Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Teisėja Gražina Kazilionienė Administracinė byla Nr. ATP-183-350/2014

2014 m. gegužės 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio M. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiuo atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad iš pažeidėjo S. I. du kartus buvo išieškota bauda ir tai atsitiko dėl teismo darbuotojo kaltės, kuris vykdomąjį dokumentą išsiuntė du kartus skirtingiems antstoliams. Teismo sprendimas, kad vykdymo išlaidas turi grąžinti ne antstolė V. Ž., kuriai vykdomasis dokumentas buvo išsiustas pirmiau nei jam ir kuri vėliau gavo nurodymą nevykdyti nutarimo dėl baudos išieškojimo, o jis (apeliantas), neatitinka teisingumo bei protingumo reikalavimų. Pažymi, kad antstoliai verčiasi individualia veikla ir privalo mokėti mokesčius. Jis iš gautos vykdymo išlaidų 474 Lt sumos taip pat sumokėjo mokesčius, o teismas sumokėtų mokesčių grąžinimo klausimo nesprendė. Todėl mano, kad toks teismo sprendimas, kuomet jis turi patirti nuostolių dėl kitų asmenų klaidų, nėra teisingas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-22 nutarimu S. I. už LR ATPK 126 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. numatytų pažeidimų padarymą buvo nubaustas 1000 Lt bauda. Pažeidėjui nesumokėjus paskirtos baudos, 2009-12-03 įsiteisėjęs 2009-10-22 nutarimas buvo išsiųstas antstolei V. Ž. priverstiniam vykdymui. 2009-12-29 apylinkės teisme buvo gautas S. I. prašymas jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių laikotarpiui ir šis jo prašymas 2010-01-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu buvo patenkintas ir 2010-01-05 antstolei V. Ž. buvo išsiųstas 2010-01-04 nutarimo dėl baudos išdėstymo nuorašas su nurodymu nevykdyti 2009-10-22 nutarimo dėl baudos išieškojimo. Pasibaigus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-04 nutarimu nustatytam S. I. paskirtos baudos išdėstymo laikotarpiui ir pažeidėjui baudos nesumokėjus, 2009-10-22 nutarimas dėl priverstinio baudos išieškojimo 2011-09-05 buvo išsiųstas ir antstoliui M. A.. 2014-01-08 Panevėžio apylinkės teisme iš antstolio M. A. gautas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo, vykdomasis dokumentas grąžintas iš S. I. išieškojus 1000 litų baudą ir 474 Lt vykdymo išlaidas. Taip pat Panevėžio apylinkės teisme 2014-02-26 gautas ir antstolės V. Ž. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo iš S. I. išieškojus 1000 Lt baudą ir 564 Lt vykdymo išlaidas.

Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad antstoliui M. A. per klaidą buvo išsiųstas vykdomasis dokumentas administracinėje byloje, kuris jau buvo pateiktas vykdyti ir antstolei V. Ž., todėl antstolis M. A. nepagrįstai įvykdė 1000 Lt baudos bei 474 Lt vykdymo išlaidų išieškojimą iš S. I., todėl jis įpareigotinas grąžinti S. I. vykdymo išlaidų permoką, o Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti S. I. išieškotos baudos permoką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

Pirmiausia pažymėtina, kad ATPK 309 straipsnis, kuriuo remiantis priimta skundžiama nutartis, reglamentuoja klausimų, susijusių su nutarimų vykdymu, sprendimą ir jame pasakyta, jog klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jei nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų,- protokolą surašęs organas (pareigūnas). Taigi akivaizdu, jog minėto straipsnio pagrindu sprendimus priimti gali nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmusi institucija ar pareigūnas, išskyrus teismus ir administracines komisijas prie savivaldybių tarybų. Todėl vien dėl to, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas vadovavosi įstatymu, kurio taikymas nepriskiriamas teismo kompetencijai, daro skundžiamą nutartį neteisėtą.

Be to, sutinkamai su ATPK 316 straipsniu, nutarimo skirti baudą vykdymo procesas užbaigiamas, kai nutarimas skirti baudą su atžyma apie visos baudos išieškojimą grąžinamas nutarimą priėmusiai institucijai. Nagrinėjamu atveju nutarimo skirti baudą vykdymo procesas jau yra pasibaigęs, todėl klausimai, susiję su nutarimo vykdymu ATPK V skyriaus, reglamentuojančio nutarimų skirti administracines nuobaudas, tvarka nebegali būti sprendžiami.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad dėl to, jog du kartus buvo įvykdytas nutarimas skirti baudą administracinio teisės pažeidimo byloje ir du kartus buvo išieškotos nutarimo skirti baudą vykdymo išlaidos, S. I. buvo padaryta žala.

Sutinkamai su CK 6.263 straipsnio 2 dalimi „žalą, padarytą asmeniui, turtui <...> privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo“.

Vadinasi, pirmiausia turi būti nustatytas atsakingas už S. I. padarytą žalą, o tuo pačiu ir privalantis ją atlyginti, asmuo. Šio klausimo sprendimas nėra reglamentuojamas ATPK, t.y. nėra administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjimo dalyku, ir turėtų būti sprendžiamas pagal civilinio proceso įstatymų taisykles.

Dėl šios priežasties skundžiama nutarties dalis (kuria antstolis M. A. įpareigotas S. I. grąžinti 474 Lt vykdymo išlaidų) naikinama ir šioje dalyje administracinė byla nutraukiama.

Kita vertus, ATPK 7 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas užtikrinti teisėtumą taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus nagrinėjamu atveju neabejotinai buvo pažeistas, t.y. į valstybės biudžetą pagal vieną nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje iš administracinį teisės pažeidimą padariusio S. I. du kartus buvo išieškota 1000 litų bauda. Taip buvo pažeistas dvigubo nubaudimo (non bis in idem) principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, kuris skelbia, kad niekas negali būti vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nubaustas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką pripažįstama, jog administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o aukščiau paminėtos nuostatos vienas iš tikslų yra uždrausti dvigubą nubaudimą už tą pačią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad tokios klaidos ištaisymo proceso įstatymas nereglamentuoja, kad teismo funkcija yra vykdyti teisingumą, į tai, kad žemesnės instancijos teismų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik apeliacinių skundų ribose, kad ši byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama pagal antstolio apeliacinį skundą, kuriuo apeliantas ginčija tik nutarties dalį, kuria jis (antstolis M. A.) įpareigotas S. I. grąžinti iš jo išieškotas nutarimo skirti baudą vykdymo išlaidas – 474 litus, o nutarties dalies, kuria VMI pavesta baudos permoką grąžinti S. I. neginčija, pastarasis sprendimas savo esme yra visiškai teisingas, ginčo kas turi grąžinti baudos permoką nėra, taip pat siekiant, kad padarytas S. I. teisių pažeidimas būtų ištaisytas kaip įmanoma greičiau, skundžiamos nutarties dalis dėl baudos permokos grąžinimo paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria antstolis M. A. įpareigotas grąžinti S. I. 474 Lt vykdymo išlaidų permoką panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – administracinę bylą nutraukti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.