Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-190-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-23
Bylos Nr.
1A-332-190-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lencikas (pirm.), Regina Pociene, Sigita Vainauskiene
Nuteistasis
I. M., AB „Rytu skirstomieji tinklai“
Civilinis ieškovas
Utenos, AB „Rytu skirstomieji tinklai“
Advokatai
Gintaras Ruseckas
Kategorijos

Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1A–332/2010 Teisejas Liudvikas Myško Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.,

2.4.6.3.3., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. liepos 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko,

teiseju Reginos Pocienes ir Sigitos Vainauskienes,sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,nuteistajam I. M.,gynejui advokatui Gintarui Ruseckui

civilinio ieškovo Utenos regiono Rytu skirstomuju tinklu atstovei Ingridai Jakubonienei

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo I. M. apeliacini skunda del Moletu rajono apylinkes teismo 2009 m. gegužes 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisves apribojimu vieneriems metams, ipareigojant per bausmes atlikimo laika atlyginti AB „Rytu skirstomieji tinklai“ nusikalstama veika padaryta 5082,96 Lt turtine žala.

Taip pat šiuo nuosprendžiu I. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir nuteistas laisves apribojimu 6 menesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu griežtesne bausme apimant švelnesne bausme ir paskirta galutine bausme –laisves apribojimas vieneriems metams, ipareigojant nuteistaji per bausmes atlikimo laika atlyginti AB „Rytu skirstomieji tinklai“ nusikalstama veika padaryta 5082,96 Lt turtine žala ir be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Nuosprendžiu tenkintas civilinio ieškovo AB „Rytu skirstomieji tinklai“ civilinis ieškinys ir priteista iš nuteistojo I. M. AB „Rytu skirstomieji tinklai“ naudai 5082,96 Lt.

Taip pat šiuo nuosprendžiu konfiskuotos dvi metalines nages, apsauginis diržas, automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), technines apsaugos talonas Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktas su pulteliu ir reples bei 120 Lt, kurie buvo gauti pardavus laidus.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

I. M. 2008 m. gruodžio menesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turedamas tiksla pagrobti svetima turta, (duomenys neskelbtini), per du kartus nuo atramos Nr. 300/22 iki 300/41, o trecia karta su E. V. nuo atramos Nr. 300/21 iki atramos Nr. 300/22, pagrobe 1949,4 m ilgio A-35 markes 0,4 kV oro linijos laidu, kuriu bendra verte 1104,97 Lt, priklausancius AB „Rytu skirstomieji tinklai“, tuo AB „Rytu skirstomieji tinklai“ padare 1104,97 Lt litu turtine žala.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio menesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, minetos vagystes metu, (duomenys neskelbtini), sugadino AB „Rytu skirstomieji tinklai“ priklausanti elektros irengini – elektros energijos perdavimo linija, tuo AB „Rytu skirstomieji tinklai“ padare 813,28 Lt litu turtine žala, o iš viso su elektros linijos atstatymo darbais padare šiai akcinei bendrovei 5025,72 litu dydžio nuostoli.

