- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-1077-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00867-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- N. B., G. B.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1077-524/2015
2015 m. birželio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų N. B. ir G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1309-838/2015 pagal pareiškėjų N. B. ir G. B. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2015-02-06 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo V. J. 2015-02-06 nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-04-28 nutartimi nustatė pareiškėjams 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti – pateikti tinkamai pasirašyto ir įforminto skundo originalą, pateikti skunde išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, pridėti jų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas bei prašymus dėl įrodymų, kurių ieškovai pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų, pateikti teismui rašytinius įrodymus, jog sumokėtas žyminis mokestis, nurodyti asmenį, kuriam reiškiamas atitinkamas reikalavimas, pateikti tinkamą procesinių dokumentų priedų skaičių, aiškiai suformuluoti skundo reikalavimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti pateikto skundo priėmimo klausimą iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateikto procesinio dokumento pobūdį ir paskirtį. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu dėl prokuroro veiksmų, siekdami, kad būtų panaikintas prokuroro nutarimas, kuriuo atsisakyta ginti viešąjį interesą pagal pareiškėjų pranešimą. Teigia, kad priėmus sprendimą ginti viešąjį interesą, ieškovu byloje būtų prokuroras, o pareiškėjai būtų įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, jiems trūkumų šalinimo institutas nebūtų taikomas. Pažymi, kad procesinio dokumento neteisingas pavadinimas nėra kliūtis šį dokumentą priimti nagrinėti. Pabrėžia, kad reikalavimas pareiškėjų pateiktame dokumente yra aiškiai išreikštas, aplinkybė, jog reikalavimas išdėstytas motyvuojamojoje, o ne rezoliucinėje procesinio dokumento dalyje, negali būti laikoma šio dokumento trūkumu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų (apeliantų) pateiktas procesinis dokumentas (skundas) neatitinka bendrų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų ir papildomų ieškiniui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos CPK 111 str., 113 str., 114 str., 135 str.), todėl nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimais. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateikto procesinio dokumento pobūdį ir paskirtį, todėl netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija, atskirojo skundo argumentais ir motyvais sutinka iš dalies, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė procesinio dokumento trūkumus ir nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d. prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d. numatyta, kad prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas; prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą, o šio straipsnio 2 d. 7 p. numatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. 3-62-3-00473-2013-4).
Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. numato prokuroro teisę ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pagal Prokuratūros įstatymą viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktas galias, o Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., neribodamas prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžia prokuroro teisę pareikšti ieškinį teisme.
Kaip matyti iš prokurorų veiklą reglamentuojančio Prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d., teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-501/2012).
Įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Tačiau sisteminė CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų – antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją),veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą – skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti (t. y. paduoti skundą) teismui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d.). Tuo tarpu teismas ex officio tikrina, ar skundas neturi trūkumų (CPK 115 str.). Tik atlikus minėtus procesinius veiksmus, teismas gali spręsti klausimą dėl skundo priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo.
Atsižvelgiant į tai, kad panašūs santykiai – skundai dėl antstolių ir notarų veiksmų, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo reikalauti iš pareiškėjų sumokėti žyminį mokestį, todėl minėtas pirmosios instancijos teismo reikalavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Taip pat laikytinas nepagrįstu pirmosios instancijos teismo reikalavimas aiškiai suformuluoti skundo reikalavimą. Apeliantų reikalavimas, pateiktas jų skunde, yra aiškus – panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo V. J. 2015-02-06 nutarimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prokuroro priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą proceso normų pažeidimo aspektu, konstatuos, ar pakankamas buvo pagrindas atsisakyti ginti apeliantų galbūt pažeistas teises.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų teiginiais dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas nustatytus apeliantų (pareiškėjų) skundo trūkumus, taikė išimtinai ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Pirmosios instancijos teismas, neįskaitant minėto reikalavimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, iš esmės vadovavosi procesinių dokumentų formą ir turinį reglamentuojančiomis teisės normomis. Sutiktina su apeliantų atskirojo skundo teiginiu, jog asmenį, kurio priimtą nutarimą prašoma panaikinti, t. y. dėl kurio veiksmų pateiktas skundas, yra įmanoma nustatyti iš skundo turinio, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja apeliantų, kaip pareiškėjų, pareigos nurodyti visus byloje dalyvaujančius asmenis, jų kontaktinius duomenis (CPK 111 str. 2 str. 2 d.). Minėtas reikalavimas siejamas su tuo, kad byloje dalyvaujantys asmenys (atsižvelgiant į jų procesinę padėtį) turi teisę reikšti atsiliepimus, prieštaravimus ir pan. Apeliantai savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodė asmenį, kurio priimtą nutarimą skundžia, tačiau jo kontaktinių duomenų nenurodė. Be to, apeliantai nepridėjo skundžiamų nutarimų, jų kopijų. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės nustatyti asmens, kurio priimtą nutarimą apeliantai skundžia, kontaktinius duomenis, įteikti minėtų dokumentų kopijas, suteikiant pastarajam teisę atsikirsti į pareikštus apeliantų reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiais, jog įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje, tačiau nagrinėjamu atveju, nepateikus skundžiamų procesinių dokumentų (prokuroro nutarimų), pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės vertinti nutarimą priėmusio asmens veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo proceso normų pažeidimo aspektu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skundo priėmimo stadijoje reikalaudamas pateikti įrodymą, patvirtinantį skunde dėstomas aplinkybes, iš esmės nori įsitikinti ne skundo pagrįstumu, bet jo teisėtumu, įsitikinti, ar toks prokuroro nutarimas yra iš tikrųjų priimtas, ar skundas dėl minėto nutarimo teismingas pirmosios instancijos teismui. Tai yra pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas pateikti minėtus įrodymus, siekia nustatyti aplinkybes, turinčias įtakos bylos iškėlimui. Taigi, pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti įrodymą, patvirtinantį skunde dėstomas aplinkybes, kaip būtiną, sprendžiant skundo priėmimo ir bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teisme, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti skundo egzempliorių skaičių, atitinkantį byloje dalyvaujančių asmenų skaičių, sietinas su tuo, kad pastarieji turi teisę pasisakyti dėl skundo pagrįstumo ir teisėtumo. Kadangi pareiga teismui pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai, imperatyviai yra nustatyta visiems byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 113 str. 1 d.), todėl toks pirmosios instancijos teismo reikalavimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Tais pačiais motyvais laikytinas pagrįstu ir teisėtu pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti skundo originalą (CPK 113 str. 1 d.), nes iš bylos medžiagos matyti, kad teismui pateikta skundo kopija.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantų atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, apeliantams nustatomas naujas terminas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nutarties reikalavimams įvykdyti, t. y. pateikti tinkamai pasirašyto ir įforminto skundo originalą, pateikti skunde išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, pridėti jų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas bei prašymus dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų, nurodyti asmenį (jo kontaktinius duomenis), kuriam reiškiamas atitinkamas reikalavimas, pateikti tinkamą procesinių dokumentų priedų skaičių, išaiškinant, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantams terminą iki 2015 m. birželio 12 d. pašalinti procesinio dokumento trūkumus, nustatytus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nutartimi, apeliacinės instancijos teismo nurodytais motyvais.