Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, suvirintojas, faktinė gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. liepos 13 d., apie 02 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, gatvėje, kilusio asmeninio konflikto su I. K. metu, tyčia vieną kartą spirdamas nukentėjusiajai – I. K. į kairį šoną, dėl spyrio I. K. nugriuvus ir galva atsitrenkus į metalines pašto dėžutes, ją sužalojo, padarydamas galvos sumušimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis kairiojo skruosto ir kairiojo smilkinio srityse, taip visais šiais veiksmais nukentėjusiajai – I. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą vakarą anksčiau baigė darbą ir atvažiavo pas pažįstamą A. V. Atsivežė šešias skardines alkoholinio „Kalnapilio“ alaus ir kartu sėdėjo bei kepė šašlykus. Po 23 valandos A. V. paskambino S. K., kuri vėliau su I. K. atvažiavo pas juos. Abi buvo išgėrusios. S. K. anksčiau pažinojo, tačiau konfliktų nėra buvę, o I. K. yra matęs, kai ji buvo maža. Joms atvažiavus nuėjo į garažą. Garaže S. K. sėdėjo prieš jį ant fotelio, I. K. ant lovos, o A. V. ant metalinės kėdės. Vėliau S. K. pradėjo „kabinėtis prie žodžių“ ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau jokio fizinio smurto nebuvo, o I. K. tuo metu sėdėjo ir klausė. A. V. buvo trumpam išėjęs, o jam grįžus suprato, kad vyksta konfliktas, todėl liepė visiems važiuoti namo. S. K. iškvietė taksi ir kartu su I. K. išėjo. Jis dar trumpam pasiliko su A. V. ir atsiprašė jo už sukeltus nepatogumus. Tuomet A. V. užrakino garažą ir įėjo į kambarį, o jis nuėjo į gatvę laukti taksi. Jį pamačiusi S. K., kuri stovėjo ant pagrindinės gatvės, pradėjo šaukti, kad rašys pareiškimą, o I. K. atlėkė prie jo ir sugriebė už rankovės bei tvojo su rankinuku kelis kartus per galvą. Jis susigūžęs ėjo link pagrindinės gatvės, suspurdėjo ir I. K. šoko kažkur į tamsą ir iš karto rėkė, kad rašys pareiškimą. Griuvo į pašto dėžutę, neigia vartojęs fizinį smurtą prieš I. K., tik pasisuko kaip mušamas žmogus. I. K. „dingus tamsoje“, jis po kelių sekundžių pamatė, kad atvažiuoja taksi ir įsėdęs išvyko namo. Kol privažiavo taksi ir jis įsėdo į automobilį pajuto dar keletą smūgių per galvą. Mano, kad juos galėjo suduoti S. K., nes I. K. tuo metu buvo „dingusi tamsoje“, todėl fiziškai negalėjo per tokį trumpą laiką atsistoti ir suduoti tiek smūgių jam per galvą. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nukentėjusioji susižalojo pati.

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. K. parodė, kad tą vakarą su mama nuvažiavo pas A. V. į svečius kur buvo ir A. K., kurio iki to vakaro nepažinojo. A. V. yra mamos vyro giminaitis. Pas A. V. ji alkoholio nevartojo, buvo vartojusi namuose, nesijautė apsvaigusi. Alkoholį vartojo mama, A. K. ir A. V.. A. K. susiginčijo su mama ir jis pavadino mamos sugyventinį gaidžiu. Mama supyko ir pasakė, kad „tu pats gaidys“. Tuomet jis atsistojo ir nustūmė mamą nuo kėdės, ant kurios sėdėjo. Ji priėjo prie mamos, pakėlė, iškvietė taksi ir abi išėjo į gatvę laukti taksi. Po kurio laiko atėjo A. K. rėkdamas „pamatysit kas jums dabar bus“ ir ji priėjusi pasakė „kas tau yra?“. Tuomet A. K. ją pastūmė, ji keletą kartų jam trenkė rankinuku per galvą. Tuomet A. K. jai koja spyrė į kairį šoną ir ji nuo smūgio kairiu šonu trenkėsi į metalines pašto dėžutes. Po smūgio A. K. nuėjo tolyn nuo jos, sėdo į jų iškviestą taksi ir išvažiavo. Nugriuvus ji iš skausmo negalėjo pajudėti. Po kurio laiko pribėgo mama, atėjo dėdė A. V., kuris iškvietė greitąją pagalbą. Jie konflikto nematė. Nežino kodėl A. K. smurtavo. Civilinį ieškinį palaiko.

