Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21RE- AG-754/03-2023) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją priimti ir išnagrinėti jo 2023 m. spalio 16 d. skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. O3E-1350 „Dėl A. O. skundo nagrinėjimo“.

Pareiškėjas nurodo, kad jis 2023 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – VERT ir Taryba) su skundu dėl akcinės bendrovės Energijos skirstymo operatorius (toliau – ir ESO) neteisėtų veiksmų diegiant išmaniąją elektros energijos apskaitos sistemą. Taryba jo reikalavimus 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. O3E-1350 (Toliau – ir Tarybos nutarimas) atmetė kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos nutarimu, jį apskundė Komisijai, kuri atsisakė priimti nagrinėti skundą kaip nepriskirtą jos kompetencijai.

Pareiškėjas pažymi, kad Tarybos nutarime buvo nurodyta, kad jį galima skųsti Komisijai arba administraciniam teismui. Nurodo, kad kreipėsi su skundu į ESO, o vėliau ir į VERT dėl neteisėtos ESO veiklos, t. y. jo interesus pažeidžiančio elektros energijos apskaitos prietaisų eksploatavimo – veikiančių elektros energijos apskaitos prietaisų išmontavimo ir jų keitimo į išmaniuosius elektros energijos apskaitos prietaisus.

Pareiškėjo nuomone, Komisija nepagrįstai vertino, kad jo nurodomas Tarybos nutarimas būtų laikomas norminiu administraciniu aktu, nes Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) nustatyta, jog ESO privalo parengti išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą, o Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog išmaniosios apskaitos sistemos pradedamos diegti tik po to, kai Taryba patvirtina teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Pasak pareiškėjo, VERT nutarimas, kuriuo būtų patvirtinti teigiami ESO parengto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatai, yra (būtų) tik teisės aktu, suteikiančiu teisę ESO pradėti vykdyti išmaniųjų elektros energijos apskaitos prietaisų diegimą, tačiau šiuo teisės aktu jokios teisės ir pareigos nei tiesiogiai pačiam pareiškėjui, nei kitiems vartotojams nebūtų suteikiamos ir/ar nustatomos, todėl toks atsakovės nutarimas nėra (nebūtų) laikomas norminiu administraciniu aktu.

Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, jog Komisijos priimtas sprendimas gali daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką ir kitų vartotojų interesams, negali būti pretekstu atsisakyti ginti jo pažeistą teisę ir teisėtą interesą.

Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 3 papunktyje nustatyta, kad Komisija, tenkindama skundą, turi teisę priimti sprendimą įpareigojantį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą Komisijos nurodymą, o pareiškėjas skunde nurodė, kokį teisės pažeidimą, pažeidžiantį pareiškėjo teises ir teisėtus interesus yra padaręs viešojo administravimo subjektas, todėl mano, kad Komisija ne tik turi teisę, bet ir pareigą įpareigoti VERT įvykdyti jai įstatymu nustatytą pareigą.

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime VERT teigia, jog priimdama nutarimą vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintu įstatymo viršenybės, tačiau ir efektyvumo bei draudimo keisti į blogąją pusę principais, užtikrinančiais ne tik tinkamą pareiškėjo teisių įgyvendinimą, bet ir tinkamą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų bei Europos Sąjungos ir valstybinės politikos krypčių ir tikslų įgyvendinimą, nutarimas yra motyvuotas ir teisėtas.

Mano, kad esmine aplinkybe laikytina ne tai, ar Tarybos kompetencijai pavestas klausimas yra derinamas ar tvirtinamas, o tai, ar jos sprendimas įformintas tinkamai, t. y. nutarimu. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo žodžių „tvirtinti“ ir „derinti“, turinčių neesminę, formalią reikšmę nagrinėjamame kontekste, akivaizdu, kad priėmė sprendimą dėl Investicijų projekto ir, atitinkamai, jame išdėstyto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą, kuris buvo tinkamai įformintas Nutarimu. Atsakovei akivaizdu, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalies nuostata neprieštarauja ir savo prasme bei paskirtimi yra ta pati, kaip iki minėto įstatymo įsigaliojimo galiojusi Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis, todėl šio teisės akto pagrindu suderinto Investicijų projekto pakartotinis derinimas, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalimi, buvo ir yra netikslingas tiek dėl betikslio procedūros kartojimo, tiek dėl to, kad jau esant išreikštai Tarybos pozicijai ir priimtam sprendimui, įformintam Nutarimu, atsakovės pakartotinis sprendimas savo esme išliktų toks pats.

