- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-553-154/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-08163-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Danutė Matiukienė (pran.), Jolanta Badaugienė
- Ieškovas
- M. U.
- Atsakovas
- V. U.
- Advokatai
- Violeta Savickienė, Petras Labanauskas
Teisėja L. Karmazaitė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-08163-2011-4
NUTARTIS
2012 m. gruodžio 7 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-901/2012, iškeltoje pagal ieškovės M. U. ieškinį atsakovui V. U. ir atsakovo V. U. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokinio turto padalijimo bei kompensacijos priteisimo, byloje esant patrauktai dalyvauti išvadą teikiančiai valstybės institucijai – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. M. U. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo V. U. santuoką dėl V. U. kaltės ir priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; nepilnamečių vaikų L. U. ir G. U. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove bei priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, leidžiant M. U. uzufrukto teise tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas.
A. V. U. su ieškiniu sutiko iš dalies: sutiko dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir dėl išlaikymo vaikams priteisimo po 200 Lt kas mėnesį, o kitoje dalyje ieškinį prašė atmesti.
Pareiškė priešieškinį, prašydamas pripažinti, kad santuoka iširo dėl M. U. kaltės, priteisti jam iš ieškovės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; santuokoje įgytą turtą padalinti po lygiai ir iš ieškovės priteisti 26 967 Lt piniginę kompensaciją (b. l. 60-62). Patikslinęs priešieškinio reikalavimus, atsakovas prašė: pripažinti, kad santuoka iširo dėl M. U. kaltės ir priteisti iš ieškovės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; M. U. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe; visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą natūra priteisti ieškovei, o atsakovui iš ieškovės už jam tenkančią kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį priteisti 64 450 Lt piniginę kompensaciją (b. l. 86-89).
I. M. U. su priešieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutiko, kad natūra būtų padalintas tik kilnojamasis turtas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, t.y. M. U. priteisiant 2/3 dalis kilnojamojo turto, o V. U. 1/3 dalį šio turto, nes su ieškove lieka gyventi du vaikai; sumažinti kilnojamojo turto vertę ir V. U. priteisti kilnojamojo turto už 4200,- litų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.
Nutraukė M. U. ir V. U. santuoką dėl atsakovo V. U. kaltės. Paliko santuokines pavardes – U., U.. Tarpusavio išlaikymo nepriteisė. Priteisė iš atsakovo V. U. ieškovei M. U. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nustatė nepilnamečių vaikų L. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. U.. Nustatė, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos. Priteisė iš atsakovo V. U. išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. U., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 400 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės.
Santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalino taip:
ieškovei M. U. priteisė šį turtą:
pagal užsakymą gamintus virtuvės baldus - 2500 Lt vertės, įmontuojamą šaldytuvą-šaldiklį - 900 Lt vertės, skalbimo mašiną - 800 Lt vertės, indaplovę - 800 Lt vertės, įmontuojamą indukcinę kaitlentę - 1200 Lt vertės, įmontuojamą orkaitę - 800 Lt vertės, įmontuojamą garintuvą – 400 Lt vertės, įmontuojamą koridoriaus spintą – 1300 Lt vertės, laukines šarvo duris – 750 Lt vertės, apsauginius roletus 3 langams – 750 Lt vertės, viso už 10 200 Lt;
atsakovui V. U. priteisė šį turtą:
baro kėdes (2 po 175 Lt) – 350 Lt vertės, televizorių – 1200 Lt vertės, namų kino sistemą – 900 Lt vertės, svetainės sekciją – 600 Lt vertės, minkštų baldų komplektą – 900 Lt vertės, akvariumą su įranga – 300 Lt vertės, viso 4250 Lt vertės, taip pat 567 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamo turto dalį.
Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Priešieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas atsakovui V. U. iš ieškovės M. U. 567 Lt piniginę kompensaciją už kilnojamą turtą. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė.
Priteisė iš atsakovo V. U. ieškovei M. U. 1012,85 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo V. U. valstybei 288 Lt žyminio mokesčio bei 10,55 Lt už procesinių dokumentų siuntimą.
Teismas konstatavo, kad atsakovas V. U. neįrodė ieškovės neištikimybės fakto, o savo kaltės dėl santuokos nutraukimo dėl naudoto psichologinio smurto nepaneigė, todėl santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Atmetęs atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, teismas neturtinės žalos iš ieškovės atsakovui nepriteisė (CK 3.70 str.). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo, atsižvelgė į sutuoktinio pareigų pažeidimo pobūdį, santuokos trukmę, pasekmes, atsakovo charakterį, turtinę padėtį. Nurodė, kad ieškovė savo patirtą neturtinę žalą vertina 3000 Lt. Pažymėjo, kad dėl santuokos nutraukimo kaltam asmeniui prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui. Konstatavo, kad nenustatyta, jog atsakovas fiziškai smurtavo prieš ieškovę ar jos vaikus, kad yra baustas baudžiamąja tvarka, todėl nurodė, kad prašoma priteisti neturtinė žala mažinama iki 2000 Lt.
