Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. atstovei advokatei I. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškime nurodyta, kad R. M., buvo (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovas nuo 2017-11-13. Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-05-09 duomenimis, mokesčių mokėtojo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 39 136,96 eurų.

Kauno apygardos teismas 2023-11-23 nutartimi iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir VMI prie FM pareiškimus. Nutartis įsiteisėjo 2024-01-25. Bendrovės vadovas nuo 2017-11-13 iki 2024-01-25 buvo R. M..

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANI 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

ANK 120 straipsnyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) - užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Iš pirmiau minėtų JANĮ nuostatų matyti, kad įstatymas įmonės vadovui nustato imperatyvią pareigą inicijuoti nemokumo procesą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANI 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Faktinis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra įmonės nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje bendrovės mokumas yra vertinamas ne tik pagal bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau — MAIS) 2024-05-09 duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui yra 39 136,96 Eur (2 priedas), kurį sudaro: 30 930,45 Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. liepos, rugpjūčio mėn., 2021 m. rugsėjo-gruodžio mėn., 2022 m. balandžio, gegužės ir rugsėjo—lapkričio mėn. mokestinius laikotarpius, taip pat pagal mokesčių administratoriaus suformuotas deklaracijas 2022 m. gruodžio ir 2023 m. sausio mėnesį ir 1 395,54 Eur šio mokesčio delspinigių, 6 707,66 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. liepos-gruodžio, 2021 m. gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėn., 2022 m. sausio-kovo, gegužės, rugpjūčio, rugsėjo mėn. mokestinius laikotarpius ir 82,29 Eur šio mokesčio delspinigių, 21,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą už 2021 m. ir 0,02 Eur šio mokesčio delspinigių.

Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-07-16 bendrovei laiku nesumokėjus deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio, nuo 2020-08-26 nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio ir nuo 2022-02-16 nesumokėjus deklaruoto mokesčio už aplinkos teršimą.

Siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM atliko šiuos išieškojimo veiksmus, nurodytus (b. l. 2-3).

VMI prie FM 2023-03-13 ir 2023-05-25 sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduoti vykdyti antstolei J. Ž.. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2023-01-30 į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iš bendrovės įplaukų negauta. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolės J. Ž. vykdomosios bylos pagal VMI prie FM sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto yra užbaigtos persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. VĮ Registrų centro duomenimis, bendrovės vardu nuosavybės teise nėra registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu registruotas automobilis ,,Ford T. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 11 010,00 Eur, kuriam taikomi apribojimai (1 įkeitimas, 3 turto arešto aktai). Pagal paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto (duomenys neskelbtini) 2021 m. balanso duomenis, atsakovė turėjo turto 28 771 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 72 432 Eur, taigi jau 2021 metais bendrovė buvo nemoki.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Teismas 2023-11-23 nutartyje konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, nes nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, jos atžvilgiu pradėti skolų išieškojimai. Atsakovė nevykdė teismo įpareigojimų ir nepateikė 2023-09-25 nutartyje nurodytų dokumentų siekdama jais paneigti įmonės nemokumą ar, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles kreditoriams yra laikinas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia (duomenys neskelbtini) būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis)“. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-01-25 nutartimi minėtą Teismo 2023-11-23 nutartį paliko nepakeistą.

Bendrovė buvo įtraukta į juridinių asmenų sąrašus, kuriems nuo 2020-07-01 iki 2021-02-28 taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.

Atsižvelgiant į 2020-04-21 priimtą Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą Nr. Xlll-2861, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo, t. y. nuo 2020-03-16 iki 2021-09-30.

VMI prie FM 2023-01 -30 ir vėliau priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Kad (duomenys neskelbtini) yra nemoki, bendrovės vadovui R. M. turėjo tapti žinoma nuo 2017-11-13, tapus bendrovės direktoriumi ir susipažinus su valdomos bendrovės finansine būkle, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kad bendrovės buvusiam vadovui buvo žinoma bendrovės finansinė būklė, patvirtina tai, jog jis pasirašė 2018-01-31 sudarytus bendrovės 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat ir vėlesnius registro tvarkytojui pateiktus bendrovės 2018 – 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus. Įvertinus tai, kad iki 2021-09-30 juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka buvo netaikoma, bendrovės vadovui po šios datos kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos, tačiau bendrovės vadovas neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais/neveikimu vengė nemokios bankroto inicijavimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.

