Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-668-1011/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-01-25
Bylos Nr.
1-668-1011/2016
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00606-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-668-1011/2016Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00606-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4; 1.2.20.5; 2.10.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės L. F. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. 1986-12-31 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini),, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)235 str.1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės L. F. teismui pateiktame pareiškime (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus, o būtent:

jis, 2013-08-26, nuo 9.00 val. iki 9.30 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. 2 PK) patalpose, adresu Sodų g. 23, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-610-13, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Baudžiamojo kodekso 235 str., davė melagingus parodymus apie 2013-03-07 nelaimingą atsitikimą, įvykusį Paplaujos g. 3, Vilniuje, nurodydamas melagingas įvykio aplinkybes, tai yra teigdamas, kad metalinė konstrukcija užkrito ant pirmame statybos objekto aukšte dirbusio V. R. dėl to, kad nuo stovėjusios antrame aukšte paletės su blokeliais, imant vieną blokelį, atsiskyrė kiti blokeliai, kurie kliudė metalines konstrukcijas (b l. 71–73).

V. M. 2015-12-10 apklausos metu parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinku, savo kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi.

Nurodė, kad 2013-08-26 jis buvo apklaustas liudytoju Vilniaus m. 2 PK, Sodų g. 23, Vilniuje dėl 2013-03-07 nelaimingo įvykio darbo objekte adresu (duomenys neskelbtini),, Vilniuje, kurio metu nukentėjo bendradarbis V. R., ant kurio iš 2 aukšto balkono nukrito metalinė konstrukcija. Įvykio metu jis dirbo kartu su savo broliu V. M., antrame aukšte jie mūrijo pertvarą iš blokelių, kurie buvo sudėti tame pačiame aukšte ant maždaug 1,5 metro aukščio paletes, netoli gulėjusių metalinių konstrukcijų. Prieš apklausą tyrėja jį pasirašytinai įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jis tą patvirtino savo parašu, tačiau apklausos metu davė melagingus parodymus, kad paletė buvo sulaužyta, nuplėšta blokelių apsauginė plėvelė, ir kai blokelius su broliu jie pradėjo imti ir nešti, tai sulaužytoje paletėje pakrypo visi blokeliai ir keletą blokelių nukrito ant šalia buvusių metalinių konstrukcijų, kurios nukrito žemyn ir taip sužeidė bendradarbį V. R., kuris dirbo apačioje. Tokius parodymus jam patarė duoti UAB „(duomenys neskelbtini),“ darbų vadovas, bet griežtai jis to daryti nereikalavo ir nevertė duoti melagingus parodymus. Jis neprieštaravo tokiam patarimui. Jis su broliu buvo iškviesti į statybininkų budelę, kur jiems buvo pasiūlyta surašyti paaiškinimą, kad blokeliai apvirto, jau būdami antrame aukšte, o ne virto nuo krano, nors jis su broliu darbų vadovui papasakojo tiesą. Jiems paaiškino, kad jeigu jie savo paaiškinimuose nurodytų tiesą, tai yra, kad palete su blokeliais nukrito nuo bokštinio krano, tai gali būti labai daug nemalonumų bokštinio krano kranininkui, o, parašius išgalvotą įvykio versiją, visiems bus geriau. Todėl jis paaiškinime nurodė išgalvotas įvykio aplinkybes, o vėliau apklausos metu taip pat nurodė tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes, nes nenorėjo niekam sukelti nemalonumų. Dėl baudžiamosios atsakomybės jis nepagalvojo.

Vėliau apklausiamas policijoje papildomai liudytoju 2015-01-23, jis vėl buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ir tuo metu nutarė duoti teisingus parodymus. Šios apklausos metu jis papasakojo tikras įvykio aplinkybes: kad blokelių pakuotė ant metalinių konstrukcijų nukrito nuo bokštinio krano, kuris nuleidinėjo ją iš viršaus į 2 aukšto terasą. Jis matė, kaip kranui nuleidžiant pakuotę su blokeliais, ji užsikabino už 2 aukšto perdangos ir apvirto žemyn, iš maždaug 3-4 m aukščio (atstumas iki 2 aukšto grindų). Iš pakuotės iškrito visi blokeliai, dalis jų nukrito ant antro aukšto terasoje gulėjusių metalinių konstrukcijų, jas kliudė ir metalinė konstrukcija nukrito žemyn ant bendradarbio V. R.. Kas iš darbuotojų prikabino blokelių pakuotę prie krano, jis nematė, bet jis kartu su broliu turėjo tą pakuotę atkabinti nuo krano, nes daugiau nebuvo kam. (b. l. 71–73).