Priteisdamas išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 Lt per mėnesį, teismas konstatavo, kad nėra duomenų apie tai, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti tokio dydžio išlaikymą; kad vieno vaiko išlaikymui reikalinga skirti 800 Lt, t.y. kiekvienam iš tėvų po 400 Lt, ir toks išlaikymo dydis yra protingas, atitinkantis nepilnamečių vaikų poreikius, interesus ir teisminę praktiką. Išlaikymą priteisė nuo 2011-01-01, t. y. nuo šeimos faktiško iširimo, nuo kada atsakovas faktiškai nebeteikia vaikams išlaikymo, iki vaikų pilnametystės, nustatydamas uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą, jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Nustatė, kad ieškovė M. U. iki santuokos asmeninės nuosavybės teise įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu savo nepilnamečiais vaikais, atsakovas nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Taip pat neturi kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs surinktus įrodymus ir nustatęs, kad ginčo bute buvo atliktas kapitalinis remontas, kad atsakovas į šį butą investavo 50 000 Lt, be to, visais pagerinimais naudojosi ir iki šiol naudojasi ir pats atsakovas, kaip pagerinimus mini įmontuojamą techniką, kurią pats prašo įtraukti į dalintino kilnojamo turto sąrašą. Todėl teismas atsakovo priešieškinio reikalavimus pripažinti šį butą bendrąja jungtine nuosavybe, jį priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti 64 450 Lt piniginę kompensaciją pripažino nepagrįstais. Nurodė, kad jei buto vertė yra 75 000 Lt, kaip teigia atsakovas, tai atsakovo reikalaujama piniginė kompensacija net viršija ½ dalį turto ir yra niekuo nepagrįstas.
Teismas pažymėjo, ginčo dėl to, koks kilnojamas turtas turėtų būti dalijamas, nėra, tačiau šalys nesutaria dėl kilnojamojo turto vertės ir jo padalijimo būdo. Nurodė, kad įstatymas numato prioritetą sutuoktinių turtą dalinti natūra (CK 3.127 str. 3 d.). Pažymėjo, kad dėl turto vertės šalys nepateikė įrodymų, kiek konkrečiai įgytas turtas kainavo, nes nėra išsaugoję dokumentų, neprašė nustatyti kilnojamųjų daiktų turto vertės vertintojų pagalba. Atsakovas nurodė naujų daiktų vertę, neatsižvelgdamas į jų nusidėvėjimą, ieškovė nurodė mažesnę vertę, įvertinusi daiktų nusidėvėjimą. Todėl teismas, įvertinęs, kad dalijamas kilnojamasis turtas buvo įgytas maždaug prieš 5-6 metus, juo nuolat naudojosi visi keturi šeimos nariai, šalys nepateikė turto įsigijimo dokumentų, sprendė, kad reali turto vertė nustatyta, atsižvelgiant į šio turto paskirtį, daiktų įsigijimo laiką bei į abiejų šalių turto įvertinimą (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė daugelio daiktų vertę nurodė daugiau nei dvigubai mažesnę, į turto vertintojo ataskaitoje esančias turto nuotraukas, iš kurių matyti, kad daiktai ir technika nėra žymiai nusidėvėję, jų vertę laikė didesnę nei nurodo ieškovė, bet dvigubai mažesnę, nei nurodė atsakovas, t. y. nustatė, kad viso dalinamo kilnojamojo turto vertė yra 14 450 Lt.
Teismas, įvertinęs, kad vaikai po santuokos nutraukimo lieka gyventi su motina jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, už kurį mokesčius turės mokėti viena ieškovė, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė gauna minimalias pajamas, jos sveikata yra pablogėjusi (serga astma, vartoja raminamuosius vaistus), teismas konstatavo, kad nukrypsta nuo lygių dalių principo ir atsakovui priteisia 1/3 dalį kilnojamo turto.
Sprendė, kad įmontuojami baldai ir buitinė technika, taip pat kiti su butu neatskiriamai susiję daiktai paskiriami ieškovei M. U., kurios butas yra asmeninė nuosavybė ir su kuria lieka gyventi vaikai. Likusį kilnojamąjį turtą paskyrė atsakovui V. U. bei priteisė 567 Lt piniginę kompensaciją.
Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. U. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą:
Žemesnės instancijos teismas
- nutraukti santuoką, sudarytą tarp M. U. ir V. U., dėl ieškovės M. U. kaltės ir priteisti iš ieškovės M. U. atsakovui V. U. 5000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti;
- M. U. asmeninės nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe;
- visą bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą natūra priteisti ieškovei M. U.;
- priteisti iš ieškovės M. U. atsakovui V. U. už bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamo ir kilnojamo turto dalį 34 450,00 Lt piniginę kompensaciją;
- priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Likusią sprendimo dalį dėl tarpusavio išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė atsakovo V. U. kaltę dėl santuokos iširimo, todėl pažeidė CK 3.60 str. 2 d. ir 3 d. normas, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų įvertinimo taisykles (CPK 185 str.) Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad V. U. žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, pastoviai juos žemino ir niekino, perdėtai įtarinėjo žmoną neištikimybe, trukdė šeimos nariams ramiai gyventi namuose. Priešingai, ieškovė M. U., būdama kalta dėl santuokos iširimo (dėl neištikimybės), nuosekliai ruošėsi skyrybų procesui, siekė apriboti V. U. bendravimą su vaikais bei uždrausti gyventi ir lankytis šeimos bute, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą V. U. nebendrauti su vaikais bei uždrausti gyventi ir lankytis šeimos bute, tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi atmetė šį ieškovės prašymą, nes nenustatė, kad atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktine ir vaikais. Ieškovės teiginius, jog atsakovas ją ir vaikus įžeidinėjo, žemino, šeima galutinai iširo 2011 m. sausio mėnesi, o santuokinių ryšių nebepalaiko jau 3 metus, paneigia dukros G. padaryti 2009 metais gruodžio mėn. ir 2010 m. gruodžio mėn. rašyti sveikinimo atvirukai, iš kurių matosi, kad visa šeima (G., mama, L.) sveikina atsakovą V. U. su gimtadieniu. 2012-03-01 sūnaus L. apklausoje nurodyta, kad jis su tėvu bendrauja normaliai, tėvas kartais domisi jo pasiekimais, kartu remontuoja dviratį. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo bei neteisėtai ir nepagrįstai priteisti M. U. 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas mano, kad teismas turėjo pagrindą nustatyti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo dėl jos neištikimybės. Nes iš pateiktų nuotraukų matyti, kad T. K. yra ne tik „žmonos pažįstamas, padedantis jai sunkiomis akimirkomis“, o elgiasi kaip šeimos narys, paima dukrą Godą iš užsiėmimų, kartu su M. U. dalyvauja šventėse (koncerte kultūros namuose, Šv. Velykų šventėje ieškovės motinos sode (duomenys neskelbtini)). Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus -nuotraukas.