Šalies argumentai

Nuteistasis I. M. apeliaciniu skundu prašo iš naujo ištirti aplinkybes del pavogtu aliuminio laidu, nurodant realia ju verte bei sumažinant civilini ieškini iki pavogtu laidu vertes, civilini ieškini del atstatymo darbu atmesti kaip niekuo nepagrista bei panaikinti nuosprendžio dali, kurioje nepagristai nuspresta iš jo konfiskuoti 120 Lt bei automobili Opel Vectra. Nurodo, kad teismas nustate, jog jis pagrobe 2050 metru ilgio aliuminio laido, kuris ivertintas 1981,48 litais. Irodymai, kad jis pagrobe butent tokios vertes daikta yra tai, kad byloje dalyvavusi civilinio ieškovo atstove teisme parode, jog ji paemusi laidu „rinkos verte“. Teisejui patikslinus iš kokios rinkos paimta verte, atstove nurode, kad laidu verte paskaiciavo nauju laidu kainomis, nes atstatant linija reiks pirkti naujus laidus. Todel šiuo teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu del to, kad pagrobe naujus elektros laidus, taciau tai netiesa. Šie elektros oro laidai Šeikiu kaime irengti seniai, nes namas, i kuri buvo atvesti laidai, priklauso nuteistojo artimiems giminaiciams, todel jis viska žino. Tame name jau 10 metu kaip niekas negyvena ir Moletu elektros tinklu darbuotojai yra atjunge elektros laidus nuo stulpo iki namo ivado. Tai gali patvirtinti AB „Rytu skirstomieji tinklai“, kurie nurodytu, nuo kada Šeikiu kaime esantis konkretus abonentas nebemoka už suvartota elektros energija. Šie elektros laidai buvo irengti seniai, kolukio laikais, ir ta teismo metu patvirtino liudytojas, Moletu Elektros tinklu vadovas A. Ž., kad subyrejus kolukiams, jo vadovaujama istaiga pereme kolukiuose buvusias elektros pastotes su visais irengimais. Iš to darytina išvada, kad jo pavogti elektros laidai buvo seni, paveikti oro salygu bei laiko, todel jis negali atsakyti už tai, ko nepadare. Nurodo, kad pavoge ne naujus, o senus aliuminius laidus, todel ju verte turetu buti ne kaip nauju, kurie šiuolaikiškai padaryti ir yra brangus, o tokia, kokia yra reali ju verte. Ant stulpu yra likusio laido, kuri specialistai apžiureje, gali ivertinti ju bukle bei verte, tokia, kokia šiuo metu yra. Elektros tinklams tokios vagystes yra naudingos, nes vietoj senu laidu, kuriuos jau reikejo nurašyti ir pakeisti, kalti asmenys turi apmoketi kaip už naujus laidus. Jis su tuo nesutinka, nes pardaves laidus kaip metalo lauža, gavo tik 120 Lt.

Pagal ši nuosprendi nuteistasis turi sumoketi civilini ieškini del patirtos turtines žalos, kurios realiai AB „Rytu skirstomieji tinklai“ dar nepatyre. Civilinio ieškovo atstove teisme nurode, kad jo pavogtu laidu atstatymui reikes apie 4000 Lt, taciau nera aišku, ar tie laidai iš viso bus irengti. Elektros linija yra atjungta nuo elektros pastotes, todel gali buti, kad jis mokes pinigus, o laidai irengti nebus, nes nera butinybes juo irengineti.

Nuteistasis taip pat nesutinka su 120 Lt konfiskavimu, kuriuos gavo pardaves vogtus laidus, kur teismas nuosprendyje nurode, kad jis neteisetai praturtejo. Mano, kad tai yra neteisinga, nes byloje yra civilinis ieškinys, todel pirmiausia reikia ieškoti budu, kaip padengti ieškinio suma, o ne konfiskuoti jo pinigus valstybes naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuosprendžiu konfiskavo jo automobili Opel Vectra, nurodydamas, kad automobilis buvo nusikaltimo priemone. Nuteistasis nurodo, kad elektros laidai buvo nebetinkami naudojimui, jis juos paeme dienos metu. Automobiliu važiavo ne specialiai vogti laidu, o pro šali, ir tuo metu sugalvojo juos pavogti. Tikslo automobiliu važiuoti vogti laidu nebuvo. Laidai buvo nesunkus, todel ir be automobilio jis juos butu parsinešes namo. Nurodo, kad automobilis jam labai reikalingas. Jam dažnai reikia nuvažiuoti pas sergancia motina, gyvenancia už 10 kilometru nuo jo, nupirkti jai vaistu bei maisto. Šiuo metu jis važineja dviraciu, taciau rudeni ir žiema tokios galimybes nebus. Jis gyvena vienas, uždirba minimalia alga, todel jam tikrai bus sunku per metus padengti nepagrista AB „Rytu skirstomieji tinklai“ virš 5000 Lt civilini ieškini.