Kaip minėta pirmiau, bendrovei 2023-11-23 iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir VMI prie FM pareiškimus ir tai tik įrodo faktą, kad bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimo pagal kreditorių pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iki 2023 m. rugsėjo mėn., kadangi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei egzistavo daug anksčiau.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bendrovės vadovas R. M., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, nesant galimybės atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė, tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, kad minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įstatymų leidėjas nuo 2013-10-01 CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš bendrovės patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi.

MAIS 2022-06-08 duomenimis (laikotarpio, už kurį prašoma taikyti administracinę atsakomybę bendrovės vadovui, pradžiai) bendrovė biudžetui buvo skolinga 20 575,92 Eur.

VMI prie FM duomenimis, bendrovės vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Didžiausi mokėjimai iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos, atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, ir tuo metu buvusi mokestinė nepriemoka (b. l. 5-6).

Nustatyta, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais būdama skolinga valstybės biudžetui ir tuo pažeidė VMI prie FM, kaip kreditoriaus, teises. Tokiu būdu, bendrovė, vykdydama minėtus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti bendrovei turint mokestinę nepriemoką.

Vadovaujantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad minėtų bendrovės veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes laikotarpiu 2022-06-08-2022-12-24 bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, bendrovė, nors ir turėjo mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir / ar paslaugų teikėjais ar kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM, kreditoriais.

Laikotarpiu, už kurį prašoma taikyti administracinę atsakomybę bendrovės vadovui, su bendrove buvo sudarytos dvi 2022-09-14 mokestinės paskolos sutartys (toliau — MPS) Nr(duomenys neskelbtini) dėl 5 796,52 Eur ir 23 225,67 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis iki 2023-10-25 (11 priedas), kurios 2023-01-10 buvo nutrauktos, kadangi bendrovė nesilaikė MPS sąlygų.

Pažymėjo, kad bendrovė nuo MPS sudarymo neatliko nė vieno mokėjimo įmokos kodu 8250, nors akivaizdu, kad bendrovė turėjo pakankamai lėšų sumokėti palyginti nedideles 414,04 Eur ir 1 055,71 Eur įmokas valstybės biudžetui, tačiau, kaip matyti iš pirmiau nurodytų mokėjimu, po MPS sudarymo (2022-09-14) ženklios pinigu sumos buvo išmokėtos (duomenys neskelbtini)“ (4 500,00 Eur), bendrovės akcininkui ir tuometiniam vadovui R. M. (5 000,00 Eur), B. M. (2 150,00 Eur), R. G. (9 800,00 Eur), (duomenys neskelbtini) (2 937,06 Eur) ir kitiems kreditoriams.

Remiantis bendrovės pateikto 2022-06-30 balanso duomenimis, bendrovės mokėtinos sumos sudarė 64 725, 00 Eur, taigi akivaizdu, kad bendrovė nagrinėjamu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. (duomenys neskelbtini), vadovu 2017-11-13 iki 2024-01-25 buvo R. M..

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą — laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Bendrovės vadovas R. M., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems reikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pirmiau šiame pareiškime nurodyti mokėjimai patvirtina faktą, kad bendrovės vadovas šiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, nes atsiskaitymai buvo vykdomi su žemesnės eilės kreditoriais bendrovei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.

