Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu trylikai metų;pagal Lietuvos Respublikos 1961 metų BK 111 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d.d. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš S. V. priteista 1433 Lt A. L. ; 3679 Lt Valstybinei ligonių kasai; 203,75 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 20 d., apie 2 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ginčo metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 18 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas savo tėvui Vy. V., padarydamas nukentėjusiajam politraumą: sunkią galvos smegenų traumą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje skiltyje, dešinės momeninės skilties sumušimu, daugybinius abipusius šonkaulių lūžius, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, kraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, skysčio susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, hipovoleminiu šoku, ūmiu inkstų funkcijos nepakankamumu, abipusiu židininiu plaučių uždegimu, nuo ko nukentėjusysis 2004-03-24 ligoninėje mirė, t.y. tyčia nužudė savo tėvą Vy. V.

Be to, jis nuteistas dar ir už tai, kad 2002 m. sausio 18 d., apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė daugybinius smūgius J. P. į įvairias kūno vietas, padarydamas jai galvos sumušimą su kraujosruvomis kaktoje, abiejų akių vokuose, abiejuose skruostuose, galvos smegenų kaktinių skilčių smegenų sumušimą, taip pat poodines kraujosruvas krūtinėje ir dešinėje blauzdoje, ko pasėkoje dėl galvos smegenų sumušimo J. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyręs ir sutinkamai su įstatymo reikalavimais įvertinęs įrodymus padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės bei jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės pagrįstos ištirtais įrodymais, kurių objektyvumas nekelia abejonių, todėl laikytina, kad teismo išvados dėl V. V. tyčinio nužudymo bei J. P. padaryto tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo yra teisingas.

Kaip seka iš bylos duomenų bei apeliacinio skundo turinio, nuteistasis pripažįsta tyčiniais smurtiniais veiksmais nužudęs savo tėvą, tuo pačiu dėl šios nusikalstamos veikos neginčydamas teismo išvadų dėl savo kaltės bei veikos kvalifikacijos.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nepilno bylos aplinkybių ištyrimo atliekant ikiteisminį tyrimą bei nagrinėjant bylą teisme, laikytini nepagrįstais.

Skundo teiginys apie tai, kad byloje nebuvo imtasi priemonių ištirti nuteistojo psichinės sveikatos būklę, paskiriant teismo psichiatrinę ekspertizę, visiškai neargumentuotas. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu kiltų kokios tai abejonės dėl nuteistojo psichinės sveikatos būklės. Išskyrus minėtą teiginį apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad S. V. ikiteisminiame tyrime ar teisme būtų prašęs paskirti jo psichinės būklės ekspertinį tyrimą. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme, minėtas asmuo nenurodė jokių aplinkybių kurių pagrindu būtų kilęs būtinumas tokios ekspertizės atlikimui. Sutinkamai su įstatymo reikalavimais teismo psichiatrinė ekspertizė asmeniui, padariusiam nusikalstamas veikas, skiriama tik kilus abejonėms dėl tokio asmens psichinės būsenos. Šioje byloje jokių abejonių dėl S. V. faktinės psichinės būklės nebuvo ir nėra, todėl atlikti minėto asmens psichinės būklės tyrimą ekspertinėje įstaigoje, nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad S. V. net ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepalaikė apeliaciniame skunde nurodyto teiginio ir nebeprašė atlikti minėtą ekspertizę.

Skundo teiginys apie tai, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nepagrįstai buvo atmestas jo pareikštas nušalinimas prokurorui, laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu. Kaip seka iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo, jame nėra užfiksuotas prokurorui pareikštas nušalinimas, nes nei vienas proceso dalyvis tokio pareiškimo nepadarė ir teismas šio klausimo nesvarstė ir neturėjo tam jokio pagrindo. Abejoti teisiamojo posėdžio protokolo turinio surašymo objektyvumu nėra pagrindo, nes įstatymo nustatyta tvarka S. V. ir jo gynėjas jokių pastabų dėl protokolo surašymo nepilnumo, nepateikė.

Kaip ikiteisminio tyrimo nepilnumą S. V. nurodo tai, kad tyrėjai nesiėmė priemonių nustatyti jo girtumui, kai jis buvo sulaikytas 2002 m. sausio mėnesį dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai J. P. . Kolegijos nuomone šis skundo argumentas irgi nepagrįstas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. buvo sumušta 2002 m. sausio 18 d. pavakare, o dėl šio įvykio rašytinis jos pareiškimas policijoje gautas tik 2002 m. sausio 20 d. Duomenų, kad S. V. būtų buvęs sulaikytas ir pristatytas į policiją iš karto po J. P. sumušimo arba nors tos pačios įvykio dienos vakarą, nėra. Įvertinus šias aplinkybes, minėtas apeliacinio skundo teiginys, vertintinas nepagrįstu.