Apklaustas 2013-08-26 liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-00610-13 V. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini),“ pradėjo dirbti 2012 m., tiksliai datos nepamena. Dirbo mūrininko pareigose. 2013-03-07 dirbo statybų objekte adresu (duomenys neskelbtini),, Vilniuje. Tą dieną pagal statybų vadovo nurodymu kartu su savo broliu Vilmantu dirbo šio objekto antrame aukšte. Kas buvo tuo metu statybų vadovas nepamena. Tame objekte tą dieną kartu su broliu mūrijo sieną. Šalia ten buvusių statybinių blokelių, kuriuos turėjo mūryti, buvo sudėtos metalinės konstrukcijos balkonams. Metalinės konstrukcijos buvo sudėtos ant paties perdangos krašto. Kas tas metalines konstrukcijas ten sudėjo nežino. Kol jie dirbo antrame aukšte, tai tos konstrukcijos ten jau buvo sudėtos. Kurios įmonės buvo tos metalinės konstrukcijos nežino, tik gali pasakyti, kad tai tikrai ne įmonės UAB „(duomenys neskelbtini),“. Šame objekte dirbo keletą įmonių. Blokeliai, kuriuos turėjo mūryti, buvo padėti aukščiau, nei tos metalinės konstrukcijos. Blokeliai buvo padėti ant perdangos. Blokeliai vienas ant kito buvo sudėti maždaug 1,5 m aukščiu. Blokeliai visada būdavo apvynioti plėvele, tačiau šį kartą tos plėvelės nebuvo. Kas ją nuėmė nežino, nes tie blokai seniai stovėjo be plėvelės. Tuos blokelius darbo pradžioje su broliu ėmė nuo vienos paletės, tai buvo viskas gerai. Kai pradėjo imti blokelius nuo paletės, kuri buvo sudėta virš metalinių konstrukcijų, tai vienas blokelis, kuris buvo priešingoje pusėje, nei iš tos vietos kur ėmė blokelius, nukrito ant tų metalinių konstrukcijų ir tos metalinės konstrukcijos krito žemyn. Išgirdo klyksmą. Paskui atbėgo kolega, kurio nepamena nei vardo nei pavardės, ir pasakė, kad nukritus metalinei konstrukcijai, buvo sužeistas žmogus, bendradarbis, tačiau negali pasakyti jo nei vardo nei pavardės, kadangi nepamena. Po to atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Kai nukrito tas blokelis ant metalinių konstrukcijų, jis su broliu, kad dar kartą nenukristų koks blokelis, pernešė tuos blokelius toliau nuo metalinių konstrukcijų ir, kai nuėmė blokelius, pamatė, kad juos laikanti paletė yra sulaužyta. Apie tai parašė savo pasiaiškinime. Nieko nežino nei kas tą paletę su blokeliais užkėlė, nei kada (b. l. 19–20).

2015-01-23 apklaustas papildomai liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-00610-13 V. M. parodė, kad ankščiau duoti jo parodymai dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo netikslūs, nes buvo kitos įvykio aplinkybės, negu papasakojo pirmoje apklausoje.

