Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. balandžio 14 d. nutarimu V. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2023 m. kovo 25 d., 08.28 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus (nustatytas 0,92 promilių girtumas), vairavo automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, V. J. paskirta 800 Eur bauda ir 12 mėnesių atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Institucijos 2023 m. balandžio 14 d. nutarimu V. J. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo padarymo nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik V. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutinka su padarytu pažeidimu, tačiau prašo, kad administracinio poveikio priemonė jam būtų sušvelninta, t. y., kad administracinė poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas būtų visiškai netaikoma arba, kad jos terminas būtų paskirtas mažesnis nei 5 mėnesiai. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria V. J. skundas atmestas, paliekant Institucijos nutarimu paskirtą 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, yra teisėta ir pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu.

8. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

11. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo.

12. Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, už V. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Šiuo atveju V. J. paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

12. Apeliaciniu skundu apygardos teismui, V. J. prašo, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam nebūtų taikomas arba būtų paskiriamas ne ilgesnis nei 5 mėnesių šios administracinio poveikio priemonės terminas. Tačiau toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas šiuo atveju negali būti tenkinamas.

13. V. J. padarytas administracinis nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tai, kad V. J. iš dalies bando pateisinti padarytą nusižengimą, nurodydamas, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl atsitiktinumo, nesukėlė jokių pasekmių, iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta. Kaip teisingai atsiliepime pažymėjo Institucija, vien tai, kad apelianto padarytas nusižengimas nesukėlė pasekmių (neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalota asmenų sveikata, nebuvo padaryta kitų KET pažeidimų), nėra aktualu kvalifikuojant veiką pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kadangi šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių, o eismo įvykio metu padarius žalą ar sužalojus kitus asmenis, atsakomybė kiltų pagal kitas teisės normas ir ši aplinkybė nemažina ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumo.

14. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie darbą ir finansinius įsipareigojimus, nelaikytinos švelninančiomis jo atsakomybę ir nepripažįstamos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. V. J. iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau jis savo pavojingo elgesio neatsisakė ir todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. V. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu parodydamas atsainų požiūrį į Kelių eismo taisykles, savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, taip pat savo paties bei aplinkinių žmonių gyvybę bei sveikatą.

15. Argumentas apie tai, kad V. J. savanoriškai pasitikrinus savo blaivumą gydymo įstaigoje, buvo nustatytas 0,37 promilių neblaivumas, taip pat nemažina jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, o tik parodo, kad jo neblaivumas mažėjo. Kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime, gydymo įstaigoje V. J. neblaivumas buvo patikrintas praėjus daugiau kaip 3 valandoms nuo pareigūnų nustatyto neblaivumo fakto. Be to, teismų praktikoje nurodoma, jog net ir asmeniui pasitikrinus neblaivumą gydymo įstaigoje, svarbus yra tas neblaivumo laipsnis, kuris buvo nustatytas vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39/2014). Neblaivumo patikrinimu sveikatos priežiūros įstaigoje V. J. bando įrodyti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas, tačiau įvertinus tai, kad neblaivumas gydymo įstaigoje buvo padarytas praėjus daugiau kaip trims valandoms po vairavimo fakto, tai nelaikytina pavojingumą mažinančia aplinkybe, nes natūralu, jog nebevartojant alkoholio, jo koncentracija gali mažėti.

16. V. J. gailestis ir nuoširdus prisipažinimas, padarius administracinį nusižengimą, nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Į V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo asmenybę, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, buvo atsižvelgta jam skiriant minimalią baudos bausmę ir minimalų administracinio poveikio priemonės terminą.

17. Skunde V. J. remiasi teismų nutartimis, kuriose buvo vadovautasi ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir buvo paskirtas trumpesnis administracinio poveikio priemonės terminas. Vis dėl to, apelianto paminėtoje teismų praktikoje, asmenims buvo nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijantis leistiną ribą, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo neblaivumas leistiną ribą viršijo daugiau negu dvigubai. Taigi, skunde nurodyta teismų praktika nėra precedentu šioje byloje, kadangi analizuojama situacija nėra analogiška skunde nurodytosioms.

18. Apygardos teismas pažymi, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

19. Teismo vertinimu, V. J. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad apelianto nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba paskirti dar švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik taikant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytiems minimaliems terminams. Taigi, dar labiau švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, faktinio ir teisinio pagrindo nėra.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.