l. 89–108, MGK byla Nr. 7-189/2015, t. 1, b. l. 62–81).

Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjų mokestinius patikrinimus, 2015-02-04 surašė patikrinimo aktą Nr. FR0680-68 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. FR0680-68), kuriuo S. K. apskaičiavo 5 971,38 Eur (20 618 Lt) GPM ir 688,43 Eur (2 377 Lt) PSDĮ, bei 2015-02-04 - patikrinimo aktą Nr. FR0680-67 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. FR0680-67), kuriuo D. K. apskaičiavo 7 960,21 Eur (27 485 Lt) GPM) ir 688, 43 Eur (2 377 Lt) PSDĮ (MGK byla Nr. 7-188/2015, t. 1, b. l. 89–108, MGK byla Nr. 7-189/2015, t. 2, b. l. 62–81). Buvo pripažinta, kad pareiškėjų patirtos išlaidos 2009 m., 2010 m., 2011 m. viršijo gautas pajamas, buvo taikytos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 str. 1 d. nuostatos mokesčio bazei nustatyti ir mokėtini mokesčiai apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą.

Patikrinimo aktuose mokesčių administratoriui vertinant pareiškėjų piniginių lėšų likučius 2004-01-01 buvo nustatyta, kad: pareiškėjai Vienkartinės šeimos 2003-12-31 turėto turto deklaracijos priede FR0593L „Piniginės lėšos“ deklaravo 2003-12-31 turėtą piniginį likutį ne banke 130 000 Lt (D. K. – 80 000 Lt, S. K. – 50 000 Lt), o priede FR0593S „Suteiktos paskolos“ deklaravo UAB „Žemės rojus“ paskolintą ir iki 2003-12-31 nesusigrąžintą lėšų sumą – 87 900 Lt; pareiškėjai laikotarpiu iki 2004-01-01 gavo minimalias su darbo santykiais susijusias pajamas; augino du nepilnamečius vaikus; pareiškėjų gautos pajamos laikotarpiu iki 2004-01-01 viršijo vartojimo išlaidas pagal Statistikos departamento internetiniame puslapyje skelbiamas vidutines vartojimo išlaidas vienam ūkio nariui per mėnesį; D. K. pagal 1998-09-10 pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo butą adresu: (duomenys neskelbtini). (vidutinė rinkos vertė 27 461 Lt); pareiškėjai iki 2004-01-01 įsigijo aštuonis automobilius, iš kurių penkis nurodytu laikotarpiu pardavė; D. K. UAB „Žemės rojus“ suteikė 87 900 Lt paskolą, kuri iki 2003-12-31 negrąžinta. Vadovaudamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjai Vienkartinėje šeimos 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje deklaravo lėšas, kurių jie negalėjo pagrįsti pajamų šaltiniais, t. y. kad jie 2004-01-01 dienai negalėjo turėti deklaracijoje nurodytų piniginių lėšų ne banke.

Vertindamas pareiškėjų piniginių lėšų likučius 2009-01-01 mokesčių administratorius nustatė, kad : pareiškėjai 2004-01-01 galėjo turėti pakankamai nedideles pinigų sumas; S. K. laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2006-12-31 ir D. K. laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 gavo minimalias su darbo santykiais susijusias pajamas; D. K. paaiškinime nurodė, kad 2005 m. UAB „Žemės rojus“ (bendrovė bankrutavo ir 2006-06-13 likviduota) jai grąžino 62 400 Lt grynaisiais pinigais (dalį skolos turtu); S. K. 2007 m. įsteigė UAB „Gerbūvio darbai“, kuriai įsteigti įnešė 10 000 Lt (UAB „Gerbūvio darbai“ už 2008 m. deklaravo mokestinį nuostolį – 64 389 Lt; bendrovė už 2009 m. ir vėlesnius laikotarpius neteikė metinių pelno mokesčio deklaracijų); pareiškėjai pagal 2006-05-03 sutartį už 80 000 Lt pardavė žemės sklypą; laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 įsigijo keturis automobilius, iš kurių dviejų vertė pagal VšĮ „Emprekis“ informacinio leidinio duomenis sudaro apytiksliai po 50 000 Lt; pagal 2008-02-26 pirkimo pardavimo sutartį įsigijo 0,0319 ha žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą adresu: Graužės g. 18, Ringaudų k., Kauno r., už kurį prieš pasirašant sutartį sumokėjo 60 000 Lt, tam galimai panaudodami turėtas santaupas, o likusiai 99 587,71 Eur (343 856,45 Lt) sumai gavo banko kreditą; pareiškėjai patyrė išlaidų įsigyto nebaigto statyti gyvenamojo namo statybos darbų užbaigimui ir namo įrengimui; pareiškėjų dukra Ž. K. iki 2010 m. ir sūnus M. K. iki 2008-07-01 buvo galimai išlaikomi tėvų, nes neturėjo pajamų šaltinių. Vadovaudamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjų 2009-01-01 ne banke turėtų pinigų likutis – 0 Lt, o banke – 141 Lt (D. K. – 120 Lt, S. K. – 21 Lt). Mokesčių administratorius nepripažino, kad pareiškėjas iš tėvo A. K. pagal 2008-03-10 ir 2009-02-12 dovanojimo sutartis atitinkamai gavo 40 000 Lt ir 48 000 Lt dovanų.

Mokesčių administratorius padarė išvadą, kad piniginių lėšų likučio ne banke, kuris būtų nustatytas 2008-12-31 dienai ir kurį būtų galima perkelti į 2009-01-01 - 2012-12-31 laikotarpį, pareiškėjai negalėjo turėti.

Patikrinimo metu vertinant pareiškėjų 2009 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas buvo vertinta, kad jų šeimą sudarė 4 suaugę asmenys (pareiškėjai, jų dukra Ž. K. ir pareiškėjo tėvas A. K.). Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. pareiškėjai gavo 177 719 Lt pajamų ir patyrė 231 973 Lt išlaidų, bei turėtą 2009-12-31 piniginių lėšų likutį banke (109 Lt), buvo apskaičiuota, kad pareiškėjų išlaidos 2009 m. viršijo pajamas 54 222 Lt suma. Patikrinimo metu nepripažinta, kad S. K. iš A. K. pagal 2008-03-10 ir 2009-02-12 dovanojimo sutartis gavo atitinkamai 40 000 Lt ir 48 000 Lt dovanų, todėl apskaičiuojant pareiškėjų šeimos pajamas šios sumos nebuvo įtrauktos. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad A. Z. 2009-01-14 į S. K. banko sąskaitą pervedė 25 000 Lt, o mokesčių administratorius, įvertinęs surinktus duomenis, šią sumą priskyrė pareiškėjų gautoms B klasės pajamoms.