Savo prašymą nagrinėti bylą iš naujo, išdėstytą apeliaciniame skunde, nuteistas motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nedalyvavo nukentėjusioji J. P. . Nuteistasis skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo prieštaravimą dėl bylos teisminio nagrinėjimo nedalyvaujant nukentėjusiajai, tačiau šis teiginys prieštarauja bylos duomenims. Kaip seka iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio, teismas, išklausęs posėdyje dalyvavusių proceso dalyvių nuomones dėl galimumo nagrinėti bylą neatvykus minėtai nukentėjusiajai, kuriai teismo šaukimas buvo įteiktas, priėmė protokolinę nutartį, dėl bylos nagrinėjimo be nukentėjusiosios. Protokole neužfiksuota, kad S. V. būtų prieštaravęs bylos teisminiam nagrinėjimui. Netikėti protokolo surašymo objektyvumu kolegija neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistasis jokių pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo surašymo teisingumo, nepateikė.

Kolegijos nuomone, teismas išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje nedalyvaujant nukentėjusiajai J. P., įstatymų reikalavimų nepažeidė. BPK 251 str. numatyta, kad neatvykus nukentėjusiajam ar jo atstovui, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar padaryti teisiamojo posėdžio pertrauką, ar bylos nagrinėjimą atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be nukentėjusiojo ar jo atstovo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus. Pažymėtina, kad nuteistasis net ir apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje nereikalavo atlikti teisminį įrodymų tyrimą ir prašė skundą išnagrinėti nedalyvaujant minėtai nukentėjusiajai. Ši apelianto nuomonė leidžia teigti, kad jis apeliacinio skundo motyvo dėl būtinumo apklausti nukentėjusiąją J. P., nepalaikė.

Nors S. V. neigia savo kaltę dėl J. P. padaryto tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų V. K., V. V. parodymais, specialisto išvada apie nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, kad S. V. partvirtino aplinkybę, kad įvykio dieną jam grįžus į namus, kur pasak jo girtavo tėvas Vy. V. , jo sugyventinė V. K. kartu su J. P., pastaroji buvo sveika ir pas ją nesimatė jokių smurto pėdsakų. Tuo pačiu pažymėtina, kad S. V. neigdamas sudavęs minėtai nukentėjusiajai smūgius į galvą, faktiškai pripažįsta pastarosios atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą, pasireiškusį tik keletu spyrių koja į sėdmenis.

Nuteistojo S. V. parodymai esminiai prieštarauja minėtų liudytojų parodymams. V. K. bei Vy. V. parodė, kad S. V. nukentėjusiąją mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą, kas objektyviai atitinka ir specialisto išvadai, kurioje konstatuota, kad J. P. padarytas galvos sumušimas su kraujosruvomis kaktoje, abiejų akių vokuose, skruostuose bei galvos smegenų sumušimą, kuris ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Jokių objektyvių duomenų, kad J. P. būtų įvykio dieną sumušę kiti asmenys, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai, kurie išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę dėl nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, o tuo pačiu ir teismo išvadų dėl šios veikos kvalifikacijos pagrįstumo.

Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas, spręsdamas skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio klausimą, nurodė išsamius motyvus, atitinkančius BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei BK 61 str. 4 d,. reikalavimus. BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta, kad už tokią nusikalstamą veiką kaltininkas gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų, o pagal 1961 metu BK 111 str. 1 d. – laisvės atėmimu nuo dviejų iki septynerių metų. Tuo tarpu pagal 1961 metų BK 111 str. 1 d. S. V. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu mažesnė už šio įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Pagal BK 129 str. 2 d., paskirta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų, tik nežymiai viršija šio įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Nustačius kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę (girtumą), nesant atsakomybę lengvinančiu aplinkybių, įvertinus veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, S. V. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, kurios savo dydžiu artimos įstatymų sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui, nėra aiškiai per griežtos, todėl jos švelninti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo. Už abi padarytas veikas paskirtos bausmės teisingai subendrintos BK 63 str. 1 ir 4 d.d. , iš dalies jas subendrinant. Paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų, savo dydžiu irgi nėra aiškiai per griežta, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl laikytina teisinga.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.