Už minėto pažeidimo padarymą yra numatyta administracinė atsakomybė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. posėdyje nedalyvavo, tačiau jo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad R. M. pripažįsta kaltę, tačiau tyčios nėra, kadangi buvo vykdoma veikla, todėl nesikreipė dėl bankroto iškėlimo, tai patvirtina pateikti papildomi dokumentai sutartis, taip pat pateikė išrašą, nurodantį, kad R. M. augina du vaikus ir baudos dydis turėtų įtakos šeimos poreikiams, taip pat, kad mokamas lizingas už automobilį, tai patvirtintų sunkią R. M. finansinę padėtį.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį praneša tinkamai. Byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: duomenų išrašas (1 t., b. l. 9-18), balansas (1 t., b. l. 19-23, 62-87, 145), pažyma (1 t., b. l. 24-47), Kauno apygardos teismo 2023-11-23 nutartis (1 t., b. l. 48-52), Lietuvos apeliacinio teismo 2024-02-25 nutartis (1 t., b. l. 53-61), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88-133), mokestinė paskolos sutartis (1 t., b. l. 134-136, 138-140), mokėjimo grafikas (1 t., b. l. 137, 141), sprendimas nutraukti mokestinę sutartį (1 t., b. l. 142-144), išrašas (2 t., b. l. 1-49), darbų atlikimo sutartis (2 t., b. l. 59-65), paskolos sutartis automobiliui (2 t., b. l. 66-76), gimimo išrašas (2 t., b. l. 77-78), darbo užmokesčio pažyma (2 t., b. l. 79).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M., buvo (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2017-11-13. Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-05-09 duomenimis, mokesčių mokėtojo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 39 136,96 eurų. Kauno apygardos teismas 2023-11-23 nutartimi iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir VMI prie FM pareiškimus. Nutartis įsiteisėjo 2024-01-25. Bendrovės vadovas nuo 2017-11-13 iki 2024-01-25 buvo R. M.. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos MAIS 2024-05-09 duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui yra 39 136,96 Eur (2 priedas), kurį sudaro: 30 930,45 Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. liepos, rugpjūčio mėn., 2021 m. rugsėjo-gruodžio mėn., 2022 m. balandžio, gegužės ir rugsėjo—lapkričio mėn. mokestinius laikotarpius, taip pat pagal mokesčių administratoriaus suformuotas deklaracijas 2022 m. gruodžio ir 2023 m. sausio mėnesį ir 1 395,54 Eur šio mokesčio delspinigių, 6 707,66 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. liepos-gruodžio, 2021 m. gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėn., 2022 m. sausio-kovo, gegužės, rugpjūčio, rugsėjo mėn. mokestinius laikotarpius ir 82,29 Eur šio mokesčio delspinigių, 21,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą už 2021 m. ir 0,02 Eur šio mokesčio delspinigių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-07-16 bendrovei laiku nesumokėjus deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio, nuo 2020-08-26 nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio ir nuo 2022-02-16 nesumokėjus deklaruoto mokesčio už aplinkos teršimą. Siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM atliko šiuos išieškojimo veiksmus, nurodytus (b. l. 2-3). VMI prie FM 2023-03-13 ir 2023-05-25 sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduoti vykdyti antstolei J. Ž.. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2023-01-30 į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iš bendrovės įplaukų negauta. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolės J. Ž. vykdomosios bylos pagal VMI prie FM sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto yra užbaigtos persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. VĮ Registrų centro duomenimis, bendrovės vardu nuosavybės teise nėra registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu registruotas automobilis ,,Ford T. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 11 010,00 Eur, kuriam taikomi apribojimai (1 įkeitimas, 3 turto arešto aktai). Pagal paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto (duomenys neskelbtini) 2021 m. balanso duomenis, atsakovė turėjo turto 28 771 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 72 432 Eur, taigi jau 2021 metais bendrovė buvo nemoki, tai konstatuota teismo 2023-11-23 nutartyje, kad atsakovė yra nemoki, nes nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, jos atžvilgiu pradėti skolų išieškojimai. Atsakovė nevykdė teismo įpareigojimų ir nepateikė 2023-09-25 nutartyje nurodytų dokumentų siekdama jais paneigti įmonės nemokumą ar, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles kreditoriams yra laikinas.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia (duomenys neskelbtini) būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis)“. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-01-25 nutartimi minėtą Teismo 2023-11-23 nutartį paliko nepakeistą. Bendrovė buvo įtraukta į juridinių asmenų sąrašus, kuriems nuo 2020-07-01 iki 2021-02- 28 taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Atsižvelgiant į 2020-04-21 priimtą Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą Nr. Xlll-2861, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo, t. y. nuo 2020-03-16 iki 2021-09-30. VMI prie FM 2023-01-30 ir vėliau priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Kad (duomenys neskelbtini) yra nemoki, bendrovės vadovui R. M. turėjo tapti žinoma nuo 2017-11-13, tapus bendrovės direktoriumi ir susipažinus su valdomos bendrovės finansine būkle, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kad bendrovės buvusiam vadovui buvo žinoma bendrovės finansinė būklė, patvirtina tai, jog jis pasirašė 2018-01-31 sudarytus bendrovės 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat ir vėlesnius registro tvarkytojui pateiktus bendrovės 2018 – 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus.