Nurodė, kad 2013-03-07 darbą pradėjo apie 8 val. Kartu su broliu V. M. dirbo objekto 2-me aukšte, atlikinėjo mūrijimo darbus, mūrijo pastato viduje pertvaras. Daugiau šiame aukšte kitų asmenų nebuvo. Objekte dirbo apie 1–2 savaites. Antrame aukšte jau buvo

susandėliuota kažkiek blokelių. Kas organizavo jų pristatymą į 2 aukštą nežino, juos keldavo

bokštinis kranas. Iš kurios vietos kilnojo, nežino. 2013-03-07 po pietų su brolių pamatė, kad

bokštinis kranas nuleidžia žemyn, tai yra į jų aukštą pakuotę blokelių B. K. daugiau

šalia darbininkų nebuvo, su broliu turėjo juos atkabinti nuo krano. Atskiro nurodymo tai daryti

nebuvo. Tai buvo savaime aišku. Kas buvo tuomet ant stogo ir reguliavo kranininko darbą jis

nematė. Mano, kad galėjo būti pagalbiniai darbininkai ar betonuotojai iš kitos bendrovės, kurių jis

nepažįsta, tos bendrovės pavadinimo nežino. Stropuotojų ten nematęs. Su broliu išėjo į atvirą 2

aukšto terasą ir laukė, kol bokštinis kranas nuleis pakuotę su blokeliais. Virš terasos stogelio

nebuvo. Tačiau nuleidžiant, pakuotė užsikabino už 2 ir 3 aukšto perdangos ir nuvirto žemyn, iš

maždaug 3-4 m aukščio (atstumas iki 2 aukšto grindų), iškrito visa pakuotė blokelių, dalis jų

nukrito ant antro aukšto terasoje gulėjusių metalinių konstrukcijų, jas kliudė ir metalinė

konstrukcija nukrito žemyn, kur įvyko nelaimingas atsitikimas su V. R..

Daugiausia nukritusių blokelių buvo nukritę ant 2 aukšto terasos, dauguma dužo ir buvo

netinkami naudojimui, žemyn nukrito labai nedaug. Kas sutvarkė nukritusius sudaužytus

blokelius nežino. Nukritusi blokelių pakuotė buvo apvyniota plėvele, ji buvo apie 1,5 m aukščio,

apie 1 m pločio x 0,8 cm ilgio. Vienoje pakuotėje yra apie 60 vnt. blokelių, vienas blokelis sveria

apie 1 kg, apie 50 cm pločio, 20 cm aukščio, 15 cm storio. Prie krano pakuotė buvo pritvirtinta

apsauginiais diržais. Negali pasakyti, kiek laiko metalinės konstrukcijos gulėjo antro aukšto

terasoje, nes neatsimena. Jos tarpusavyje, kiek pamena, nebuvo sutvirtintos, gulėjo laisvai viena

prie kitos, viso apie 10 vienetų, nuo terasos krašto apie pusę metro. Daugiau blokelių kritimų

šiame objekte nebuvo. Pirminius parodymus jam patarė duoti UAB „(duomenys neskelbtini),“ darbų vadovas,kurio vardo dabar nepamena. Jis iškvietė į savo būdelę ir pasakė, kad reikėtų surašyti

paaiškinime, jog blokeliai apvirto jau būdami antrame aukšte, o ne virto nuo krano. Nors jis jam

papasakojo apie tikras įvykio aplinkybes. Atrodo savo paaiškinimą perrašė nuo savo brolio

paaiškinimo. Negalvojo, kad tai gali turėti didelės reikšmės, todėl parašė, kaip buvo pasiūlyta.

Apklausiamas liudytoju buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų

davimą. Davė apklausos metu tokius parodymus apie įvykį, kokius buvo nurodęs savo

paaiškinime, kad parodymai būtų vienodi, to daryti niekas nevertė (b. l. 26–28).