Apeliacines instancijos teismo posedyje apeliantas papildomai parode, kad laidu nuo 41 iki 43 atramos jis nevoge, nes jo daromos vagystes metu tarp nurodytu atramu laidu jau nebuvo. Nuteistasis pažymejo, jog laidus jis pavoge per tris kartus, juos nešdavo rankose pesciomis, o nuosavu automobiliu veže tuos laidus tik priduoti i supirkimo punkta. Nurode, kad sutinka sumoketi už pagrobtus laidus kaip už metalo lauža. Taip pat jis parode, jog nagrinejant byla apylinkes teisme galvojo, kad gynejas jam nereikalingas bei patvirtino, kad šiuo metu vyksianti procesa girdi pakankamai gerai.

Civilinio ieškovo atstove apeliacineje instancijoje palaike civilini ieškini bei papildomai paaiškino, kad galinti patvirtinti, jog apylinkes teisme apeliantui posedžio metu teisejas siule gynejo paslaugas, taciau I. M. atsisake, o proceso metu buvo pakankamai garsiai kalbeta ir nuteistasis nesiskunde, jog negirdi. Civilinio ieškovo atstove pabreže, kad ivykio vietoje pagrobti laidai buvo pakeisti naujais, o elektros linija atstatyta, del ko Rytu skirstomieji tinklai patyre žalos. Be to, atstove pažymejo, jog praktiškai pavogti elektros laidai neturi susidevejimo ir juos pakeitus, veliau naudojami gamyboje.

Apklausti liudytojai N. K. ir A. N. posedyje nurode, kad buvo ivykio vietoje 2009-2010 m.m. ir mate, kad tarp dvieju atramu nuo namo puses nebuvo aliumininiu laidu.

Liudytojas V. V. apeliacines instancijos posedyje paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Moletu grupeje. Ju bendrove atlieka elektros remonto darbus. Pagal užsakovo AB „Rytu skirstomieji tinklai“ užsakyma vykde darbus ivykio vietoje, taciau prieš tai buvo atvykes i ivykio vieta ir mate, jog nuo 20 iki 43 atramos nebuvo laidu. Todel ju bendrove atliko remonto darbus bei pakabino naujus laidus. Tai buvo po vagystes. Liudytojas pažymejo, kad UAB „Elektros tinklo paslaugos“ atlieka tik remonto darbus, o irenginius darbams atlikti samdo. Todel i atliktu darbu samata buvo itraukta ju darbams atlikti panaudota technika.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. M. prašo ištirti aplinkybes del pavogtu aliuminio laidu, nurodant ju realia verte bei sumažinti civilini ieškini iki pavogtu laidu vertes. Civilini ieškini del atstatymo darbu, kaip nepagrista, atmesti. Apeliantas nurodo, jog jo pavogti laidai buvo seni, paveikti oro salygu bei laiko, todel nuteistasis negali atsakyti už tai, ko nepadare. Teigia, kad jis pavoge ne naujus laidus, todel ju verte turetu buti ne kaip nauju, šiuolaikiškai padarytu ir brangiu, o tokia, kokia yra ju reali verte. Apeliantas nesutinka moketi civilinio ieškinio del patirtos turtines žalos, susijusios su pavogtu laidu atstatymu, tvirtina, kad AB „Rytu skirstomieji tinklai“ šios žalos dar nepatyre, neaišku, ar tie laidai iš viso bus irengti.