Patikrinimo metu vertinant pareiškėjų 2010 m. gautas pajamas ir išlaidas buvo vertinta, kad jų šeimą sudarė 3 suaugę asmenys (pareiškėjai ir A. K.). Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. pareiškėjai gavo 247 920 Lt pajamų ir patyrė 354 724 Lt išlaidų, bei jų turėtą 2010-01-01 dienai piniginių lėšų likutį banke (109 Lt) ir 2010-12-31 dienai piniginių lėšų likutį banke (48 Lt), buvo apskaičiuota, kad pareiškėjų išlaidos 2010 m. viršijo pajamas 106 743 Lt suma. Patikrinimo metu nepripažinta, kad D. K. iš sesers D. V. pagal 2010-12-01 paskolos raštelį gavo 49 000 Lt, o S. K. pagal 2010-07-16 dovanojimo raštelį iš G. B. K. gavo 45 000 Lt, todėl apskaičiuojant pareiškėjų šeimos pajamas šios sumos nebuvo įtrauktos.

Sudarant pareiškėjų išlaidų ir pajamų balansą 2011 m. buvo vertinta, kad jų šeimą sudarė 3 suaugę asmenys (pareiškėjai ir A. K.). Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. pareiškėjai gavo 371 771 Lt pajamų ir patyrė 535 721 Lt išlaidų, bei jų turėtą 2011-01-01 dienai piniginių lėšų likutį banke (48 Lt) ir 2011-12-31 dienai piniginių lėšų likutį banke (1 886 Lt), buvo apskaičiuota, kad pareiškėjų išlaidos 2011 m. viršijo pajamas 165 788 Lt suma. Patikrinimo metu nepripažinta, kad D. K. iš motinos Ž. N. pagal 2011-06-04 dovanojimo raštelį gavo 33 000 Lt, o iš tėvo P. N. pagal 2011-07-01 dovanojimo raštelį gavo 35 000 Lt, todėl apskaičiuojant pareiškėjų šeimos pajamas šios sumos nebuvo įtrauktos. Patikrinimo metu 40 000 Lt suteiktos paskolos išlaidos pagal Ž. K. vardu 2011-09-27 sudarytą paskolos sutartį su UAB „Blynius“ (D. K. buvo šios bendrovės direktorė ir valdė 50 proc. jos akcijų, bendrovė bankrutavo 2014-04-08) pripažintos kaip pareiškėjų patirtos išlaidos.

Patikrinimo metu vertinant pareiškėjų 2012 m. gautas pajamas ir išlaidas buvo vertinta, kad jų šeimą sudarė 3 suaugę asmenys (pareiškėjai ir A. K.). Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. pareiškėjai gavo 552 561 Lt pajamų ir patyrė 545 370 Lt išlaidų, bei jų turėtą 2012-01-01 dienai piniginių lėšų likutį banke (1 886 Lt) ir 2012-12-31 dienai piniginių lėšų likutį banke (6 309 Lt) ir ne banke (2 768 Lt), buvo nustatyta, kad pareiškėjų pajamos 2012 m. viršijo patirtas išlaidas.

Pareiškėjas S. K. Kauno AVMI pateikė rašytines pastabas, kurias įvertinusi Kauno AVMI 2015-04-08 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-238 patvirtino S. K. Patikrinimo aktu Nr. FR0680-68 apskaičiuotą 5 971,38 Eur (20 618 Lt) GPM, 688,43 Eur (2 377 Lt) PSDĮ, patvirtino apskaičiuotus 2 303,07 Eur (7 952 Lt) GPM delspinigius, 368,15 Eur (1 271 Lt) PSDĮ delspinigius ir skyrė 1 791 Eur (6 185 Lt) GPM baudą bei 206 Eur (713 Lt) PSDĮ baudą (MGK byla Nr. 7-188/2015, t. 1, b. l. 45–56).

Pareiškėja D. K. Kauno AVMI taip pat pateikė rašytines pastabas, kurias įvertinusi Kauno AVMI 2015-04-08 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-237 patvirtino D. K. Patikrinimo aktu Nr. FR0680-67 apskaičiuotą 7 960,21 Eur (27 485 Lt) GPM ir 688,43 Eur (2 377 Lt) PSDĮ, patvirtino apskaičiuotus 3 078,95 Eur (10 631 Lt) GPM delspinigius, 368,15 Eur (1 271 Lt) PSDĮ delspinigius ir skyrė 2 388 Eur (8 246 Lt) GPM baudą bei 206 Eur (713 Lt) PSDĮ baudą (MGK byla Nr. 7-189/2015, t. 2, b. l. 19–30).

2015-05-21 S. K. pateikė skundą dėl Kauno AVMI 2015-04-08 sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-238, o D. K. - dėl Kauno AVMI 2015-04-08 sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-237, prašydami: panaikinti šiuos sprendimus ir iš naujo atlikti mokestinį; tuo atveju, jei skundas būtų atmestas – neskirti arba atleisti nuo paskirtų GPM ir PSDĮ baudų mokėjimo; neskyrus ir neatleidus nuo GPM ir PSDĮ baudų mokėjimo, jas sumažinti iki minimalaus 10 proc. dydžio; atleisti nuo GPM delspinigių ir PSDĮ delspinigių arba juos sumažinti (MGK byla Nr. 7-188/2015, t. 1, b. l. 23–37, MGK byla Nr. 7-189/2015, t. 1, b. l. 22–36).

VMI 2015-07-03 sprendimu Nr. 68-118 patvirtino Kauno AVMI 2015-04-08 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR06282-238, pakeitė šio sprendimo dalį dėl nurodymo S. K. sumokėti 1 791 Eur GPM baudą (30 proc.) ir 206 Eur PSDĮ baudą (30 proc.) ir nurodė sumokėti 597,13 Eur GPM baudą (10 proc.) ir 68,84 Eur PSDĮ baudą (10 proc.) (MGK byla Nr. 7-188/2015, t. 1, b. l. 17–22).

VMI 2015-07-03 sprendimu Nr. 68-119 patvirtino Kauno AVMI 2015-04-08 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR06282-237, pakeitė šio sprendimo dalį dėl nurodymo D. K. sumokėti 2 388 Eur GPM baudą (30 proc.) ir 206 Eur PSDĮ baudą (30 proc.) ir nurodė sumokėti 796,02 Eur GPM baudą (10 proc.) ir 68,84 Eur PSDĮ baudą (10 proc.) (MGK byla Nr. 7-189/2015, t., b. l. 16–21).

