Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2015 m. vasario 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Gora“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Inspekcija pagrįstai davė ginčijamą nurodymą, nes egzistavo abi tokio nurodymo davimo sąlygos - buvo atliekamas bendrovės operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyti neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo faktai; yra pagrįsta rizika, kad bendrovė, atsiskaitydama grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimas patvirtina realios rizikos, kad bendrovė, atsiskaitydama grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, buvimą, nes mokėtini mokesčiai apskaičiuojami remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais. Inspekcija ginčijamą nurodymą įformino centrinio mokesčių administratoriaus patvirtintoje formoje.

Pareiškėjo UAB „Gora“ atstovas į teismo posėdį neatvyko.

2015 m. vasario 4 d. gautas Pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Nurodo, jog skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir toje byloje (civilinė byla Nr. B2-1704-479/2014) yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant visą UAB „Gora“ turtą ir lėšas, taip pat esančias ir pas trečiuosius asmenis. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas kreditorių pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“ (civilinė byla Nr. B2-1685-730/2014), toje byloje taip pat yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant visą UAB „Gora“ turtą ir lėšas, taip pat esančias ir pas trečiuosius asmenis. Mano, kad skundžiamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymas atsiskaityti negrynais pinigais 2014 m. gegužės 30 d. Nr. FR0706-5229 nebetenka savo, kaip sankcijos, prasmės (b.l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. FR0706-5229 mokesčių mokėtojui laikinai nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104² straipsnio (2012-06-19 įstatymo Nr. XI-2078 redakcija, Žin., 2012, Nr. 76-3927) 1 dalis įtvirtina mokesčių administratoriaus teisę, siekiant užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą, duoti nurodymą mokesčių mokėtojui (tik juridiniam asmeniui ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui) laikinai (iki vienerių metų) su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais. Nurodyto straipsnio 2 ir 3 dalys nustato pagrindus, kuriems esant gali būti duodamas nurodymas, t. y. jeigu mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdamas to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieneri metai (104² straipsnio 2 dalis) arba jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius (104² straipsnio 3 dalis).

Individualių administracinių aktų formai ir turiniui taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, pagal kuriuos individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Vertinant konkretaus individualaus administracinio akto teisėtumą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-774/2010). Toks teisės aktas nagrinėjamu atveju yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-120 patvirtintos Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos bei Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos pildymo taisyklės (toliau – Taisyklės), reglamentuojančios privalomus mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais formos pildymo reikalavimus: mokesčių mokėtojo, kuriam duodamas nurodymas, duomenys: juridinio asmens pavadinimas, kodas arba ūkinę komercinę veiklą vykdančio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, buveinės arba gyvenamosios vietos adresas (5.1 punktas), terminas (nuo konkrečios datos – iki konkrečios datos), per kurį mokesčių mokėtojas turėtų atsiskaitinėti su juridiniais asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais. Šis terminas negali būti ilgesnis nei vieneri metai (5.2 punktas), tikslas, motyvas bei aplinkybės, dėl kurių duotas nurodymas (pavyzdžiui, rizikos kriterijai, kurie objektyviai patvirtina nustatytą galimą riziką, kad juos atitinkantys mokesčių mokėtojai, atsiskaitydami grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius) (5.3 punktas), dokumentai, duomenys, patvirtinantys nurodymo davimo mokesčių mokėtojui pagrindą (5.4 punktas), informacija apie nurodymo įteikimą arba atsisakymą jį priimti (5.5 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui UAB „Gora“ 2014 m. gegužės 30 d. duotas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-5229 laikinai nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais (b.l. 8). Motyvuodamas duotą Nurodymą, Mokesčių administratorius nurodė jo davimo pagrindą: apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (darbuotojams išmokėtas buhalterinėje apskaitoje neįtrauktas darbo užmokestis), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šios aplinkybės užfiksuotos 2014 m. gegužės 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1043-4241, kurioje nurodyta, kad 4 darbuotojams 2013 lapkričio - gruodžio mėn. ir 2014 m. sausio - kovo mėn. veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini), išmokėjo iš viso 6780 Lt (A. M. 350 Lt, Č. J. 2610 Lt, G. J. 3470 Lt, V. V. 350 Lt), į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukto ir neapskaityto darbo užmokesčio (b.l. 9-11).