3. Teismui konstatavus ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, atsakovui V. U. turėtų būti priteista 5000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas su ieškove susituokęs gyveno 16 metų, tikėdamas savitarpio pagalbos ir įvairiapusės paramos, tačiau jo lūkesčiai liko neišsipildę. Dėl ieškovės neištikimybės, ieškovės ir jos motinos pastangų nuteikti vaikus prieš tėvą, atsakovas patyrė ir tebepatiria skaudžius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, yra prislėgtas, sumažėjo jo bendravimo galimybės su aplinkiniais ir darbe. Sutuoktinės elgesys pažemino atsakovą kaip tėvą ir kaip sutuoktinį.
4. Nurodo, kad atsakovas gauna nedidelį 1200,00 Lt atlyginimą, nekilnojamojo turto neturi, todėl pagal turtinę padėtį gali mokėti po 200,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Pagal bylos aplinkybes pati ieškovė pagal savo minimalias gaunamas pajamas išgali skirti vaikams po 200,00 Lt, todėl 400 Lt dydžio išlaikymas vienam vaikui per mėnesį atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, kad ji, negaudama minimumo, teikia kas mėnesį vaikams išlaikymą apie 1500,00 Lt kiekvienam vaikui. Taip pat netinkamai įvertino ieškovės pateiktus į bylą prekių pirkimo kvitus, iš kurių matosi, kad tas prekes yra pirkęs ne vienas ir ne tas pats asmuo, nes skirtingi kortelių numeriai (ieškovės kortelės Nr. 7915). Be to, dauguma prekių skirtos ne vaikams, o suaugusiems arba kirpyklai, kurioje ieškovė dirba.
5. Iki santuokos nutraukimo teisme dienos atsakovas teikė išlaikymą abiems vaikams, todėl ieškovė detalizavo didesnes teikiamas vaikams pinigų sumas jų išlaikymui ir tokias pateikė teismui. Ši aplinkybė paneigia ieškovės teiginius, jog ji viena išlaiko vaikus nuo 2011 m. sausio mėnesio. Atsakovas iki šiol gyvena kartu su vaikais ir jiems iki šiol teikia išlaikymą.
6. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės liudytojų parodymų ir nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą papildomai apklausti liudytojus T. K. ir E. F.. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės liudytojų parodymais ir visiškai nevertino atsakovo liudytojo J. U. parodymų dėl buto remonto ir pinigų skyrimo buto remontui.
7. Teismas pažeidė CK 3.90 str. nuostatas, nepripažindamas jungtine sutuoktinių nuosavybe, esančio (duomenys neskelbtini), kuris kelis kartus buvo remontuotas atsakovo lėšomis ir kuriame po santuokos sudarymo iki šiol gyveno U. šeima. Byloje liudytojas J. U. parodė, kad davė sūnui V. U. 20000,00 Lt, kuriuos V. U. panaudojo buto kapitaliniam remontui. Vien šiuo pagrindu teismas galėjo konstatuoti, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
8. I. V. U. dalintiną kilnojamąjį turtą nurodė jo įsigijimo kainomis, tačiau teismas, be turto vertintojo išvados apie rinkos kainas, ėmėsi iniciatyvos ir pats nustatė per pusę mažesnes kainas, tuo pažeisdamas CK 3.119 str. normą, kuri nurodo, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
9. Teismas, priteisdamas atsakovui 1/3 dalį kilnojamojo turto, pažeidė CK 3.123 str. 1 d. nuostatas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad santuoka iširo ne dėl atsakovo, o dėl ieškovės kaltės, kad atsakovas kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Nors ieškovė nurodė, jog ji serga astma, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė pastoviai dirba su chemikalais. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės nesuteikė pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant kilnojamąjį turtą.
10. Teismas, šalims priteisdamas kilnojamąjį turtą natūra, CK 3.127 str. 3 dalį, nes šiuo atveju bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą natūra padalyti nėra galimybės. Kilnojamasis turtas pritasikytas būtent šiam butui, atsakovui teismo paskirti daiktai: baro kėdės, namų kino sistema, akvariumas, minkštų baldų komplektas, yra skirti būtent šiam butui, jais daugiausiai naudojasi nepilnamečiai vaikai, todėl šiuos daiktus atskirti nuo buto ir priteisti atsakovui, teismas neturėjo pagrindo. Todėl teismas dalintiną turtą turėjo priteisti ieškovei M. U., o atsakovui V. U. priteisti kompensaciją pinigais.