Apklaustas 2014-01-16 liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-00610-13 V. M. parodė, kad anksčiau duoti jo parodymai apie įvykusio nelaimingo atsitikimo aplinkybes buvo netikslūs, nes buvo visiškai kitos įvykio aplinkybės, negu išdėstytos jo pirmoje apklausoje. Pirminius parodymus jam patarė duoti UAB „(duomenys neskelbtini),“ viršininkas G. M.. Jis pats žodžiu pasakė, ką jam ir jo broliui rašyti paaiškinime, nors jie jam papasakojo apie tikrą įvykį. Tai yra jiems patarė surašyti, kad blokeliai apvirto jau būdami antrame aukšte, o ne virto nuo krano. Sakė, kad taip bus visiems gėriau, kad gali būti labai daug nemalonumų bokštinio krano kranininkui, kurio nepažįsta. Jis taip ir surašė, nes nenorėjo niekam sukelti nemalonumų. Apklausiamas policijoje jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Iš tikrųjų blokelių pakuotė ant metalinių konstrukcijų nukrito nuo bokštinio krano, kuris nuleidinėjo ją iš viršaus į antro aukšto terasą. Nuleidžiant, pakuotė su blokeliais užsikabino kampu už antro aukšto lubų pertvarą ir pakuotė apvirto žemyn. Mano, kad tai įvyko dėl to, kad pakuotė buvo nuleidžiama per arti nuo pastato sienos. Darbų vadovas buvo Antanas. Jam ir broliui V. M. buvo pavesta atlikti mūrijimo darbus objekto antrame aukšte, tai yra mūryti pertvaras pastato viduje. Blokeliai pradžioje buvo sudėti kitoje namo pusėje ant žemės, juos reikėjo pakelti į antrą aukštą iš kitos pastato pusės. 2013-03-07 darbą pradėjo apie 8 vai. Objekte dirbo 2 savaites. 2013-03-07 po pietų reikėjo dirbti antrame aukšte, bet nebuvo blokelių. Kas organizavo jų pristatymą į antrą aukštą nežino, nors jie buvo keliami ne pirmą kartą tame objekte. Kas iš darbuotojų užkabino (pristropavo) blokelių pakuotę prie krano nematė, bet atsimena, kad su broliu turėjo juos atkabinti nuo krano. Kas buvo tuomet ant stogo ir reguliavo kranininko darbą nematė. Mano, kad galėjo būti betonuotojai iš kitos bendrovės, kurių nepažįsta, tos bendrovės pavadinimo nežino. Stropuotojų jis nepažinojo. Kartu su broliu stovėjo atviroje antro aukšto terasoje ir laukė, kol bokštinis kranas nuleis pakuotę su blokeliais. Virš terasos stogelio nebuvo. Bet atsitiko taip, kad pakuotė užsikabino už antro aukšto lubų pertvarą ir apvirto žemyn iš maždaug 3 metrų aukščio (toks buvo atstumas iki 2 aukšto grindų), iškrito visi blokeliai ant metalinių konstrukcijų bei įvyko nelaimingas atsitikimas su V. R.. Daugiausia nukritusių blokelių buvo nukritę ant antro aukšto terasos, žemyn nukrito labai nedaug. Kas sutvarkė nukritusius blokelius nežino, jis jų netvarkė. Nukritusi blokelių pakuotė buvo apvyniota plėvele, pakuotės aukštis apie 1,5 m, plotis apie 1 m pločio, ilgis apie 0,8 m. Vienoje pakuotėje apie 60 vnt. blokelių, vienas blokelis sveria apie 1 kg. Blokelis yra apie 50 cm pločio, 20 cm aukščio, 15cm storio. Prie krano pakuotė buvo pritvirtinta diržais. Negali pasakyti, kiek laiko metalinės konstrukcijos gulėjo antro aukšto terasoje, nes neatsimena. Ar jos tarpusavyje buvo sutvirtintos nepamena. Daugiau blokelių kritimų šiame objekte nebuvo. Jis nebuvo apmokytas atlikti stropavimo darbus, ir darbo metu objekte (duomenys neskelbtini), neteko šių darbų atliki. Tokių nurodymų duota nebuvo. Jo darbas buvo mūryti. Nežino kas iš UAB „(duomenys neskelbtini),“ atlikinėjo stropavimo darbus su bokštiniu kranu, kiek pamena tai buvo pagalbiniai darbuotojai, bet jų asmeniškai nepažinojo ir kaip atrodo nepamena. Prieš nelaimingą atsitikimą iš viršaus bokštiniu kranu buvo nuleidžiami mūriniai blokeliai. Kieno prašymu jie buvo perkeliami nežino. Tuomet aukšte buvo mažai blokelių, reikalingų mūrijimui. Ar pas ką nors prašė pristatyti blokelius į antrą aukštą nepamena. Ankščiau blokeliai būdavo paruošti iki jo atvykimo į darbo vietą. Objekte blokeliai buvo sandėliuojami iš kitos pastato pusės. Kur ir kas juos užkabino prieš nelaimingą atsitikimą prie krano strėlės, nematė. Pamatė tik kai kranas nuleidinėjo blokelių pakuotę žemyn. Jokio asmens, kuris reguliuotų krano darbą tuo metu nematė ir negirdėjo. Kartu su broliu norėjo nukabinti tuos blokelius, jei jie būtų nulesti gerai, nes kito asmens aukšte nebuvo ir suprato, kad patys tai turi padaryti. Ankščiau nukabinti krovinių objekte neteko. Kas buvo krano darbų vadovas nežino, tokio asmens nepastebėjo (b. l. 23–25).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-00610-13 atlikto Techninio darbų saugos tyrimo specialisto išvadoje Nr.ll-1141(15) nurodyta, kad tai, jog bokštiniu kranu keliamas krovinys buvo keliamas taip, kad atstumas tarp keliamo krovinio ir jo judėjimo kelyje buvusios kliūties buvo mažesnis, nei minimalus leistinas (0,5 m), neatitiko Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 33.6 p. ir yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis. Tai, kad bokštinio krano mašinistas A. R. kėlė krovinį per arti pastato konstrukcijų, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą (b. l. 48–54).