Pažymi, kad teisės aktais įtvirtinta, jog išmanioji elektros energijos apskaita turi fiksuoti įrangai siunčiamus elektros energijos vartojimo ir (ar) gamybos bei su jais susijusius duomenis kuo arčiau realaus (esamojo) laiko, ne rečiau kaip 15 min. Trečiajam suinteresuotam asmeniui kyla pareiga išsamius duomenis pagal bet kurios dienos naudojimo laiką pateikti internetu arba naudojant skaitiklio sąsają. Paaiškina, kad vartotojai turi galimybę naudotis P1 porto aktyvavimo paslauga. P1 sąsajos aktyvacija ir duomenų perdavimas per ją yra nemokamas.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjo skunde Komisijai nurodyti argumentai nepaneigia išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemų diegimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jos diegimo procesas negali būti stabdomas.

Pareiškėjas nepateikė naujų argumentų, įrodančių, kad VERT nutarimas Nr. O3E-1350 yra neteisėtas, todėl laiko, kad jis yra motyvuotas bei pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

Atsakovės vertinimu, Komisija pagrįstai skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną jos kompetencijai, pasiūlė skundą teikti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

ESO atsiliepime nurodo, nors pareiškėjas aiškina, jog siekia apginti savo paties teises ir teisėtus interesus, tačiau laiko, kad iš jo skundų turinio matyti, kad plačiąja prasme pareiškė nesutikimą diegti išmaniuosius prietaisus visų vartotojų objektuose, todėl Komisijos Sprendimas pagrįstas, naikinti nėra jokio pagrindo.

ESO teigimu, atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo skundą, tinkamai, išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išanalizavo visas aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus bei priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, nepažeisdama nei VAĮ 3 straipsnyje nustatytų principų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei kitų pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų. Mano, kad pareiškėjo skunduose, pateiktuose tiek Komisijai, tiek teismui, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad Tarybos nutarimas yra nepagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21RE-AG-754/03-2023), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 21 d. su skundu kreipėsi į Tarybą, prašydamas įpareigoti ESO sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo procesą iki bus tinkamai įvykdytos šios sąlygos: iki ESO Tarybai nepateiks, o Taryba Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtins teigiamų išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, kurie, be kita ko, turi apimti bei įvertinti vartotojų potencialiai patirtinus papildomus kaštus, kuriuos vartotojai patirs dėl to, kad jiems diegiami išmanieji apskaitos prietaisai turėtų galimybę elektroniniu ryšiu beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis, o vartotojas beveik tikruoju laiku turėtų galimybę stebėti elektros energijos suvartojimą; iki ESO visiškai neužbaigs vystyti išmaniojo apskaitos prietaiso ir vartotojo techninės sąsajos, leidžiančios išmaniajam apskaitos prietaisui praktiškai, o ne teoriškai, beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis.

Pareiškėjas skunde atsakovei nurodė, kad 2023 m. balandžio mėn. raštu kreipėsi į ESO, reikšdamas nesutikimą dėl to, kad jo valdomame objekte būtų įrengtas išmanusis elektros energijos apskaitos prietaisas, kuris laikytinas sudėtine išmaniosios apskaitos sistemos sudedamąja dalimi.

Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 21 d. skundą, 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-1350 „Dėl A. O. skundo nagrinėjimo“, kuriuo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Nutarime konstatavo, kad Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 48 straipsnio nuostatomis, ESO įtvirtinta pareiga užtikrinti išmaniosios apskaitos sistemų diegimą bei vykdyti išmaniosios apskaitos sistemų įrengimą, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepaneigia išmaniosios apskaitos sistemų diegimo teisėtumo ir pagrįstumo, išmaniosios apskaitos diegimo procesas negali būti stabdomas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VERT nutarimu, Komisijai 2023 m. spalio 16 d. pateikė skundą, prašydamas panaikinti Tarybos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir Tarybą įpareigoti ESO sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą, iki bus įvykdytos jo 2023 m. rugpjūčio 21 d. skunde Tarybai pareiškėjo nurodytos sąlygos.

Komisija Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, konstatuodama, kad reikalavimai iš dalies susiję ir su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu, o tokių priemonių taikymas nepriskirtas Komisijos kompetencijai. Nurodė, kad skundas susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynimu, o su viešojo intereso gynimu, nes siekiama, kad Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, kuris darytų įtaką ne tik ESO ir pareiškėjo, bet ir daugelio kitų elektros energijos vartotojų teisėms ir pareigoms. Komisijos vertinimu, tokio pobūdžio nutarimas būtų laikomas norminiu teisės aktu. Pasisakydama dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų, Komisija iš esmės spręstų ne tik dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, bet ir dėl viešojo intereso gynimo, o sprendimas būtų susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir su visų kitų vartotojų teisių ir pareigų apimtimi. Komisijos vertinimu, iš esmės spręsdama bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu bei netiesiogiai pasisakydama dėl daugelio kitų asmenų teisių ir pareigų apimties, viršytų Įstatyme nustatytos kompetencijos ribas.