11. Teigia, kad atsakovas V. U. iš ieškovės M. U. turi teisę gauti 34 450,00 Lt piniginę kompensaciją, t.y. 20 000,00 Lt už nekilnojamą turtą ir 14 450,00 Lt už kilnojamą turtą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. U. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, pagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Pripažinęs atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o jo priešieškinį šioje dalyje atmetė. Žiaurumą su savo sutuoktiniu galima pripažinti ne tik fizinį smurtą, tačiau ir ilgalaikį, sekinantį, nuolatinį psichologinį smurtą, veiksmus, kurie žemina ir niekina kitą sutuoktinį, neduoda galimybės jam ir vaikams ramiai gyventi. Būtent toks atsakovo elgesys sunaikino santuoką.
2. Teigia, kad teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino visų byloje apklaustų liudytojų parodymus ir padarė teisingas išvadas.
3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta, jog ginčo bute buvo atliktas kapitalinis remontas, kad nėra įrodymų, jog atsakovas į šį butą investavo 50 000 Lt, iš kurių 20000 Lt, kaip teigia apeliantas, jam davė tėvai. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad tokias dideles sumas gavo dovanų iš tėvų ar kitų asmenų, kad paveldėjo ar kad apskritai disponavo tokio dydžio lėšomis laikotarpiu, kai buvo remontuotas butas. Todėl teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisti jį ieškovei, priteisiant iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad kilnojamasis turtas buvo įgytas maždaug prieš 5-6 metus, juo naudojosi visa šeima, nesant pateiktų jų įsigijimo dokumentų, nusprendė, kad reali turto vertė nustatytina, atsižvelgiant į šio turto paskirtį, daiktų įsigijimo laiką bei tai, ar turtas buvo įgytas naujas, ne naudotas, atsižvelgiant į abiejų šalių nurodyto turto įvertinimą (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str.).
5. Teismas pagrįstai atsakovui priteisė 1/3 dalį kilnojamojo turto natūra, nepažeisdamas CK 3.123 str. 1 d., CK 3.127 str. 3 d. normų. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsižvelgiant, jog su ieškove lieka gyventi abu vaikai, kuriems augant, auga ir jų poreikiai, teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, dalindamas sutuoktinių kilnojamąjį turtą, ir pagrįstai jį padalijo natūra, kadangi tam yra visos galimybės. Atsakovui paskirtas turtas nepablogina ieškovės ir vaikų gyvenimo sąlygų ir nepakenkia butui, šį turtą atskyrus nuo jo.
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka apeliantas V. U. ir jo atstovas advokatas Petras Labanauskas palaikė apeliacinio skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
V. U. nurodė, kad dėl šeimos iširimo yra kalta M. U., ji buvo neištikima, nes dar gyvendama santuokoje ji draugavo kitais vyrais, tame tarpe draugavo ir dabar tebedraugauja su T. K.. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šios aplinkybės, atsisakė pakartotinai apklausti T. K., todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, nustatydamas V. U. kaltę dėl šeimos iširimo ir priteisdamas M. U. moralinę žalą. Prašo pripažinti, kad dėl šeimos iširimo yra kalta M. U. ir priteisti jam, t.y. V. U. 5000 Lt moralinę žalą.
Nesutinka su priteisto išlaikymo vaikams dydžiu, nes pagal savo turtinę padėtį šiuo metu jis neturi galimybės teikti dviem vaikams periodinį išlaikymą po 400 litų kas mėnesį, ir jei turės pinigų, pats teiks vaikams didesnį išlaikymą. Nesutinka, kad išlaikymas yra priteistas nuo 2011 m. sausio 1 d., nes tuo laiku su M. U. ir vaikais gyveno kartu ir teikė išlaikymą savo vaikams, duodavo kasdien po 10 litų, teigė, kad išlaikymą vaikams tebeteikia iki šiol.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad M. U. priklausantis butas buvo remontuotas kelis kartus ir jo vertė padidėjo 25 000 litų, todėl jam turi būti priteista 20 000 litų piniginė kompensacija. Būtas buvo pagerintas jo, V. U., pinigais, kuriuos jam davė tėvas J. U., tačiau teismas netinkamai įvertino J. U. parodymus.
Sutinka, kad dalijamų kilnojamųjų daiktų kaina turėtų būti sumažinta 30 proc., tačiau prašo, kad visi daiktai natūra būtų palikti M. U., o jam būtų priteista ½ dalies daiktų vertės piniginė kompensacija. Nekilnojamuosius daiktus priteisti natūra M. U. prašo dėl to, kad visi šie daiktai yra pritaikyti konkrečiam butui, be to, daiktai reikalingi naudotis vaikams, kurie lieka gyventi šiame bute su M. U..
I. M. U. ir jos atstovė advokatė Violeta Savickienė prašė apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą.
Šalies argumentai
M. U. nurodė, kad su T. K. ji bendravo ir dabar bendrauja kaip su draugu, be to, nuo 2011 m. sausio 1 d. santuokiniai ryšiai tarp M. U. ir V. U. jau buvo nutrūkę, nuo 2011 m. sausio mėnesio ji su V. U. gyveno atskiruose kambariuose, turimus pinigus naudojo kiekvienas atskirai: V. U. mokėjo už komunalines paslaugas, o ji, t.y. M. U., pirko maistą. Teigia, kad vaikus išlaikė ji, o V. U. vaikams duodavo po 35-40 Lt per mėnesį. Nuo ieškinio padavimo į teismą V. U. už komunalines paslaugas nebemokėjo. N. V. U. terorizavimo, 2012 m. rugpjūčio 1d. išsinuomojo butą ir su vaikais išsikėlė iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savo bute atjungė elektrą, nes atsakovas V. U. už nieką nebemokėjo, tik viskuo naudojosi.