S. K. 2015-07-31 pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, prašydamas panaikinti VMI 2015-07-03 sprendimą Nr. 68-118, Kauno AVMI 2015-04-08 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-238 ir 2015-02-04 Patikrinimo aktą Nr. FR0680-68 bei pavesti atlikti mokestinį patikrinimą iš naujo (MGK byla Nr. 7-188/2015, t. 1, b. l. 2–15). D. K. 2015-07-21 taip pat pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, prašydama panaikinti VMI 2015-07-03 sprendimą Nr. 68-119, Kauno AVMI 2015-04-08 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-237, Patikrinimo aktą Nr. FR0680-67 ir pavesti atlikti mokestinį patikrinimą iš naujo (MGK byla Nr. 7-189/2015, t. 1, b. l. 2–14).

MGK 2015-10-05 sprendimu Nr. S-189(7-188/2015) S. K. skundą atmetė, o VMI 2015-07-03 sprendimą Nr. 68-118 patvirtino (MGK byla Nr. 7-188/2015, t. 3, b. l. 124–145). MGK 2015-10-05 sprendimu Nr. S-190(7-189/2015) D. K. skundą taip pat atmetė, o VMI 2015-07-03 sprendimą Nr. 68-119 patvirtino (MGK byla Nr. 7-189/2015, t. 3, b. l. 70–91). Minėtuose sprendimuose MGK konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė, jog mokesčių administratoriaus atliktas mokesčių apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, o pareiškėjai skunduose išdėstytų motyvų nepagrindė tinkamais ir abejonių nekeliančiais įrodymais.

Byloje ginčas kilęs dėl MGK, VMI prie FM ir Kauno AVMI sprendimų, kuriais pareiškėjams apskaičiuotas GPM, GPM bauda ir delspinigiai bei PSDĮ, PSDĮ delspinigiai ir bauda, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl to, ar pagrįstai pareiškėjų mokesčių bazė tikrinamuoju laikotarpiu buvo nustatyta ir mokėtinos sumos apskaičiuotos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Dėl procedūrinių taisyklių laikymosi nagrinėjant pareiškėjų skundus Mokestinių ginčų komisijoje

Pareiškėjai, be kita ko, skunduose nurodo, kad jiems nebuvo pranešta apie skundų MGK nagrinėjimo laiką ir vietą, dėl ko jiems buvo užkirstas kelias dalyvauti komisijos posėdyje, duoti paaiškinimus, pateikti papildomus įrodymus ir gintis nuo neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiuotų GPM, PSDĮ, delspinigių ir baudų sumokėjimo. Taigi, pareiškėjai teigia, kad buvo pažeista jų skundų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje procedūra.

Pagal Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų, patvirtintų 2004-09-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1119, 27 p. į Komisijos posėdį kviečiami mokesčių mokėtojas (jo atstovai) ir mokesčių administratoriaus atstovai; jeigu į posėdį neatvyksta ginčo šalys, skundas gali būti nagrinėjamas joms nedalyvaujant; kai iki skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje pradžios Komisija gauna šių asmenų prašymą atidėti skundo nagrinėjimą dėl priežasčių, kurias Komisija pripažįsta svarbiomis, Komisija turi teisę skundo nagrinėjimą atidėti. MGK nuostatų 33 p. nustato, kad mokesčių mokėtojo sutikimu Komisija turi teisę nuspręsti skundą mokestiniame ginče nagrinėti į Komisijos posėdį nekviesdama ginčo šalių ir joms nedalyvaujant, jeigu tai netrukdo objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą; sutikimas Komisijai turi būti pareikštas raštu iki skundo įtraukimo į Komisijos posėdžio darbotvarkę dienos; apie priimtą sprendimą skundą nagrinėti į Komisijos posėdį nekviečiant ginčo šalių ir joms nedalyvaujant Komisija raštu praneša skundą padavusiam mokesčių mokėtojui ir centriniam mokesčių administratoriui. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto 2004-11-25 MGK pirmininko įsakymu Nr. 1-14, atitinkamai 26 p. ir 33 p. MGK reglamento 22 p. nustato, kad mokestinio ginčo šalys apie skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje laiką ir vietą iš anksto informuojamos raštu; mokesčių mokėtoją informuoja Komisijos narys, išsiųsdamas pranešimą apie skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje laiką ir vietą, o mokesčių administratorių – posėdžių sekretorius, išsiųsdamas posėdžio darbotvarkę.

Kaip matyti iš MGK bylų medžiagos, Komisijos 2015-09-03 raštu Nr. 5-621(7-188/2015) S. K. buvo pranešta, kad jo skundas bus nagrinėjamas Komisijos posėdyje 2015-09-15 14 val. (MGK byla Nr. 7-188/2015, t. 3, b. l. 117). D. K. apie jos pateikto skundo nagrinėjimą 2015-09-15 14 val. 30 min. buvo pranešta Komisijos 2015-09-03 raštu Nr. 5-622(7-188/2015) (MGK byla Nr. 7-189/2015, t. 3, b. l. 68). Šiais raštais pareiškėjai taip pat buvo informuoti, kad ginčo šalims neatvykus į posėdį, skundas bus nagrinėjamas joms nedalyvaujant. Pareiškėjams siųsti pranešimai buvo siųsti jų nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir grąžinti Komisijai neįteikti 2015-10-12, pareiškėjams siųstos korespondencijos neatsiėmus pašte (MGK byla Nr. 7-188/2015, t. 3, b. l. 146-147, MGK byla Nr. 7-189/2015, t. 3, b. l. 97-98). Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjai pranešimų apie jų skundų nagrinėjimą Komisijoje negavo, pripažintina, kad Komisija, nagrinėdama jų skundus, MGK nuostatuose ir MGK reglamente įtvirtintų taisyklių nepažeidė. Pareiškėjai skundus Komisijai pateikė per VMI prie FM, kur jie buvo gauti 2015-07-31. Pareiškėjams pranešimai apie skundų nagrinėjimą Komisijoje buvo išsiųsti tinkamai, jų nurodytu adresu ir esant pakankamam laiko tarpui nuo jų išsiuntimo iki Komisijos posėdžio. Kaip matyti iš AB „Lietuvos paštas“ žymų ant vokų, pranešimai apie korespondencijų atsiėmimą pareiškėjams buvo palikti 2015-09-08, tačiau pastariesiems jų neatsiėmus, korespondencijos buvo grąžintos Komisijai, kurioje jie buvo gauti 2015-10-12, t.y. jau po sprendimų priėmimo. Darytina išvada, kad pareiškėjai mėnesį laiko neatsiimdami korespondencijos iš pašto pagal jiems paliktus pranešimus, elgėsi neapdairiai ir pasyviai, todėl turėjo suvokti apie galimas pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų skundų argumentai dėl to, jog buvo pažeista jų skundų nagrinėjimo procedūra, t. y. jie išnagrinėti pareiškėjams nepranešus, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas kaip nepagrįstus pripažįsta ir pareiškėjų skundų argumentus, kad skundai buvo išnagrinėti pažeidžiant MGK nuostatų 16 p. ir MGK reglamento 36 p. 60 dienų terminą, skaičiuojamą nuo jų gavimo. Kaip minėta, pareiškėjų skundai Komisijai buvo pateikti per VMI prie FM ir joje gauti bei užregistruoti 2015-07-31. Skundai Komisijoje buvo gauti 2015-08-05, sprendimai priimti 2015-10-05, taigi nustatyti skundų išnagrinėjimo terminai pažeisti nebuvo.