Komisija, atsisakydama priimti pareiškėjo skundą nagrinėti kaip nepriskirtiną jos kompetencijai, pasiūlė skundą teikti teismui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, kreipiasi į teismą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas šioje byloje nesiekia, jog teismas išspręstų ginčą dėl teisės, t. y. jis neginčija atsakovės nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas siekia, kad ginčą dėl teisės pirmiausia išnagrinėtų Komisija. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundą, juo apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, teismas šioje byloje vertins tik Komisijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nevertindamas Tarybos nutarimo ir su juo susijusių atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentų.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

ABTĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai (1 dalis). Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką, jų kompetenciją, darbo principus ir skundų (prašymų) nagrinėjimo Komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose tvarką nustato atskiras įstatymas (2 dalis).

Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka.

Pagal Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalį Tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

VAĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

VAĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad administracinės procedūros sprendimas – tai administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad asmuo, manydamas, jog viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu, yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, turi teisę su skundu kreiptis į viešojo administravimo subjektą, o viešojo administravimo subjektas turi pareigą išnagrinėti asmens skundą ir dėl skundo priimti administracinės procedūros sprendimą.

Iš bylos duomenų neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 21 d. į Tarybą kreipėsi su skundu, nesutikdamas su ESO pateiktu atsakymu dėl išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemų diegimo. Tokių skundų nagrinėjimas priskirtas VERT kompetencijai (Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalis). Taryba, išnagrinėjusi skundą, priėmė pareiškėjo skundžiamą Nutarimą, kuris, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 3 dalimi, laikomas administraciniu sprendimu.

VAĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių (toliau – Taisyklės) (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3E-1289 redakcija) 54 punkte nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę skųsti Tarybos priimtą sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, teisės aktuose jokių išimčių nagrinėjant skundus dėl Tarybos priimtų sprendimų (nutarimų) nenustatyta, priešingai, nurodyta alternatyvaus skundo nagrinėjimo galimybė, t. y. pareiškėjas turi teisę pasirinkti, ar jis, nesutikdamas su VERT priimtu sprendimu (nutarimu) pirmiausia kreipsis į Komisiją, ar iš karto į teismą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su skundu į Tarybą kreipėsi nesutikdamas su trečiojo suinteresuoto asmens atsakymu dėl išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemų diegimo. Tokių skundų nagrinėjimas priskirtas VERT kompetencijai (Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalis). Atsakovė, išnagrinėjusi skundą, priėmė nutarimą, kuris, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 3 dalimi, laikytinas administraciniu sprendimu. Toks sprendimas, kaip jau buvo minėta, pareiškėjo pasirinkimu gali būti skundžiamas tiek Komisijai, tiek ir teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad jo ginčą pirmiausia išnagrinėtų Komisija.

Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija nustatyta Įstatymo 5 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, jog Komisija nagrinėja skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (5 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų); 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką.

Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jeigu skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą pažymi, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl Tarybos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. O3E-1350 „Dėl A. O. skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, nepriskirtinas Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1–2 punktuose nurodytiems ginčams. Teismas nesutinka su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas siekia ginti viešąjį interesą, nes, kaip matyti iš skundo, jis į atsakovę kreipėsi būtent dėl savo pažeistų teisių gynimo, ir Taryba, išnagrinėjusi jo individualų skundą, priėmė jam nepalankų sprendimą (nutarimą), kurį pareiškėjas siekia apskųsti.

Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys.

Šiame kontekste paminėtina ir administracinių teismų praktika, kuri taikytina ir Komisijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, konstatavo, kad tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Teismas taip pat pažymi, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje yra vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2023 m. spalio 16 d. skundo, adresuoto Komisijai, turinį, daro išvadą, kad jis iš esmės atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24–25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Skundas paduotas nustatytu terminu.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjo skunde teismui suformuluotų reikalavimų, pareiškėjas siekia pasinaudoti įstatyme numatyta teise ginčą spręsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – Komisijoje. Nenustačius, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisės aktuose įtvirtinti tokio pasirinkimo ribojimai, pareiškėjo teisė negali būti kvestionuojama ir turi būti užtikrinama.

Teismas, įvertinęs Įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą Komisijos kompetenciją bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į pareiškėjo keliamą ginčą, jo pobūdį, sprendžia, kad šiuo atveju nepagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Tarybos nutarimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus teismo įgaliojimus, skundžiamas Sprendimas panaikinamas ir Komisija įpareigojama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. O. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21RE-AG-754/03-2023) ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją pareiškėjo 2023 m. spalio 16 d. skundo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. O3E-1350 priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.