Mano, kad kilnojamieji daiktai turi būti dalijami natūra, nes tokia galimybė yra, o piniginės kompensacijos mokėti ji nesutinka, nes neturi pinigų. Sutinka, kad kilnojamieji daiktai būtų įvertinti V. U. pasiūlytomis kainomis, taip pat sutinka, kad be tų daiktų, kurie V. U. buvo priteisti pirmosios instancijos teismo, jam būtų priteista koridoriaus sieninė spinta, kuri yra nesunkiai išmontuojama ir skalbimo mašina. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė dalijamo turto dalis, nes M. U. turi išlaikyti du kartu su ja gyvenančius paauglius vaikus, kuriems išlaikymo atsakovas praktiškai iki šiol neteikia.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Byloje nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
V. U. ir M. F. (U.) santuoka įregistruota 1995 m. spalio 12 d. ( b. l. 5). (duomenys neskelbtini) santuokoje gimė sūnus L. U., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. U. (b. l. 6,7). 2012 m. gruodžio 23 d. M. U. teisme pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo. 2012 m. vasario 6 d. V. U. pareiškė priešieškinį, o 2012 m. vasario 29 patikslintą priešieškinį (b. l. 60-62, 86-89).
Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šeimos iširimo priežasčių ir sutuoktinių kaltės, dėl išlaikymo vaikams dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo termino, dėl ieškovės M. U. iki santuokos įsigyto buto teisinės padėties ir jo padalijimo, dėl santuokoje įsigyto kilnojamojo turto vertės bei jo padalijimo būdo.
A. V. U. Š. miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą ginčija dalyje dėl šeimos iširimo priežasčių, sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo; dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo termino; dėl ieškovės M. U. iki santuokos įsigyto buto teisinės padėties ir jo padalijimo; dėl santuokoje įsigyto kilnojamojo turto vertės bei jo padalijimo būdo.
Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką ir neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26- 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. LR CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 str. 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ieškovė M. U. prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo V. U. kaltės, kaltindama jį nuolatiniu šeimos narių moraliniu terorizavimu, jos ir vaikų negerbimu, tyčiojimusi, nepagrįstu jos įtarinėjimu ir persekiojimu, o atsakovas V. U. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl M. U. kaltės, kaltindamas ją neištikimybe, lojalumo stoka.
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas V. U. byloje neįrodė, jog sutuoktinė M. U. buvo jam neištikimą, tačiau įvertinęs bylos medžiagą, šalių, liudytojų parodymus, nustatė, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio, tėvo pareigas, žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, pastoviai juos žemindamas ir niekindamas kitų akivaizdoje, perdėtai įtarinėdamas žmoną neištikimybe, trukdydamas jiems ramiai gyventi namuose, trukdydamas ieškovei dirbti, todėl padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. M. U. iš atsakovo V. U. priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad dėl šeimos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai.
Nors, atsakovas V. U. byloje neįrodė, kad jo sutuoktinė M. U. jam buvo neištikima, tačiau tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, ieškovė nepaneigė, kad nuo 2011 m. sausio pradžios, t.y. nutraukus intymius santuokinius su atsakovu bei pradėjus gyventi viename bute, bet atskiruose kambariuose, ji nebederino su V. U., kur yra ir su kuo bendrauja. Patvirtino, kad T. K., nors ir nebūdamas jos „meilužiu“, padėjo jai spręsti įvairius buitinius ir kitus klausimus, kurių ji nebesprendė su atsakovu kaip su sutuoktiniu. Tokio ieškovės elgesio iki santuokos nutraukimo teisėjų kolegija negali vertinti kaip tolerantiško elgesio kito sutuoktinio atžvilgiu, nes toks elgesys pagrįstai galėjo sukelti kito sutuoktinio, t.y. V. U., pavydą ir atitinkamus priekaištus ieškovei. Todėl teisėjų kolegija, nepaneigdama netinkamo atsakovo kaip sutuoktinio elgesio, kuris buvo nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendimu, pripažįsta, kad prieš nutraukiant santuoka abu sutuoktiniai buvo netolerantiški ir nelojalūs vienas kitam. Be to, jų tarpusavio santykiai jau ir anksčiau buvo įtempti, jie tik iš dalies vedė bendrą ūkį, nes ieškovė byloje patvirtino, jog buvo įtarusi atsakovą neištikimybe, sutuoktiniai patvirtino, kad kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos lėšos buvo naudojamos atskirai, daugiau automatiškai pasiskirstant tam tikromis pareigomis, nei bendrai sprendžiant šeimos (tame tarpe šeimos biudžeto) klausimus.
Iš įrodymų viseto teisėjų kolegija sprendžia, kad M. U. ir V. U. šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 dalis), todėl šioje dalyje keičia Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą.
Byloje nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, neturtinės žalos atlyginimas nepriteisiamas, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimas dalyje dėl 2000 litų neturtinės žalos priteisimo ieškovei M. U. panaikintinas.
Dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime išdėstytais motyvais ir argumentais dėl iš atsakovo V. U. priteisto išlaikymo dydžio jo nepilnamečiams vaikams L. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir G. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 litų.
Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad 800 litų periodinė išlaikymo suma vienam vaikui yra objektyviai teisinga, nes yra mažesnė, nei šiuo metu nustatytas MMA. Abu vaikai yra paaugliai, t.y. 16 ir 13 metų, kurių poreikiai rūbams, avalinei, maitinimui pastoviai keičiasi ir didėja, didėja pinigai reikalingi ne tik maistui, vaistams, bet ir papildomam ugdymui, laisvalaikio organizavimui, atitinkamoms pramogoms. Šalys patvirtino, kad abu vaikai turi specialiųjų poreikių, t.y. regėjimo sutrikimų (b. l. 131, 132). Pagal bylos duomenis abu tėvai yra darbingi, abu dirba, todėl lygiomis dalimis gali ir turi tenkinti vaikų poreikius, užtikrinančius būtinas vaikų vystymosi sąlygas (LR CK 3.161 str. 1d., 3.165 str. 1, 2 d.; 3.192 str.). Atsakovo argumentai, kad jis dėl palyginti nedidelio darbo užmokesčio šiuo metu negali vaikų išlaikymui skirti daugiau nei po 200 litų, kad kai gaus daugiau, vaikams skirs didesnį išlaikymą, kad vaikus gali ieškovei padėti išlaikyti kiti asmenys, negali būti pagrindu mažinti priteisto išlaikymo dydį, nes ieškovės pajamos yra mažesnės nei atsakovo, o pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus lygiai priklauso abiems tėvams (LR CK 3.192 str. 3 d.), todėl ieškovė negali būti įpareigota skirti vaikų išlaikymui daugiau nei atsakovas. Be to, reikia įvertinti, kad abu vaikai yra paaugliai, ir be jiems teikiamo finansinio išlaikymo, reikalinga jais nuolat rūpintis, juos aptarnauti (gaminti maistą, skalbi, vežioti ir pan.), rūpintis jų sveikata, kas reikalauja papildomo laiko ir fizinių bei dvasinių jėgų, kuriuos šiuo atveju turės skirti ieškovė. Vaikų išlaikymo pareiga yra prioritetinė tėvų pareiga (CK 3.3 str. 1 d., 3.192 str. 1 dalis) ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę alga (MMA), kuri šiuo metu yra 850 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-584/2008). Todėl teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
Tačiau teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymą vaikams priteisė nuo 2011 m. sausio 1 dienos, nes abu tėvai tuo laiku gyveno viename bute ir abu teikė išlaikymą vaikams. Byloje nustatyta, ir to neneigė ieškovė, kad sutuoktiniai iki 2011 m. pabaigos, nors ir gyveno atskiruose kambariuose, tačiau lėšas šeimos išlaidoms skyrė abu: t.y. atsakovas V. U. apmokėdavo komunalinius mokesčius, taip pat duodavo dalį pinigų vaikams, o ieškovė savo lėšas skyrė maisto pirkimui, ir tik 2011 m. gruodžio 23 d. ieškovei padavus ieškinį į teismą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas V. U. nebedengė šeimos išlaidų, faktiškai nebeteikė išlaikymo vaikams.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas) vaikams L. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir G. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. U. turi būti priteistas ne nuo 2011 m. sausio 1 d., o nuo 2012 m. sausio 1 dienos iki vaikų pilnametystės. Todėl sprendimas šioje dalyje pakeistinas.
D. M. U. nuosavybės teise priklausančio buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir piniginės kompensacijos priteisimo V. U..
A. V. U. prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ieškovės M. U. iki santuokos įgytą nekilnojamąjį turtą: 42,52 kv. m bendro ploto ir 31,69 kv. m gyvenamojo ploto butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad atliktų kelių buto remontų, buvo iš esmės pagerintas šis turtas. Šį turtą prašė padalinti lygiomis dalimis, t.y. minėtą butą natūra paskirti ieškovei M. U., o jam, vaidui U., priteisti 20 000 Lt piniginę kompensaciją.
Ieškovė M. U. su šiuo reikalavimu nesutiko nurodydama, kad butas 1992-02-22 buvo įgytas (nupirktas) jos asmeninėmis lėšomis, einamasis remontas bute kelis kartus buvo atliekamas dėl to, kad šeima su dviem vaikais gyveno jame, juo naudojosi, be to, dalis remonto (pakeisti langai) buvo atlikta jos ir jos motinos lėšomis. Bute esančias „laukines šarvuotas duris“ atsakovas prašo dalinti kaip kilnojamąjį turtą, taip pat atsakovas prašo dalinti po paskutinio buto remonto bute instaliuotą techniką ir įrengtus baldus kaip kilnojamąjį turtą, dėl kurio iš esmės ir pagerėjo buto vaizdas po remonto.
Pirmosios instancijos teismas šį V. U. reikalavimą atmetė. Apeliantas nesutinka su šia sprendimo dalimi ir prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir jo priešieškinį patenkinti.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad šioje dalyje ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.
Atsakovas V. U. šioje priešieškinio reikalavimo dalyje pirmosios instancijos teisme ne kartą keitė reikalavimo dalyką. Pirminiame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, tačiau už atsakovo asmenines lėšas (50 000 Lt) šis butas buvo pagerintas, jo vertė padidėjo 20 000 Lt, ir „kadangi yra padidėjusi šio ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto vertė“ <...>, jis turi teisę gauti iš ieškovės 20 000 Lt kompensaciją; buto pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe neprašė, nurodė, kad pateiks įrodymus dėl buto vertės padidėjimo (b. l. 60-62). Patikslintame priešieškinyje atsakovas jau prašė ieškovės iki santuokos įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti atsakovui 50000 Lt piniginę kompensaciją, nurodydamas, kad butas buvo atremontuotas už atsakovo asmenines lėšas, t.y. 50 000 litų.
