Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., būdamas pilnametis ir žinodamas, kad nukentėjusioji G. J., gimusi 2001 m. kovo 5 d., yra jaunesnė negu šešiolikos metų, 2016 m. vasaros pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobilyje (duomenys neskelbtini), du kartus lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų nukentėjusiąja G. J., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) A. K. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 53-54, 57), kuriuose nurodyta, kad vasarą važiuoja į (duomenys neskelbtini). Prieš kelerius metus ten susipažino su netoliese gyvenančia G. J.. Žinojo, kad jai tada buvo 14-15 m., nes kai tik susipažino, G. J. pasakė savo gimimo datą. Jie bendravo, draugavo. 2016 m. vasaros pabaigoje automobilyje (duomenys neskelbtini), du kartus lytiškai santykiavo su G. J. natūraliu būdu. Tuo metu G. J. buvo 15 m. Pas jį namuose lytinių santykių nebuvo. Kai G. J. suėjo 16 metų, ji persikėlė gyventi pas jį adresu (duomenys neskelbtini). Jis G. J. atžvilgiu smurto nenaudojo, nelaiko jos prievarta. Ji turi raktus nuo namų ir išeina, kada nori. Gailisi dėl to, kad turėjo lytinius santykius su G. J., kai jai buvo 15 metų.

Nepilnametės nukentėjusiosios G. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose ir parodymų patikrinimo vietoje protokole su foto lentele (b. l. 20-27), kuriuose teigiama, kad ji su draugu A. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Nėra laikoma per prievartą. Su draugu gyvena apie 1 metus. Prieš tai gyveno su tėvais: motina D. J. ir tėvu R. J.. Su A. K. draugauja nuo 13 metų. Iš pradžių tėvai nenorėjo jos leisti gyventi pas draugą, bet pamatę, kad jis yra geras žmogus, neprieštaravo. Šiuo metu tėvai dažnai atvyksta pas ją ir draugą į svečius, o ji su draugu kartais aplanko tėvus. Tarp jos ir A. K. vyksta lytiniai santykiai, jie gyvena kaip pora. Lytiniai santykiai tarp jų prasidėjo 2016 m. vasaros pabaigoje. Būdama 15-os metų, su draugu santykiavo du kartus. Tai vyko automobilyje (duomenys neskelbtini) ribose. Automobilis priklauso ne A. K., jis neturi automobilio. Pirmas lytiškai santykiauti pasiūlė A. K., o ji sutiko. Buvo blaivūs. Santykiai vyko abipusiu sutarimu, fizinio ar psichologinio smurto A. K. nenaudojo ir nenaudoja. Ji mokosi, nedirba, ją finansiškai išlaiko draugas A. K.. Ji turi visas reikiamas priemones mokslui ir gyvenimui. Tėvai neturi pinigų ir jos finansiškai nepalaiko.

Liudytojos D. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 43-45), kuriuose sakoma, kad nežino, kada jos nepilnametė dukra G. J. pradėjo draugauti su A. K.. Dukra jai pasakė apie draugystę, kai nusprendė išsikraustyti iš namų pas A. K.. Ji (D. J.) ir G. J. tėvas R. J. tam prieštaravo, tačiau baiminosi, kad dukra gali pabėgti iš namų, todėl leido jiems gyventi kartu, jeigu tik ji lankys mokyklą. Atšventusi 16-ąjį gimtadienį, G. J. išėjo gyventi pas A. A. gyvena (duomenys neskelbtini). Kol G. J. gyveno su jais, jie gaudavo nusiskundimų iš mokytojų, kad dukra nelanko mokyklos, bėga iš pamokų. Kai ji apsigyveno su A. K., visos problemos baigėsi, ji lankė mokyklą, negaudavo nusiskundimų iš mokytojų. Ji (D. J.), R. J. ir brolis nuolat aplanko dukrą su draugu. G. J. dėl savo gyvenimo sąlygų nesiskundė, buvo patenkinta gyvenimu pas A. K.. Kiek žino iš dukros, A. K. nenaudoja jos atžvilgiu prievartos. Dukra gyvena su A. K. savo noru ir, kaip supranta, lytiškai santykiavo su A. K. taip pat savo noru.

Įvykio vietos apžiūros 2017 m. lapkričio 15 d. protokolu (b. l. 11-18), kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Kaltinamojo ir nepilnametės nukentėjusiosios amžius skiriasi beveik 20 m., jis turi aukštesnįjį išsilavinimą, nuo 2004 m. dirba, ji inkriminuotu periodu buvo ir tebėra moksleivė. Todėl laikoma, kad yra BK 151¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga - pakankamai didelis amžiaus ir brandos skirtumas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios (BK 151¹ str. 5 d.).

Pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (BK 151¹ str. 1 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir dirbti (tęsti darbą). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 71-73).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo sudėtis formali. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.): kaltinamasis suvokė, kad lytiškai santykiauja su jaunesne nei 16 m. nukentėjusiąja ir norėjo taip veikti. Nėra duomenų apie nusikaltimu padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikalstamoms veikoms žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurias reglamentuoja BK XXI skyrius, būdinga nepagarba kito žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, siekiant patenkinti savo lytinę aistrą. Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (36 m.), beveik 10 m. dirba (duomenys neskelbtini), nevedęs (b. l. 60-62, 68), jį nukentėjusioji laiko savo partneriu. Du kartus už smulkius KET pažeidimus baustas administracine tvarka, be to, vieną kartą už smulkų pažeidimą transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia, nurodymą įvykdė (b. l. 61, 66-64). Neteistas (b. l. 63). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodų skaičių (du), padarinius (akivaizdžių nėra), nukentėjusios amžių nusikalstamos veikos metu (15,5 m.), kaltinamojo asmenybę, nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs sunkinančių, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Todėl kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.). Laisvės apribojimo bausmės dydis parenkamas mažesnis nei sankcijos vidurkis – 1 metai (BK 48 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-59) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, – du kompaktiniai diskai su nepilnametės nukentėjusiosios G. J. apklausų vaizdo ir garso įrašais, prisegti prie bylos viršelio, – kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jį bausmės atlikimo metu dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 8 (aštuonių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmės, įpareigodamas A. K. bausmės atlikimo metu dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam darbo biržoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, – du kompaktinius diskus su nepilnametės nukentėjusiosios G. J. apklausų vaizdo ir garso įrašais, prisegtus prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. K., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.