Dėl pareiškėjų ne banke turėtų piniginių lėšų 2004-01-01 dienai nustatymo

Pareiškėjai skunduose taip pat nesutinka su ginčijamuose Patikrinimo aktuose ir Kauno AVMI, VMI prie FM ir MGK sprendimuose padarytomis išvadomis, kad jie 2004-01-01 dienai negalėjo turėti ne banke 130 000 Lt piniginių lėšų, kurios buvo deklaruotos.

Kaip minėta, pareiškėjai S. K. ir D. K. 2005-04-29 pateikė Vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003-12-31 dienai turėto turto deklaraciją, kurios priede FR0593L „Piniginės lėšos“ deklaravo 2003-12-31 turėtą piniginį likutį ne banke 130 000 Lt (D. K. – 80 000 Lt, S. K. – 50 000 Lt), o priede FR0593S „Suteiktos paskolos“ deklaravo UAB „Žemės rojus“ paskolintą ir iki 2003-12-31 nesusigrąžintą lėšų sumą – 87 900 Lt. (MGK byla Nr. 7-188/2015, t. 3, b. l. 69–70, MGK byla Nr. 7-189/2015, t. 1, b. l. 151–151). Mokesčių administratorius pagal patikrinimo metu nustatytas aplinkybes padarė išvadą, kad pareiškėjai Vienkartinėje deklaracijoje deklaravo pinigines lėšas, kurių negalėjo pagrįsti šaltiniais, t.y. kad jie 2004-01-01 dienai negalėjo turėti deklaracijoje nurodytų piniginių lėšų ne banke. Šios išvados pagrindu buvo nuspręsta, kad piniginių lėšų likučio ne banke, kuris būtų nustatytas 2008-12-31 dienai ir kurį būtų galima perkelti į 2009-01-01 - 2012-12-31 laikotarpį, pareiškėjai negalėjo turėti bei padarytos išvados, kad pareiškėjų išlaidos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. viršijo pajamas. Tokios Patikrinimo aktuose mokesčių administratoriaus padarytos išvados buvo patvirtintos ginčijamais teritorinio ir centrinio mokesčių administratoriaus bei MGK sprendimais.

Nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar pareiškėjai teisingai ir pagrįstai Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003-12-31 dienai turėto turto deklaracijoje nurodė, kad ne banke turėjo 130 000 Lt piniginių lėšų.

Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 str. nustato, kokį 2003-12-31 dienai turimą turtą nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti. Šio straipsnio 1 p. nurodyta, kad turi būti deklaruojamos piniginės lėšos, turimos bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt. Pagal Įstatymo 4 str. 1 d. ir 2 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas mokesčių administratoriui turto deklaraciją privalo pateikti iki 2005-05-01, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas Įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai.Įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad vietos mokesčio administratorius Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka turi teisę duoti gyventojui privalomą vykdyti nurodymą pagrįsti deklaruoto turto (išskyrus turtą, kurio įsigijimo šaltinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs deklaruodamas šį turtą pagal kitus teisės aktus) įsigijimo šaltinius. Pasisakydamas dėl šio teisinio reglamentavimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015-09-23 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015, išaiškino, kad „juo yra įtvirtintos atitinkamos, asmens (gyventojo), turinčio tam tikro turto ir piniginių lėšų, bei mokesčių administratoriaus, teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje, o būtent: iš vienos pusės, asmens (gyventojo) pareiga iki 2005 m. gegužės 1 d. pateikti mokesčio administratoriui turto deklaraciją bei jo teisė, deklaruoto turto apimtyje, grįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimą. Iš antros pusės, mokesčių administratoriaus pareiga pripažinti šios deklaracijos duomenis, leidžiant asmeniui (gyventojui), deklaruoto turto apimtyje, grįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimą bei mokesčio administratoriaus teisė tikrinti šios deklaracijos duomenų tikrumą, nustatant asmens (gyventojo) realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo šaltinius, jų teisėtumo aspektu. Tačiau Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatyme nėra nustatyta teisinio reglamentavimo kokio laikotarpio bėgyje, nuo deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui momento, pastarasis turi teisę tikrinti asmens (gyventojo) realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo šaltinius, jų teisėtumo aspektu bei asmuo (gyventojas) turi pareigą pagrįsti deklaruoto turto realią apimtį bei jo įsigijimo šaltinius, jų teisėtumo aspektu, t. y, šiame teisės akte nėra nuostatų, nustatančių nuo kada deklaracijos duomenys įgyja teisinį stabilumą.“ Šioje nutartyje, remdamasis Konstitucinio Teismo doktrina, LVAT nurodė, kad „būtų nepateisinama tokia situacija bei būtų neproporcinga kaip priemonė, jeigu mokesčių administratoriui būtų suteikta teisė neribotą laiką tikrinti asmens (gyventojo), pateiktos iki 2005 m. gegužės 1 d., apie jo 2003 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, deklaracijos duomenų tikrumą, o asmenį (gyventoją), neribotą laiką įpareigojant pagrįsti šios deklaracijos duomenis, t.y., šiems teisiniams santykiams nesuteikiant stabilumo neribotą laiką“. Apibendrinęs Gyventojų turto deklaravimo 5 str. 3 d. ir 9 str. 3 d. nuostatas, pagal kurias asmuo (gyventojas) gali tikslinti penkerių praėjusių kalendorinių metų deklaracijų duomenis, pradedant skaičiuoti nuo kalendorinių metų, buvusių prieš tuos kalendorinius metus, kuriais tikslinama, bei kad jis šios teisės netenka, jei yra pradėtas jo atžvilgiu mokestinis patikrinimas, bei Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. nustatytus terminus, per kuriuos mokesčių administratoriui suteikta teisė atlikti mokestinį patikrinimą ir tuo pačiu apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį, LVAT nurodė, kad jos pagal analogijos taisykles jos taikytinos ir terminams, per kuriuos teisiniai santykiai, nesureglamentuoti Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatyme, įgyja teisinį stabilumą.