Apeliaciniame skunde atsakovas V. U. nurodė, kad į ieškovės M. U. iki santuokos įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą buvo įdėta 20000 Lt, kuriuos jam davė jo tėvas J. U., todėl iš M. U. jam turi būti priteista 20000 Lt piniginė kompensacija. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino J. U. parodymus, kad pastarasis būtent buto remontui atsakovui davė 20 000 litų.
LR CK 3.90 str. numato, kad turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad ieškovės asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas buvo iš esmės pagerintas, turi įrodyti atsakovas.
Teismui nebuvo pateikta duomenų, kokia šio buto vertė buvo iki ginčo šalys sudarė santuoką. Atsakovas į bylą pateikė 2012 m. kovo 16 d. UAB „Verslavita“ atliktą buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimą, kuriame nustatyta, kad šio buto rinkos vertė 2012 m. kovo 14 dienai, yra 75 000 litų. Nepaisant to, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama keliuose teismo posėdžiuose ir atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos pateikti reikalingus įrodymus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad butas buvo „iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu“, todėl LR CK 3.90 str. nuostatos negali būti taikomos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neesant pagrindo pripažinti vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas gali pripažinti vienam iš sutuoktinių teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, kuriomis jis prisidėjo prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo ir tai atitinka bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nustatytus LR CK 1.5 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-254/2010).
Tačiau šioje byloje atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovės M. U. buto pagerinimui buvo įdėtos jo asmeninės lėšos, tame tarpe jo tėvo J. U. dovanotos lėšos. Atsakovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad buto langų pakeitimu rūpinosi M. U., o jis (V. U.) tėvų duotais pinigais pirko virtuvės komplektą, kad tėvai jam buvo nupirkę butą, tačiau atsakovė nesutiko eiti gyventi į šį butą, kad dėl buto remonto įrodymų neturi, kad 50 000 Lt jam davė tėvai (b. l. 132). Teisme apklaustas liudytoju J. U. nurodė, kad sūnui buvo davęs 20 000 Lt, tačiau „kokią sumą sūnus įdėjo į buto remontą, nežino“ (b. l. 143). Ieškovės motina liudytoja E. F. byloje patvirtino, kad butas buvo remontuotas M. U. ir jos (E. F.) pinigais, savo darbų padėjo giminaičiai, J. U. padėjo išnešti išgriautas plytas, tačiau „atsakovas nieko nedarė, nepadėjo fiziniu darbu, jis tik kritikavo kitų darbą“ (b. l. 142).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas buvo pagerintas asmeninėmis atsakovo lėšomis arba kad į ieškovės turto pagerinimą atsakovas įdėjo savo asmenines lėšas, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl kilnojamojo turto padalijimo.
Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje M. U. ir V. U. sutiko santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą įvertinti šiomis kainomis: pagal užsakymą gamintus virtuvės baldus – 3500 Lt, įmontuojamą šaldytuvą-šaldiklį - 1260 Lt, skalbimo mašiną AEG Elektrolux - 1120 Lt, indaplovę AEG Elektrolux - 1120 Lt, įmontuojamą indukcinę kaitlentę AEG Elektrolux - 1680 Lt, įmontuojamą orkaitę AEG Elektrolux – 1120 Lt vertės, įmontuojamą garintuvą ELICA – 560 Lt, baro kėdes (2 vnt.) – 490 Lt, televizorių Toshiba – 1680 Lt, namų kino sistemą Panasonic – 1260 Lt, svetainės sekciją – 840 Lt, minkštų baldų komplektą – 1260 Lt, įmontuojamą koridoriaus spintą – 1820 Lt, akvariumą su įranga – 420 Lt, laukines šarvo duris – 1050 Lt, apsauginius roletus „Dextera“ 3 langams – 1050 Lt, iš viso už 20 230 Lt.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsižvelgiant į dvejų nepilnamečių vaikų interesus, kurie jie lieka gyventi su ieškove, yra tiek faktinis, tiek juridinis pagrindas ( LR CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str.1 d.) nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisti 2/3 dalis kilnojamojo turto, o atsakovui priteisti 1/3 dalį kilnojamo turto. Tokiu būdu 1/3 dalis kilnojamojo turto yra 6743,33 Lt, o 2/3 dalys kilnojamojo turto yra 13486,67 Lt.
LR CK 3.127 str. 3 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas padalijamas natūra, jei galima taip padalinti. Jei natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Pirmosios instancijos teismas, padalindamas kilnojamąjį turtą pagrįstai pritaikė mišrų turto padalijimo būdą, t.y. dalį turto padalijo natūra, o dėl dalies turto priteisė piniginę kompensaciją. Šioje konkrečioje byloje tokį turto padalijimo būdą kolegija pripažįsta teisingu ir protingu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys bendru sutikimu pakeitė dalijamo kilnojamojo turto vertę, šioje dalyje sprendimas pakeistinas ir turtas padalintinas iš naujo. Turtas padalintinas natūra, atsižvelgiant į galimybę juo disponuoti, nepažeidžiant bute liekančių baldų funkcionalumo ir buto interjero. Taip pat laikantis principo, kad bute įmontuotas turtas tenka šio buto savininkei.