2015-10-07 Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-00610-13 nutrauktas, nesant nukentėjusiojo V. R. skundo pradėti procesą pagal BK 139 str. 1 d. dėl A. R. nusikalstamų veiksmų (b. l. 55–66).

BK 235 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

BK 235 str. 1 d. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, o šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, bylos nagrinėjimo metu jis patvirtina savo parašu. Kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje

Byloje surinktų faktinių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad V. M. ikiteisminio tyrimo metu 2013-08-26 apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-610-13, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Baudžiamojo kodekso 235 str., davė melagingus parodymus apie 2013-03-07 nelaimingą atsitikimą, nes nurodė, kad metalinė konstrukcija užkrito ant pirmame statybos objekto aukšte dirbusio V. R. dėl to, kad nuo stovėjusios antrame aukšte paletės su blokeliais, imant vieną blokelį, atsiskyrė kiti blokeliai, kurie kliudė metalines konstrukcijas. Teisingus bei objektyvius parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, V. M. davė 2015-01-23 papildomos apklausos metu, kai nurodė, kad blokelių pakuotė ant metalinių konstrukcijų nukrito nuo bokštinio krano, kuris nuleidinėjo ją iš viršaus į 2 aukšto terasą; matė, kaip kranui nuleidžiant pakuotę su blokeliais, ji užsikabino už 2 aukšto perdangos ir apvirto žemyn, iš maždaug 3-4 m aukščio (atstumas iki 2 aukšto grindų), krito ant metalinių konstrukcijų, kurios krisdamos žemys sužalojo V. R..

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. reikalavimais, įvertinęs aptartus bylos įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 2 d., yra visiškai įrodyta.

P. (duomenys neskelbtini), apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 86–87).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, jog kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas kaltinamajam V. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 75, 79–81), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 83, 84-85)),į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Teismo vertinimu prokurorės siūloma bausmė – 9 MGL dydžio bauda – šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo. Apskaičiuojant paskirtą baudą atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu galiojo Vyriausybės 2008-10-14 nutarimu Nr. 1031 patvirtintas 130 Lt (37,65 Eur) bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

BK 64¹ str. 1–2 d., be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. M. skirtina bausmė sumažintina 1/3.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. M. nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nepaskyrus kardomosios priemonės, nebus užtikrintas tinkamas teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įvykdymas. Todėl skirti kaltinamajam V. M. kardomąją priemonę nėra pagrindo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

V. B. proceso kodekso 353 str., 420 str., 421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 235 str.1 d., ir skirti jam už tai 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. galutinai paskirti 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.

I. (duomenys neskelbtini),, kad:

Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda 6 MGL (225,96 Eur) turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Dūdys