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad tą vakarą pas jį atvažiavo A. K. ir jie garaže vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau paskambino S. K., kuri yra sūnėno žmona ir pasisiūlė atvažiuoti. S. K. atvyko kartu su dukra I. K., kuri jam nėra giminaitė. Joms atvykus vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko susipyko A. K. su S. K. ir I. K., pasistumdė, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, todėl jis liepė išvažiuoti iš jo namų. Visiems išvykus jis įėjo į kambarį. Vėliau grįžus į garažą išgirdo riksmus, todėl nuėjo į gatvę pasižiūrėti kas nutiko. Nuėjus pamatė, kad ant kelio, kelkraštyje, toliau nuo pašto dėžutės, guli I. K., prie jos buvo ir S. K., o A. K. jau buvo išvažiavęs su taksi. I. K. pasakė, kad ją mušė A. K., kad spyrė jai ir visur skauda. Iki kol atvyko greitoji I. K. visą laiką gulėjo.

5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. R. parodė, kad tikslios datos nepamena, nakties metu apie 3.30 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime pranešėjo giminaitę sumušė pažįstamas asmuo. Atvykę į įvykio vietą gatvėje rado ant žolės šalia kelio važiuojamosios dalies, už kelių metrų nuo pašto dėžučių, gulinčią merginą, prie jos stovėjo jos motina ir šalia esančių namų savininkas. Kartu su jais atvažiavo ir medikai. Nuo nukentėjusiosios sklido alkoholio kvapas, ji buvo labai sutrikusi, nuolat kartojo, kad skauda. Mergina skundėsi skausmais kažkurioje kūno dalyje, kur tiksliai jai skaudėjo nepamena. Paprašius papasakoti kas jai nutiko, mergina papasakojo, kad su mama svečiavosi pas giminaitį (duomenys neskelbtini) kaime, ten dar buvo kitas jiems visiems pažįstamas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo A. K., jie visi vartojo alkoholį. Vakaro metu tarp nukentėjusios mamos ir A. K. kilo kažkoks konfliktas, dėl ko mergina su mama nusprendė važiuoti namo ir išsikvietę taksi jo laukė lauke. Nukentėjusioji pasakojo, kad kol laukė taksi atėjo A. K. ir vėl pradėjo konfliktuoti su mama. I. K. priėjo prie jo, sakė, kad nustotų konfliktuoti, tačiau A. K. tuo metu spyrė koja jai į šoną, dėl ko ji krito atsitrenkdama į netoliese esančias pašto dėžutes ir taip susižalojo. Netrukus A. K. sėdo į jų iškviestą taksi ir išvažiavo. Atvykus į įvykio vietą A. K. nebebuvo, tiek pranešėjas, tiek nukentėjusiosios mama, rodė į kurias pašto dėžutes trenkėsi. Pranešėjas minėjo, kad jis pačio įvykio nematė, jis tik išgirdo triukšmą ir atėjo, o nukentėjusiosios mama minėjo, kad ji matė kaip dukrai koja spyrė į šoną.

16. Nors A. K. neigia smurtavęs prieš I. K. sukėlęs jai fizinį skausmą bei padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios I. K. ir liudytojos S. K. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. Minėtų asmenų parodymai šioje byloje neabejotinai yra vieni iš pagrindinių įrodymų, pagrindžiančių A. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