Ginčijamame 2014 m. gegužės 30 d. nurodyme atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. FR0706-5229 nurodyta, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 104² straipsniu bei siekiant užtikrinti galimos paslėpti, atsiskaitant grynaisiais pinigais, mokestinės prievolės įvykdymą, UAB „Gora“ nurodoma laikinai atsiskaityti su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais, kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyti nurodyti mokesčių įstatymų pažeidimai, dėl kurių kyla pagrįsta rizika, kad bendrovė, atsiskaitydama grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Minėta, kad Mokesčių administravimo įstatymo 104² straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nurodymo davimo sąlygos yra mokesčių mokėtojo atžvilgiu atliekamas patikrinimas, kurio metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų, ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Taisyklių 4.2 punktas detalizuoja šią teisės normą ir įtvirtina, kad mokesčių administratorius, įvertindamas aplinkybes, kurioms esant gali būti nustatoma, jog yra pagrindo manyti, kad yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, atkreipia dėmesį į tokius faktus, kai mokesčių mokėtojas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (darbuotojams išmoka buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį) (Taisyklių 4.2.1 punktas).

Pažymėtina, kad Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog įmonės direktorius nėra pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, nes administracinio teisės pažeidimo byla dar neišnagrinėta, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Mokesčių administravimo įstatymo 104² straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nurodymo davimo sąlygos tiesiogiai sieja nurodymo davimą su mokesčių mokėtojo arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens pripažinimu kaltu ar nubaudimu, tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, nurodymas duotas nustačius to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog gali būti subjektyvūs buvusių darbuotojų rašytiniai paaiškinimai, iš kurių nustatytas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas, užfiksuotas operatyvaus patikrinimo pažymoje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir vertintini kaip Pareiškėjo pozicija ginčijant nurodymą. Juo labiau, jog Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių buvusių darbuotojų rašytinius paaiškinimus ir byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, jog ginčijamame nurodyme išaiškinta, kad jeigu Nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, mokesčių mokėtojas privalo nedelsdamas raštu apie tai pranešti mokesčių administratoriui, nurodyti konkrečius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (b.l. 8). Tai atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 104² straipsnio 4 dalį ir Taisyklių 7 punktą, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta ir nėra duomenų, kad Pareiškėjas Mokesčių administratoriui būtų nurodęs tokias aplinkybes.

Teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi sustabdė šią administracinę bylą (buvęs Nr. I-1270-386/2014, proceso Nr. 3-63-3-00708-2014-7) iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-2715-795/2014 (proceso Nr. 4-06-03-02342-2014-1), kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį (nelegalus darbas) patrauktas bendrovės direktorius R. J. (b.l.33-35).

Teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi atnaujino šią administracinę bylą (b.l. 38-39).

Liteko duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gegužės 30 d. R. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „Gora“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad visas bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio bendrovės darbuotojams buvo išmokėta 6 780,00 Lt į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio, tai yra A. M. už 2014 m. vasario mėnesį – 350,00 Lt; Č. J. už 2013 m. lapkričio mėnesį – 680,00 Lt, už 2013 m. gruodžio mėnesį – 700,00 Lt, už 2014 m. sausio mėnesį – 650,00 Lt, už 2014 m. vasario mėnesį – 580,00 Lt; G. J. už 2013 m. lapkričio mėnesį – 680,00 Lt, už 2013 m. gruodžio mėnesį – 700,00 Lt, už 2014 m. sausio mėnesį – 700,00 Lt, už 2014 m. vasario mėnesį – 700,00 Lt, už 2014 m. kovo mėnesį – 690,00 Lt; V. V. už 2014 m. sausio mėnesį – 350,00 Lt. Tokiu būdu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 29 d. nutarimu R. J. pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį paskyrė nuobaudą – 12 000 Lt (3478 EUR) baudą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2-2715-795/2014). 2014 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartimi paliktas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimas ir R. J. apeliacinis skundas atmestas. Taigi, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, kad UAB „Gora“ direktorius R. J. padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje (nelegalus darbas).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 30 d. Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-5229 mokesčių mokėtojui laikinai nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais yra priimtas nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus ir esant pagrįstai rizikai, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 104² straipsnio 3 dalies nuostatas, Taisyklių 5 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti Pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra reikšmingos ir Pareiškėjo 2015 m. vasario 4 d. prašyme (b.l. 43) nurodytos aplinkybės dėl Klaipėdos apygardos teismo kitose bylose pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, areštuojant visą UAB „Gora“ turtą ir lėšas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB „Gora“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.