Įvertinus tai, kad iki 2021-09-30 juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka buvo netaikoma, bendrovės vadovui po šios datos kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos, tačiau bendrovės vadovas neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais/neveikimu vengė nemokios bankroto inicijavimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bendrovės vadovas R. M., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, nesant galimybės atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė, tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, kad minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

MAIS 2022-06-08 duomenimis (laikotarpio, už kurį prašoma taikyti administracinę atsakomybę bendrovės vadovui, pradžiai) bendrovė biudžetui buvo skolinga 20 575,92 Eur. VMI prie FM duomenimis, bendrovės vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, ir tuo metu buvusi mokestinė nepriemoka (b. l. 5-6). Nustatyta, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais būdama skolinga valstybės biudžetui ir tuo pažeidė VMI prie FM, kaip kreditoriaus, teises. Tokiu būdu, bendrovė, vykdydama minėtus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti bendrovei turint mokestinę nepriemoką.

Bendrovės veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes laikotarpiu 2022-06-08/2022-12-24 bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, bendrovė, nors ir turėjo mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir / ar paslaugų teikėjais ar kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM, kreditoriais.

Laikotarpiu, už kurį prašoma taikyti administracinę atsakomybę bendrovės vadovui, su bendrove buvo sudarytos dvi 2022-09-14 mokestinės paskolos sutartys (toliau — MPS) Nr(duomenys neskelbtini) dėl 5 796,52 Eur ir 23 225,67 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis iki 2023-10-25 (11 priedas), kurios 2023-01-10 buvo nutrauktos, kadangi bendrovė nesilaikė MPS sąlygų.

Pažymėjo, kad bendrovė nuo MPS sudarymo neatliko nė vieno mokėjimo įmokos kodu 8250, nors akivaizdu, kad bendrovė turėjo pakankamai lėšų sumokėti palyginti nedideles 414,04 Eur ir 1 055,71 Eur įmokas valstybės biudžetui, tačiau, kaip matyti iš pirmiau nurodytų mokėjimu, po MPS sudarymo (2022-09-14) ženklios pinigu sumos buvo išmokėtos (duomenys neskelbtini) (4 500,00 Eur), bendrovės akcininkui ir tuometiniam vadovui R. M. (5 000,00 Eur), B. M. (2 150,00 Eur), R. G. (9 800,00 Eur), (duomenys neskelbtini) (2 937,06 Eur) ir kitiems kreditoriams.

Remiantis bendrovės pateikto 2022-06-30 balanso duomenimis, bendrovės mokėtinos sumos sudarė 64 725, 00 Eur, taigi akivaizdu, kad bendrovė nagrinėjamu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. (duomenys neskelbtini) vadovu 2017-11-13 iki 2024-01-25 buvo R. M..

Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą — laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

CK 6.930¹ straipsnis numato skolininko — fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.

Bendrovės vadovas R. M., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems reikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pirmiau šiame pareiškime nurodyti mokėjimai patvirtina faktą, kad bendrovės vadovas šiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, nes atsiskaitymai buvo vykdomi su žemesnės eilės kreditoriais bendrovei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Dėl tokių jo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta, todėl jis pažeidė ir CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. M. tokius pažeidimus padarė pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis iš esmės kaltės neneigia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad nustatyta viena R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta jam už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą.

Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos matyti, kad už šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų.

Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, ir bausdamas asmenį, skirtiną nuobaudą individualizavo.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

Nėra abejonių, kad R. M. padarė administracinį nusižengimą, todėl skirtina nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau kaip jau minėta, tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Pažeidimo straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda nelaikytina proporcinga padarytam pažeidimui, teismas atsižvelgė ir į R. M. dabartinę turtinę padėtį, jo finansinė padėtis tapo labai sudėtinga, kad šiuo metu jis dirbdamas (duomenys neskelbtini) gauna labai nedideles pajamas, moka įmokas už automobilį, augina du vaikus. Esant šioms išvardintoms aplinkybėms, teismas R. M. skiria švelnesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Teismas, vadodaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti R. M., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini) esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini) esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini) esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini) esančią AB Medicinos bankas, ((duomenys neskelbtini) esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini) esančią D. B. A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini) esančią AB Citadele banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – Nr. RNA-15360.

Išaiškinti, kad nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Baudos išdėstymo klausimą sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos FM.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.