18. Liudytoja M. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad atvykę į įvykio vietą gatvėje rado ant žolės šalia kelio važiuojamosios dalies, už kelių metrų nuo pašto dėžučių, gulinčią merginą, prie jos stovėjo jos motina ir šalia esančių namų savininkas. Nukentėjusioji buvo labai sutrikusi, nuolat kartojo, kad skauda. Mergina skundėsi skausmais kažkurioje kūno dalyje, kur tiksliai jai skaudėjo nepamena. Paprašius papasakoti kas jai nutiko, mergina papasakojo, kad su mama svečiavosi pas giminaitį (duomenys neskelbtini) kaime, ten dar buvo kitas jiems visiems pažįstamas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo A. K., jie visi vartojo alkoholį. Vakaro metu tarp nukentėjusios mamos ir A. K. kilo kažkoks konfliktas, dėl ko mergina su mama nusprendė važiuoti namo ir išsikvietę taksi jo laukė lauke. Nukentėjusioji pasakojo, kad kol laukė taksi atėjo A. K. ir vėl pradėjo konfliktuoti su mama. I. K. priėjo prie jo, sakė, kad nustotų konfliktuoti, tačiau A. K. tuo metu spyrė koja jai į šoną, dėl ko ji krito atsitrenkdama į netoliese esančias pašto dėžutes ir taip susižalojo. Netrukus A. K. sėdo į jų iškviestą taksi ir išvažiavo. Atvykus į įvykio vietą A. K. nebebuvo, tiek pranešėjas, tiek nukentėjusiosios mama, rodė į kurias pašto dėžutes trenkėsi. Pranešėjas minėjo, kad jis pačio įvykio nematė, jis tik išgirdo triukšmą ir atėjo, o nukentėjusiosios mama minėjo, kad ji matė kaip dukrai koja spyrė į šoną. Be to nukentėjusiosios I. K. ir liudytojos S. K. parodymus patvirtina ir liudytojas A. V., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą pas jį atvažiavo A. K. ir jie garaže vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau paskambino S. K. ir pasisiūlė atvažiuoti. S. K. atvyko kartu su dukra I. K.. Joms atvykus vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko susipyko A. K. su S. K. ir I. K., pasistumdė, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, todėl jis liepė išvažiuoti iš jo namų. Visiems išvykus jis įėjo į kambarį. Vėliau grįžus į garažą išgirdo riksmus, todėl nuėjo į gatvę pasižiūrėti kas nutiko. Nuėjus pamatė, kad ant kelio, kelkraštyje, toliau nuo pašto dėžutės, guli I. K., prie jos buvo ir S. K., o A. K. jau buvo išvažiavęs su taksi. I. K. pasakė, kad ją mušė A. K., kad spyrė jai ir visur skauda. Iki kol atvyko greitoji I.K. visą laiką gulėjo.

19. Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiosios parodymai dėl patirto smurto yra patvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais, teismas neturi jokio pagrindo netikėti I. K. nurodytomis įvykio aplinkybėmis ar manyti, kad ji ar liudytoja S. K. apkalba A. K.. Tuo tarpu kaltinamojo A. K. nurodoma versija, kad jį apkalba, kad jis jokio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, o tik pasisuko kaip mušamas žmogus ir I. K. šoko kažkur į tamsą bei pati susižalojo, nepatvirtina daugiau jokie kiti faktiniai duomenys. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė nurodyto smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją neabejotinai įrodyta, o tai, kad A. K. neigia smurtavęs, yra jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

20. Esant aptartoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios I. K., liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

21. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

22. Nukentėjusioji pareiškė 200 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

24. Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į tai, kad nukentėjusioji buvo užpulta kaltinamojo, į tai, kad dėl A. K. veiksmų nukentėjusioji I. K. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamas emocijas bei dvasinius išgyvenimus, ji patyrė didelį šoką ir sukrėtimą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. plaukuotoje galvos dalyje virš kairės ausies patinimas, ant kaktos, virš kairio antakio nubrozdinimas, ant kairio peties pailgas nubrozdinimas. Esant aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiosios I. K. naudai yra pagrindas priteisti prašomus 200 Eur neturtinei žalai už jos patirtus neigiamus išgyvenimus atlyginti.

25. Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 145,03 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiosios gydymu, atlyginti (1 tomas, b. l. 135–145). Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia pridėti rašytiniai duomenys. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo A. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

26. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

27. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

28. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, duomenų apie jo psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra. Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis neteistas, dirba, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus. Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Bausmė trukmė, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nustatyta artima minimumui.

29. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

30. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

31. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo A. K. valstybei išieškomos 32,17 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nebendrauti su nukentėjusiąja I. K..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. K. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 145,03 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 3 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios I. K. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai iš A. K. I. K. naudai priteisiant 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. K. 32,17 Eur (trisdešimt du eurus 17 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – I. K. rankinė perduota saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti I. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.