Sprendžiant aukšciau nurodytus apeliacinio skundo argumentus kolegija vadovaujasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. teises normu, reguliuojanciu nusikalstama veika padarytos žalos atlyginima, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadomis. Šiu išvadu 9 punkte pabrežta, kad atlyginant turtine žala, taikomas visiško jos atlyginimo principas bei nurodoma, jog nusikaltimu ir baudžiamuju nusižengimu nuosavybei, turtinems teisems, bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialus daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto ( daiktu ) verte, buvusia veikos padarymo metu, o nagrinejant civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo, žalos dydis ivertinamas vadovaujantis nuostatomis, itvirtintomis CK 6.249 str. 5 d. Pagal šia norma turtine žala apskaiciuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojanciomis teismo sprendimo del žalos atlyginimo priemimo diena. Taigi, ir šiuo konkreciu atveju AB Rytu skirstomieji tinklai nuteistojo nusikalstamais veiksmais padaryta turtine žala turi buti apskaiciuota remiantis prarasto turto ( laidu ) kainomis, galiojanciomis teismo sprendimo del žalos atlyginimo priemimo diena, tai yra nuosprendžio priemimo diena - 2009-05-26. Todel atsižvelgiant i Aukšciausiojo Teismo paminetus išaiškinimus del taikomo visiško turtines žalos atlyginimo principo bei žalos apskaiciavimo teismo sprendimo priemimo diena, kolegijos nuomone, apelianto teiginiai apie jo pagrobtu aliumininiu laidu susidevejima del oro salygu, ilgo ju naudojimo laiko pripažintini nepagristais, o žala AB Rytu skirstomieji tinklai turi buti atlyginta pagal pakeistu nauju laidu kainas, galiojancias nuosprendžio priemimo diena – 2009-05-26, kaip ir nurodyta civiliniame ieškinyje bei prie jo pridetoje medžiagoje.

AB Rytu skirstomieji tinklai apeliacines instancijos teismui pateike patikslinta civilini ieškini, nurodydami, kad nagrinejamo ivykio metu pagrobtu laidu ilgis sudare 2050 m, o 1 m laido kaina yra 0,569 lt., bendra pavogtu laidu verte – 1162,21 litu. Be to patikslintame ieškinyje taip pat nurodoma, jog šios vagystes metu buvo sugadintas elektros irenginys – elektros perdavimo linija. Todel elektros irenginio vertes, iki nusikaltimo padarymo, atstatymui, buvo atlikti ir atstatytmo darbai, užtikrinant elektros energijos tiekima i šalia esancius pastatus. Del nurodytu priežasciu benrovei iš viso padaryta 5082,96 litu dydžio nuostolis, kuri civilinis ieškovas prašo priteisti iš kalto asmens. Civiliniam ieškiniui pagristi AB Rytu skirstomieji tinklai pateike apeliacinei instancijai papildomus rašytinius irodymus: grižtamuju medžiagu kieku ir kainu nustatymo metodika ir isakyma, 2009 m. 12 menesi atliktu darbu akta, 2003-12-23 akta del remonto darbu atlikimo, PVM saskaita-faktura, vietinio mokejimo nurodyma ir pažyma del elektros linijos ilgio tarp atramu 300/21-300/43. Kolegija sprendžia, kad šie rašytiniai irodymai patvirtina, jog nagrinejamos laidu vagystes metu buvo sugadintas ir elektros irenginys – elektros perdavimo linija ir todel civilinis ieškovas, atstatydamas ši irengini, turejo nuostoliu, sumokedamas UAB „Elektros tinklo paslaugos“ 5082,96 litu ( be pridetines vertes mokescio ). Nurodytas aplinkybes patvirtina pamineti atliktu darbu aktai, PVM saskaita-faktura Nr.ETP642533 ir SEB banko pavedimas. Be to apeliacines instancijos posedyje apklaustas liudytojas V. V. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas taip pat patvirtino, jog buvo ivykio vietoje bei mate, kad elektros kabelio nebuvo. Todel AB Rytu skirstomieji tinklai užsakymu ju UAB „Elektros tinklo paslaugos“ atliko ivykio vietoje remonto darbus bei pakabino naujus laidus. Tokiu budu yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad civilinis ieškovas del apelianto nusikalstamu veiksmu – elektros perdavimo linijos remonto darbu, ju atsatatymo, turejo nuostoliu, kuriuos privalo atlyginti nuteistasis.

Ikiteisminio tyrimo metu, apylinkes bei apeliacines instancijos teismuose I. M. nuolat tvirtino, jog nevoge elektros laidu nuo 41 iki 43 atramos, kaip jam yra inkriminuota, nes daromos vagystes metu ju jau nebuvo.