I. M. U. asmeninen nuosavybėn paskirtinas šis kilnojamasis turtas: įmontuoti virtuvės baldai - 3500 Lt, baro kėdes (2 vnt.) – 490 Lt, įmontuojamas šaldytuvas-šaldiklis - 1260 Lt, skalbimo mašina - 1120 Lt, indaplovė - 1120 Lt, įmontuojama indukcinė kaitlentė - 1680 Lt, įmontuojama orkaitė - 1120 Lt, įmontuojamas garintuvas – 560 Lt, įmontuojama koridoriaus spinta – 1820 Lt, laukines šarvo durys – 1050 Lt, apsauginiai roletai 3 langams – 1050 Lt vertės, iš viso turto už 14770 Lt;
A. V. U. asmeninen nuosavybėn paskirtinas šis kilnojamasis turtas:
televizorius – 1680 Lt, namų kino sistema – 1260 Lt, svetainės sekcija – 840 Lt, minkštų baldų komplektas – 1260 Lt vertės, akvariumas su įranga – 420 Lt, iš viso turto už 5460 Lt.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad baro kėdės yra sudedamoji virtuvės komplekto dalis, o įmontuota sieninė koridoriaus spinta yra sudedamoji koridoriaus dalis, pritaikyta būtent šiam koridoriui, todėl skirti šį turtą atsakovui būtų neracionalu ir neprotinga.
Kadangi ieškovei M. U. tenkančio turto vertė 1283,33 Lt viršija jai nustatytas 2/3 dalis turto, tai iš ieškovės M. U. atsakovui V. U. priteistina 1283,33 litų piniginė kompensacija (LR CK 3.127 str. 3 d.).
Reziumuodama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo V. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies:
- Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimas skundžiamoje dalyje dėl šeimos iširimo priežasčių, sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo; dėl išlaikymo vaikams priteisimo termino, o taip pat dėl santuokoje įsigyto kilnojamojo turto padalijimo pakeistinas.
- Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimas skundžiamoje dalyje dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio; dėl ieškovės M. U. iki santuokos įsigyto buto teisinės padėties ir jo padalijimo bei piniginės kompensacijos atsakovui V. U. priteisimo paliktinas nepakeistas.
Kolegija pažymi, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos nutraukimo nustatymo, tarpusavio išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais nustatymo apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas, todėl Teisėjų kolegija dėl to nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų pobūdį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo V. U. ieškovei M. U. priteistos 1012,85 Lt bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme mažintinos iki 800,00 Lt (LR CPK 93 str. 5 d., CK. 1.5 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovo apeliacinį skundų patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 30 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 2 d., 3 d., 98 str.).
Pateikdamas apeliacinį skundą, atsakovas V. U. yra sumokėjęs 889,00 Lt žyminį mokestį (173 b. l.), taip pat turėjo 642,00 Lt advokato pagalbos išlaidų, tame tarpe 400,00 Lt už apeliacinio skundo surašymą (194 b. l.) ir 242,00 Lt už advokato atstovavimą teisme (196 b. l.), kurios neviršija 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių.
Todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies atsakovui V. U. iš ieškovės M. U. priteistinos 459,30 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
A. M. U. apeliacinės instancijos teisme turėjo 400 Lt advokato pagalbos išlaidų (180 b. l.), kurios atitinka LR CPK 98 str. 2 d. nustatytus kriterijus. Todėl atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, ieškovei M. U. iš atsakovo V. U. priteistina 280,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Įskaičius ieškovei iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą į atsakovui iš ieškovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš ieškovės M. U. priteistina atsakovui V. U. 179,30 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija LR CPK 96 str. 6 d. nustatytų dydžių, todėl jos iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti M. U. (ikisantuokinė pavardė F.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą(duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 865, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Palikti santuokines pavardes – U., U..
Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.
Nustatyti nepilnamečių vaikų L. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. U..
Nustatyti, kad atsakovas V. U. turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos.
Priteisti iš atsakovo V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. U., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatyti, kad vaikams skirtą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys vaikų motina M. U., a.k. (duomenys neskelbtini)
M. U. ir V. U. santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalinti taip:
M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti šį kilnojamąjį turtą:
įmontuotus virtuvės baldus - 3500 Lt vertės, baro kėdes (2 vnt.) – 490 Lt vertės, įmontuojamą šaldytuvą-šaldiklį - 1260 Lt vertės, skalbimo mašiną - 1120 Lt vertės, indaplovę - 1120 Lt vertės, įmontuojamą indukcinę kaitlentę - 1680 Lt vertės, įmontuojamą orkaitę - 1120 Lt vertės, įmontuojamą garintuvą – 560 Lt vertės, įmontuojamą koridoriaus spintą – 1820 Lt vertės, laukines šarvo duris – 1050 Lt vertės, apsauginius roletus 3 langams – 1050 Lt vertės, iš viso turto už 14770 Lt;
V. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti šį kilnojamąjį turtą:
televizorių – 1680 Lt vertės, namų kino sistemą – 1260 Lt vertės, svetainės sekciją – 840 Lt vertės, minkštų baldų komplektą – 1260 Lt vertės, akvariumą su įranga – 420 Lt vertės, iš viso turto už 5460 Lt.
Už ieškovei tekusią didesnę turto dalį, iš ieškovės M. U. atsakovui V. U. priteisti 1283,33 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt trijų litų 33 centų) piniginę kompensaciją.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. U. ieškovei M. U. 800,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. U. valstybei 288 Lt žyminio mokesčio bei 10,55 Lt už procesinių dokumentų siuntimą“.
2. Priteisti iš ieškovės M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovui V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 179,30 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt devynis litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.