Vadovaujantis minėta suformuota LVAT praktika analogiško pobūdžio byloje, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų mokesčių administratoriui 2005-04-29 pateikta Vienkartinė gyventojo (šeimos) 2003-12-31 dienai turėto turto deklaracija ir joje nurodyti duomenys apie ne banke turėtas 130 000 Lt pinigines lėšas įgijo teisinį stabilumą. Todėl mokesčių administratorius, 2014 m. atlikdamas pareiškėjų atžvilgiu mokestinius tyrimus ir mokestinius patikrinimus Vienkartinėje deklaracijoje nurodytų duomenų kvestionuoti negalėjo. Mokesčių administratoriaus teisė reikalauti mokesčių mokėtojus pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo šaltinius už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, kai skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada buvo pateikta deklaracija, sausio 1 dienos, buvo pasibaigusi.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažįsta, kad ginčijamuose Kauno AVMI, VMI prie FM ir MGK sprendimuose padarytos išvados, kad pareiškėjai negalėjo turėti 130 000 Lt piniginių lėšų likučio ne banke, kuris būtų nustatytas 2004-01-01 dienai ir kurį būtų galima perkelti į vėlesnį mokestinį laikotarpį, ir kad pareiškėjai negalėjo 2009-2011 m. laikotarpiu turėtų išlaidų grįsti 2005-04-29 pateiktos Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 dienai turėto turto deklaracijos duomenimis, yra neteisingos, todėl yra pagrindas šiuos ginčijamus Kauno AVMI, VMI prie FM ir MGK sprendimus panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus ir įpareigoti mokesčių administratorių iš naujo atlikti pareiškėjų mokestinius patikrinimus. Mokestinių patikrinimų metu turėtų būti remiamasi šiomis teismo išvadomis, atitinkamai perskaičiuojant ir įvertinant tikrinamu mokestiniu laikotarpiu pareiškėjų turėtas pajamas ir išlaidas.

Dėl piniginių lėšų likučių tikrinamo laikotarpio pradžiai (2009-01-01) nustatymo

Mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjai 2009-01-01 dienai ne banke neturėjo piniginių lėšų.

Paskaičiuodamas pareiškėjų patirtas išlaidas laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2009-01-01, be kita ko, nustatė, kad jie įsigijo keturis automobilius, iš kurių dviejų ( 4 metų senumo Jaguar X-Type ir 3 metų senumo Audi A4) vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis įsigijimo metu sudarė apytiksliai po 50 000 Lt. Pareiškėjai su tokiu įvertinimu nesutinka ir nurodo, kad VšĮ „Emprekis“ skelbiami duomenys nėra oficialūs, ši įstaiga nėra kvalifikuotas ekspertas, o pateikiamos transporto priemonių rinkos kainos yra tik orientacinio pobūdžio, todėl mano, jog mokesčių administratorius neturėjo jokio pagrindo daryti išvadai, kad automobilių Jaguar X-Type ir Audi A4 kaina yra tokia, kokią nurodo VšĮ „Emprekis“. Pareiškėjų teigimu, automobilis Audi A4 buvo įsigytas 2005-05-13 už 6 900 Lt, o Jaguar X-Type – įsigytas ir 2007-10-30 parduotas už tą pačią kainą – 5 000 Lt.

Iš teismui pateiktos pažymos – sąskaitos Nr. 630738 matyti, kad S. K. 2005-05-13 už 6 900 Lt įsigijo automobilį Audi A4, pagamintą 2002 m., o iš pažymos – sąskaitos Nr. 252277 - kad pareiškėja D. K. 2007-10-30 už 5 000 Lt pardavė automobilį Jaguar X-Type, pagamintą 2002 m. ( t. 1, b. l. 46-47, t. 2, b. l. 46-47). Pažymėtina, kad pareiškėjai, teikdami pastabas dėl Kauno AVMI 2015-02-04 patikrinimo aktų Nr. FR0680-68 ir Nr. FR0680-67, dėl minėtų automobilių įsigijimo kainų įvertinimo jokio nesutikimo nereiškė, taip pat mokesčių administratoriui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (MGK byla Nr. 7-188/2015, t. 1, b. l. 58–61, MGK byla Nr. 7-189/2015, t. 1, b. l. 32–35). Pasibaigus terminui rašytinėms pastaboms dėl patikrinimo aktų pateikimo terminui (terminas – iki 2015-03-06), S. K. 2015-03-30 pateikė papildomus įrodymus, t. y. minėtas pažymas sąskaitas, prašydamas jas vertinti kartu su rašytinėmis pastabomis (MGK byla Nr. 7-188/2015, t. 1, b. l. 38-43). Vietos mokesčių administratorius dėl šio prašymo jokio atskiro sprendimo (atsisakyti juos priimti, grąžinti pareiškėjui ar pan.) nepriėmė, dėl pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių įsigytų automobilių vertę, sprendime Nr. (04.7.2)-FR0682-238, kuris priimtas vėliau, t. y. 2015-04-08, nepasisakė ir jų nevertino. Jie taip pat nebuvo vertinti ir nagrinėjant mokestinį ginčą ir vėlesnėse ikiteisminėse stadijose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti įrodymai apie automobilių įsigijimo vertę turėjo esminės reikšmės nustatant piniginių lėšų likutį tikrinamo laikotarpio pradžiai, todėl priimant pareiškėjo atžvilgiu ginčijamus sprendimus privalėjo būti įvertinti, ir ši aplinkybė laikytina pagrindu pripažinti Kauno AVMI, VMI prie FM ir MGK sprendimus nepagrįstais ir neteisėtais, todėl naikintinais, įpareigojant mokesčių administratorių iš naujo atlikti mokestinį patikrinimą ir įvertinti automobilių Jaguar X-Type ir Audi A4 įsigijimo išlaidas, atitinkamai perskaičiuojant mokestinę bazę.

Dėl pareiškėjui A. Z. į sąskaitą pervestų piniginių lėšų

Patikrinimo metu nustatyta, kad A. Z. 2009-01-14 į S. K. banko sąskaitą pervedė 25 000 Lt, kuriuos mokesčių administratorius, įvertinęs surinktus duomenis, priskyrė pareiškėjų gautoms B klasės pajamoms. S. K. pateiktame paaiškinime nurodė, kad A. Z. jam grąžino ankstesniais metais paskolintus pinigus. A. Z. pateiktame paaiškinime nurodė, kad nurodyta pinigų suma buvo pervesta už atliktus gerbūvio darbus, tačiau kas konkrečiai juos atliko, nenurodė. S. K. nuo 2007-03-20 iki 2009-03-18, o D. K. nuo 2007-12-04 iki 2009-03-18 dirbo UAB „Gerbūvio darbai“, S. K. buvo šios bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas. UAB „Gerbūvio darbai“ vykdė šią veiklą: naujų pastatų statyba, žemės darbai statybos aikštelėse, kelių ir gatvių tiesimas. Bendrovė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas pateikė tik už 2009 m. sausio – kovo mėn., jos buvo nulinės, Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2009 m. nebuvo teikiama, bendrovė iš mokesčių mokėtojų registro išregistruota 2011-11-08. S. K. iš A. Z. gautus pinigus naudojo vartojimo reikmėms, paskolos AB SEB bankas grąžinimui, dalį pinigų išgrynino. Kadangi nėra galimybės nustatyti, kas konkrečiai atliko gerbūvio darbus, pareiškėjai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. Z. grąžino ankstesniais metais paskolintus pinigus, nepateikė, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. Z. sumokėta 25 000 Lt suma nėra S. K. grąžinta skola, todėl mokesčių administratorius pagrįstai ją priskyrė pareiškėjų B klasės pajamoms, gautomis už A. Z. suteiktas paslaugas, ir jas apmokestino GPM.