Apeliacineje instancijoje apklausti liudytojai N. K. ir A. N. ši apelianto teigini patvirtino, nurodydami, kad jie buvo ivykio vietoje 2009-2010 m.m., taciau tarp dvieju atramu nuo namo puses oro laidu nebuvo. Apklausiamas liudytojas V. V. parode, jog irgi buvo ivykio vietoje ir mate, kad laidu nebuvo nuo 20 iki 43 atramos, kaip ir nurodoma civiliniame ieškinyje. Tokiu budu konstatuotina, kad šioje dalyje teismui vis delto kelia abejoniu, ar nuteistasis pavoge laidus nuo 41 ik 43 atramos. Todel esant abejoniu, kolegija šalina iš skundžiamo nuosprendžio aplinkybe, jog apeliantas pagrobe elektros linijos laidus nuo 41 iki 43 atramos, kas pagal AB Rytu skirstomieji tinklai Utenos regiono Moletu skyriaus viršininko A. Ž. informacija sudaro 100,6 m, kaip neirodyta, paliekant kitoje dalyje pagrobto laido ilgi nepakeista. Todel pripažintina, jog I. M. pagrobe ne 2050 m laidu, o 1949,4 m. Del nurodyto motyvo mažintinas ir civilinio ieškinio dydis: 0,569 Lt ( 1 m laido kaina ) x 100,6 m. lygu 57,24 Lt. Taigi AB Rytu skirstomieji tinklai iš nuteistojo priteistinas 5025,72 litu žalos atlyginimas ( 5082,96 Lt – 57,24 Lt ). Darytina išvada, kad šiuo atveju nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tinkamai neivertino, neanalizavo bei neaptare apelianto teiginiu del laidu vagystes tarp 41 ir 43 atramos ir todel padare neteisinga išvada, jog ir šioje dalyje jam pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Tuo budu, šioje dalyje nuosprendis pripažistamas neatitnkanciu bylos aplinkybiu ir keistinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti nuosprendžio dali, kuria nuspresta iš jo konfiskuoti 120 litu, gautu pardavus pavogtus elektros laidus ir jam priklausanti automobili Opel Vectra. Nurodo, jog automobiliu važiavo ne specialai vogti laidu, o pro šali, ir tuo metu sugalvojo juos pavogti. Tikslo važiuoti automobiliu vogti laidu nebuvo, laidai buvo nesunkus, todel ir be automobilio jis juos butu parsinešes namo. Apeliantas teigia, kad automobilis reikalingas jam senyvo amžiaus motinai, gyvenanciai 10 kilometru atstumu nuo jo padeti. Anot I. M. neteisinga pripažinta, kad jis pardavus pavogtus laidus už 120 litu tuo budu praturtejo.

Žemesnės instancijos teismas

Kolegijos manymu šioje dalyje apeliacinis skundas negali buti patenkintas, o Moletu apylinkes teismo 2009-05-26 nuosprendis pripažintinas pagristu ir teisetu. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vogtus elektros laidus kaltinamasis iš nusikaltimo padarymo vietos išveže nuosavu automobiliu Opel Vectra ir todel pagristai ši automobili pripažino nusikaltimo padarymo priemone bei vadovaujantis BK 72 str. 2 d. konfiskavo. Atkreiptinas demesys i tai, kad apelianto parodymai del nuosavo automobilio panaudojimo išvežant vogtus laidus iš nusikaltimo padarymo vietos yra nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pripažino, jog vogti laidu iš viso važiavo 3 kartus jam priklausanciu automobiliu Opel Vectra ( b.l. 47-48 ) bei pavogtus laidus sudedavo i mineta savo automobili ( b.l. 39, 43-44 ). Nagrinejant byla apylinkes teisme apeliantas taip pat pripažino, kad vogti laidu važiavo tris kartus su savo automobiliu ( teisiamojo posedžio protokolas b.l. 136-137 ). Taciau pakeisdamas šiuos savo parodymus apeliacineje instancijoje I. M. jau teige, jog laidus pavoge per tris kartus ir juos nešdavo rankose pesciomis ir tik i metalo supirktuve veždavo savo automobiliu. E. V. taip pat patvirtino, kad pagrobtus laidus ivykio vietoje krove i I. M. automobili, o po to tuo paciu automobiliu nuveže i supirktuve ( b.l. 72 ). Apeliacines instancijos nuomone nuteistasis, siekdamas išvengti jam priklausancio automobilio konfiskavimo, nemotyvuotai bei nepagristai keisdamas savo parodymus, pradejo teigti, jog pavoge laidus per tris kartus, taciau juos atveždavo iki namu ne su automobiliu, o atnešdavo rankose. Todel kolegija sprendžia, jog taikant BK 72 str. ir konfiskuojant apeliantui priklausanti automobili butina vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, o ne apeliacineje instancijoje.

Neabejotinai nustacius byloje, kad nuteistasis kartu su E. V. pavogtus laidus nuveže i supirktuve bei pardavus gavo 120 litu, nera pagrindo ir šioje dalyje naikinti skundžiama nuosprendi, nes apeliantas šia pinigu suma gavo iš nusikalstamos veikos, kaip jos siekiamo rezultato. I. M. aiškiai suvoke, kad parduoda vogta daikta ir tuo budu sieke šiais savo veiksmais pasipelnyti. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai konfiskavo apelianto neteisetai gautus pinigus.

Bylos medžiaga tvirtina, kad nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme nedalyvavo gynejas, nors tuomet kaltinamajam posedžio parengiamojoje dalyje ir buvo išaiškintos jo procesines teises. Todel darytina išvada, buvo išaiškinta ir teise pasinaudoti gynejo paslaugomis. Taciau I. M. nepraše skirti jam gyneja ( ( tvirtina teisiamojo posedžio protokolas b.l. 136-138 ). Iš teisiamojo posedžio protokolo taip pat matyti, kad byla nagrinejant apylinkes teisme nuteistasis nesiskunde klausos sutrikimais. Kolegija atkreipia demesi i tai, jog paduodamas apeliacini skunda del skundžiamo nuosprendžio apeliantas jame net neminejo apie turimus klausos sutrikimus ir nesiskunde del jo pažeistu teisiu i gynyba nagrinejant byla teisiamajame posedyje pirmosios instancijos teisme. Apeliacines instancijos posedžiuose I. M. nesiskunde, kad neprigirdi proceso dalyviu pasisakymu, nors apie tai ne viena karta buvo klausiamas. Atsižvelgiant i aukšciau minetas aplinkybes, i apeliantui pareikšto kaltinimo esme bei jo parodymus, kolegija sprendžia, jog nera pagrindo manyti, kad nagrinejant byla apylinkes teisme buvo pažeistos I. M. teises i gynyba.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.

nutare:

I. M. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Moletu rajono apylinkes teismo 2009 m. gegužes 26 d. nuosprendi pakeisti.

Nustatyti, kad I. M. 2008 metu gruodžio menesio pabaigoje Moletu (duomenys neskelbtini) pagrobe svetima turta – 1949,4 m ilgio A35 mm 0,4 kV oro linijos laidu, esanciu tarp atramu nuo Nr. 300/21 iki 300/41, kuriu verte yra 1104, 97 litu ir tuo savo veiksmais AB Rytu skirstomieji tinklai padare iš viso 5025,72 litu dydžio turtine žala.

Iš 2009 m. gegužes 26 d. Moletu rajono apylinkes teismo nuosprendžio pašalinti kaip neirodyta oro linijos laidu vagyste tarp atramu Nr. 300/41 iki 300/43.

Priteisti iš I. M. Akcines bendroves Rytu skirstomieji tinklai naudai 5025, 72 litu ( penkis tukstancius dvidešimt penkis litus 72 centus ) žalai atlyginti.

Kitoje dalyje 2009 m. gegužes 26 d. Moletu rajono apylinkes teismo nuosprendi palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LencikasTeisejai Regina PocieneSigita Vainauskiene