Mokestinio patikrinimo metu trūkstamoms patikrinimo metu trūkstamos pajamoms pagrįsti pareiškėjai pateikė dovanojimo raštelius, pagal kuriuos A. K. padovanojo S. K. 40 000 Lt ir 48 000 Lt, G.B. K. S. K. - 45 000 Lt, Ž. N. D. K. - 33 000 Lt, P. N. D. K. - 35 000 Lt., bei paskolos sutartį, pagal kurią D. V. D. K. suteikė 49 000 Lt paskolą. Mokestinių patikrinimų metu dovanojimo rašteliai ir paskolos sutartis įvertinti kritiškai ir minėtos dovanotos bei skolintos piniginės lėšos nepripažintos pareiškėjų gautomis pajamomis.

Iš MGK bylų matyti, kad ginčas tarp šalių vyksta dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjų mokesčių bazę ir mokesčius apskaičiavo, vadovaudamasis MAĮ 70 str. nuostatomis, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, pripažinęs, kad pareiškėjų išlaidos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. viršijo pajamų šaltiniais patvirtintas pajamas. Pagal MAĮ 70 str. 1 d. tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru (MAĮ 70 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas (1) apskaičiuoti mokesčius, (2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, (3) tvarkyti apskaitą, (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (LVAT 2010-11-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A438 1542/2010; 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A575 146/2011; 2012-11-12 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012 ; 2013-04-15 sprendimas administracinėje byloje A602-27/2013 ir kt.).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 4.1 p. nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, t.y. apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais). Taisyklių 6 p. nustato, kad, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius: konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte (Taisyklių 6.1. p.); parenka informacijos, duomenų šaltinį (šaltinius), reikalingus įvertinimui atlikti (Taisyklių 6.2. p.); įvertinimą turi atlikti pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus. Gali būti taikomi tokie vertinimo metodai: palyginamas (Taisyklių 6.3.1. p.), analogijos (6.3.2. p.), išlaidų (Taisyklių 6.3.3. p.), grynosios vertės (Taisyklių 6.3.4. p.), lėšų bankų sąskaitose (Taisyklių 6.3.5. p.), ekonominių modelių (Taisyklių 6.3.6. p.).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pareiškėjų mokestinę prievolę apskaičiavo remdamasis Taisyklių 4.1 p. įtvirtintu pagrindu, t. y. nustatęs, kad pareiškėjų įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir taikydamas Taisyklių 6.3.3. p. nustatytą išlaidų metodą.

MAĮ 70 str. nustatyta, kad nustatant mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės dydį pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokestinės prievolės dydis turi būti, kiek objektyviai įmanoma, nustatytas teisingai. Taisyklių 16 p. nustatyta, kad taikant išlaidų metodą, mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų šaltinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį. Mokesčių administratorius taip pat turi įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali būti įvertinta (Taisyklių 17 p.). Nurodytos nuostatos įpareigoja mokesčių administratorių veikti taip, jog apskaičiuojant mokesčių mokėtojo mokestinę prievolę pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, būtų išsamiai ir objektyviai įvertintos visos mokestinės prievolės dydžiui teisingai nustatyti reikšmingos aplinkybės.

Dėl A. K. dovanotų piniginių lėšų pareiškėjui S. K.

Patikrinimo metu buvo nepripažinta, kad pareiškėjas iš tėvo A. K. pagal 2008-03-10 ir 2009-02-12 dovanojimo sutartis gavo atitinkamai 40 000 Lt ir 48 000 Lt. Mokesčių administratorius patikrinimo metu vertino A. K. (miręs 2013-06-07) finansines galimybes suteikti minėtas pinigines dovanas ir nustatė šias aplinkybes: 1976-10-15 išsituokusio A. K. gyvenamoji vieta nuo 1998-11-26 sutapo su pareiškėjo deklaruota gyvenamąja vieta; A. K. Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 dienai turėto turto deklaracijos nebuvo pateikęs, metinėse pajamų deklaracijose gautų pajamų nebuvo deklaravęs; A. K. pagrindinis pajamų šaltinis 1995-2012 m. buvo netekto darbingumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija, viso 115 643,27 Lt; už 2005-06-10 parduotą 3 kambarių butą gavo 107 000 Lt pajamų; kad A. K. būtų gavęs kitų rūšių pajamų, patikrinimo metu nenustatyta. Nors A. K. už parduotą butą gavo 107 000 Lt, didžiąją dalį pinigų - 96 940 Lt, gautų į banko sąskaitą, išgrynino 2005 m., o įvertinus tai, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos po 3-4 metų, o minėto asmens nedarbingumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija iki 2008 m. buvo mažesnės, nei vidutinės statistinės vartojimo išlaidos, dalis išgrynintų pinigų galėjo būti išleista vartojimui. Be to, A. K. 2008 m. į AB bankas Snoras ir AB Šiaulių bankas esančias savo banko sąskaitas įnešė 14 000 Lt kaip terminuotuosius indelius. Pažymėtina, kad pareiškėjas S. K. iš tėvo A. K. tariamai gautų piniginių lėšų pagal 2008 m. ir 2009 m. sudarytas dovanojimo sutartis nedeklaravo. Pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės, kad kartu su juo gyvenęs A. K. buvo aprūpinamas pareiškėjų ir mokėjo tik būsto eksploatacines išlaidas, todėl jo gaunamų pajamų šiam pakako ir papildomų išlaidų neturėjo, o už buto pardavimą gautus ir išgrynintus pinigus laikė namuose, todėl turėjo finansines galimybes teikti finansines dovanas pareiškėjui nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pritaria ginčijamuose sprendimuose padarytoms išvadoms, kad A. K. gautas pinigines lėšas panaudojo anksčiau, nei buvo įformintos dovanojimo sutartys, bei vertinimui, kad minėtos dovanojimo sutartys surašytos formaliai, pareiškėjams siekiant mokestinės naudos, bei daro išvadą, jog pagrįstai apskaičiuojant pareiškėjų šeimos pajamas minėtos sumos į jas nebuvo įtrauktos.

Dėl paskolos būdu gautų piniginių lėšų iš D. V.

Patikrinimo metu nepripažinta, kad D. K. iš sesers D. V. pagal 2010-12-01 paskolos raštelį gavo 49 000 Lt. Klaipėdos AVMI atliko D. V. ir jos sutuoktinio G. V. operatyvius patikrinimus ir nustatė, kad: Vaičiuliai 2003-12-31 dienai turėto turto nedeklaravo; 2009-01-01 dienai banke turėjo 665 Lt; paskolos raštelis surašytas tuo metu, kai D. V. sutuoktinis dirbo UAB „Mobservice“; G. V. laikotarpiu nuo 2009-05-30 iki 2010-11-05 niekur nedirbo, vienintelis pargyvenimo šaltinis buvo iš darbo biržos gaunamos išmokos (2009 m. – 2 238 Lt, 2010 m. – 1035 Lt); D. V. gavo tik su darbo santykiais susijusias pajamas (2009 m. - 21 607 Lt, 2010 m. – 19 234 Lt); Vaičiuliai jokio nekilnojamojo turto ir privalomojo registruoti kilnojamojo turto nepardavė; nuo 2009-01-01 iki 2012-02-06 G. V. įnešinėjo grynus pinigus į banko sąskaitą lizingo įmokų dengimui; Vaičiulių pajamų – išlaidų balanso sudarymui buvo naudojamos Statistikos departamento internetiniame puslapyje skelbiamos vidutinės vartojimo išlaidos. D. V. nurodė, kad ne banke iš viso turėjo 49 000 Lt, tai yra tą pačią sumą, kurią paskolino D. K., o paskolinti pinigai buvo laikomi namuose. Įvertinęs šią informaciją, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad Vaičiuliai 2009-01-01 galimai ne banke turėtą 49 000 Lt likutį galėjo panaudoti vartojimo ir kitoms išlaidoms padengti iki paskolos suteikimo dienos, todėl D. V. neturėjo finansinių galimybių suteikti D. K. 49 000 Lt paskolą pagal 2010-12-01 paskolos raštelį, o pastarasis yra surašytas formaliai, siekiant mokestinės naudos.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. V. parodė, kad 2010-12-01 jos sesuo D. K. prašė paskolinti pinigų, kadangi ruošėsi įsteigti verslą, pirkti žaliavas ir įrengimus, todėl ji pareiškėjai paskolino 49 000 Lt. Nurodytą sumą D. V. turėjo grynaisiais pinigais, kadangi jos vyras dirbo Airijoje ir 2006 m. grįžęs į Lietuvą atsivežė 17 000 Eur santaupų. 49 000 Lt sutaupė per visą gyvenimą, santaupų nedeklaravo, kadangi teisiniu reglamentavimu nesidomėjo. Pažymėjo, kad pareiškėja D. V. jau yra gražinusi 37 000 Lt. Paaiškino, kad visą gyvenimą augino gyvulius, daržoves, todėl gyvena ūkiškai ir iš esmės neperka jokių maisto produktų, todėl nepatiria jokių išlaidų. Namo šildymas taip pat nekainuoja, kadangi D. V. uošvienė D. V. turi nuosavą mišką, iš kurio galima gauti kuro. Liudytoja nurodė, kad kartu gyvenanti jos sutuoktinio motina D. V. savo vardu yra įregistravusi ūkį, kuriame auginami gyvuliai. Gyvulius augina D. V. kartu su vyru, todėl pinigus už gautus gyvulius gauna būtent jie, nors dokumentai išrašomi D. V. vardu. Atkreipė dėmesį į tai, kad VMI tikrino D. V., tačiau jokių pažeidimų nenustatė.

Pareiškėjai teismo posėdžio metu į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog nuo 1992 m. iki šiol D. V. už supirktus gyvulius gavo pakankamai ženklias pinigų sumas, taip pat išmokas už žemės ūkio naudmenų plotus bei kompensacines išmokas (t. 2, b. l. 161-199). Teismo vertinimu, liudytojos D. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie jos su sutuoktiniu nuolat gaunamas pajamas už auginamus ir parduodamus gyvulius yra patvirtinti rašytiniais įrodymais, todėl neatmestina, kad D. V. turėjo finansines galimybes suteikti D. K. 49 000 Lt paskolą. Pažymėtina, kad mokesčių administratoriui atliekant pareiškėjų mokestinį patikrinimą apie minėtas reikšmingas aplinkybes, paaiškėjusias teismo posėdžio metu, nebuvo žinoma. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl anksčiau nurodytų priežasčių mokesčių administratorius įpareigotinas iš naujo atlikti pareiškėjų mokestinius patikrinimus, minėtos naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti įvertintos ir padarytos atitinkamos išvados.

Dėl S. K. G.B. K. dovanotų 45 000 Lt piniginių lėšų

Patikrinimo metu nepripažinta, kad S. K. pagal 2010-07-16 dovanojimo raštelį iš G. B. K. gavo 45 000 Lt. G.B. K. mokestinio tyrimo metu duotame paaiškinime nurodė, kad sūnui 45 000 Lt padovanojo iš santaupų ir lėšų, gautų pardavus žemės sklypą (žemės sklypas pagal sutartį parduotas 2005-11-18 už 10 000 Lt). Atlikus G.B. K. mokestinį tyrimą buvo nustatyta, kad G.B. K.: 2003-12-31 dienai turėto turto nedeklaravo; yra vieniša pensininkė, o jos vienintelis pragyvenimo šaltinis yra senatvės pensija ir transporto išlaidų kompensacija; jos gauta senatvės pensija buvo mažesnė už vidutinę „statistinę“ pensiją; ji nepardavė privalomojo registruoti kilnojamojo turto; 2010 m. jos gautos pajamos viršijos vidutines vartojimo išlaidas pagal Statistikos departamento tinklapyje skelbiamą informaciją tik 1758 Lt suma; 2006 m. mažos vertės turtą įsigijo ne už asmenines lėšas, o lizingo būdu; pareiškėjas iš motinos tariamai gautos dovanos nedeklaravo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei į tai, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog G.B. K. buvo finansiškai pajėgi padovanoti S. K. 45 000 Lt, teismas pritaria ginčijamuose sprendimuose padarytoms išvadoms, kad G.B. K. neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiškėjui minėtos pakankamai didelio dydžio piniginės dovanos, o dovanojimo raštelis surašytas formaliai, siekiant pagrįsti neapmokestinamais pajamų šaltiniais pareiškėjų patirtas vartojimo išlaidas bei 60 000 Lt paskolą pagal 2010-07-31 paskolos sutartį UAB „Mobservice“.

Dėl D. K. iš Ž. N. ir P. N. gautų dovanotų piniginių lėšų

Patikrinimo metu nepripažinta, kad D. K. iš motinos Ž. N. pagal 2011-06-04 dovanojimo raštelį gavo 33 000 Lt, o iš tėvo P. N. pagal 2011-07-01 dovanojimo raštelį gavo 35 000 Lt. Klaipėdos AVMI atliktų operatyvinių patikrinimų metu nustatyta, kad Žibutė ir P. N.: 2003-12-31 dienai turėto turto nedeklaravo; jie yra pensininkai, kurių pagrindinis pajamų šaltinis – senatvės pensija ir šalpos pensija (Ž. N.), netekto darbingumo pensija (P. N.) ir pajamos iš žemės ūkio veiklos; nepardavė nekilnojamojo turto ir privalomojo registruoti kilnojamojo turto; 2009-01-01 dienai banke piniginių lėšų neturėjo, o ne banke turėtos piniginės lėšos yra neženklios. Klaipėdos AVMI operatyvių patikrinimų metu nevertino išlaidų, patirtų žemės ūkio veiklai vykdyti bei suteiktų piniginių dovanų anūkės Ž. K. šeimai (P. N. mokestinio tyrimo metu telefonu nurodė, kad 2008-2012 m. anūkės Ž. K. šeimai padovanojo apie 6 000 Lt) ir galimai suteiktos piniginės dovanos kitiems šešiems anūkams. Operatyvių patikrinimų metu neįvertinta, kad Ž. N. yra ūkio dalininkė su sūnumi ūkininku A. N., ir visos pajamos, gautos iš žemės ūkio veiklos, taip pat iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gautos išmokos buvo pripažintos tik Ž. N. pajamomis. D. K. pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje už 2011 m. nedeklaravo iš tėvų Žibutės ir P. N. tariamai gautų dovanų piniginių lėšų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju P. N. parodė, kad kartu su Ž. N. turi žemės ūkio verslą, t. y. vertėsi gyvulių auginimu ir pardavimu, iš kurio gavo pajamų, todėl turėjo santaupų. Atitinkamų dokumentų neišsaugojo. Nurodo, kad pareiškėjai nutarė įkurti verslą ir jiems reikėjo pinigų verslui vystyti, todėl nusprendė šiam tikslui padovanoti pinigų dukrai D. K.. Raštelį, patvirtinantį, jog pinigai buvo padovanoti pareiškėjams, surašė dėl to, kad nekiltų konfliktų su kitais vaikais.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei tai, kad nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie iš žemės ūkio verslo gautas pajamas, teismas pritaria ginčijamuose sprendimuose padarytoms išvadoms, kad Žibutė ir P. N. neturėjo finansinių galimybių suteikti viso 68 000 Lt dovanų D. K..

Dėl Ž. K. suteiktos 40 000 Lt paskolos UAB „Blynius“

Patikrinimo metu 40 000 Lt suteiktos paskolos išlaidos pagal pareiškėjų dukros Ž. K. vardu 2011-09-27 sudarytą paskolos sutartį UAB „Blynius“ (D. K. buvo šios bendrovės direktorė ir valdė 50 proc. jos akcijų, bendrovė bankrutavo 2014-04-08) pripažintos kaip pareiškėjų S. K. ir D. K. patirtos išlaidos.

Nustatyta, kad pagal 2011-09-27 sudarytą paskolos sutartį Nr. PS3-ŽK Ž. K. UAB „Blynius“ paskolino 40 000 Lt, paskola suteikta grynaisiais pinigais, o minėta suma į bendrovės kasą įnešta 2011-08-08, t. y. dar iki sutarties sudarymo. Atlikus Ž. K. mokestinį tyrimą nustatyta, kad: jos deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su pareiškėjų deklaruota gyvenamąja vieta; 2008-2012 m. ji studijavo Vilniaus universitete; pradėjo dirbti 2009-11-09, pirmąjį darbo užmokestį gavo 2009 m. gruodžio mėn. (354,90 Lt atskaičius mokesčius). Kadangi Ž. K. nenurodė pajamų šaltinių, iš kurių būtų galėjusi suteikti tokio dydžio paskolą, teismo vertinimu, skundžiamuose sprendimuose buvo padaryta teisinga išvada, kad ji neturėjo finansinių galimybių suteikti tokio dydžio paskolą, o minėta paskolos sutartis buvo įforminta tik formaliai, todėl pagrįstai paskolos suteikimo išlaidos priskirtos pareiškėjų išlaidomis, kurios atliktos iš mokesčių administratoriui nežinomų ir nenustatytų šaltinių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės prielaidos panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-10-05 sprendimus Nr. S-189 (7-188/2015) ir Nr. S-190 (7-189/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-07-03 sprendimus Nr. 68-118 ir Nr. 68-119, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-04-08 sprendimus Nr. (04.7.2)-FR0682-238 ir Nr. (04.7.2)-FR0682-237 bei įpareigoti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekciją iš naujo atlikti S. K. ir D. K. mokestinius patikrinimus. Pagrindas iš naujo atlikti pareiškėjų mokestinius patikrinimus yra tai, kad būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo ir (ar) mokestinio patikrinimo rezultatų, pašalinimu (iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras, surinkti papildomų įrodymų, ištirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad ginčijami sprendimai yra naikinami, o vietos mokesčių administratorius įpareigotinas iš naujo atlikti pareiškėjų mokestinius patikrinimus, pareiškėjų skundų reikalavimų dėl jų atleidimo GPM delspinigių, PSD delspinigių, GPM baudų ir PSD baudų nagrinėjimas netenka prasmės, nes pakartotinai atlikus pareiškėjų mokestinius patikrinimus, gali keistis mokestinės bazės dydis bei iš naujo įvertinta, ar pareiškėjams kyla papildoma mokestinė prievolė, todėl teismas dėl šių reikalavimų nepasisako.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjų skundus tenkinant visiškai, jų prašymu jiems priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjai teikdami skundus, sumokėjo po 28 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 99-100, t. 2, b. l. 48, 48 a), kuris jiems priteistinas iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų S. K. ir D. K. skundus tenkinti visiškai.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-10-05 sprendimą Nr. S-189 (7-188/2015).

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-07-03 sprendimą Nr. 68-118.

Panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-04-08 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-238.

Įpareigoti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekciją iš naujo atlikti S. K. mokestinį patikrinimą.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-10-05 sprendimą Nr. S-190 (7-189/2015).

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-07-03 sprendimą Nr. 68-119.

Panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-04-08 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-237.

Įpareigoti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekciją iš naujo atlikti D. K. mokestinį patikrinimą.

Priteisti S. K. ir D. K. iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos po 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.