- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- e2YT-169-242/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Jakubovskis
- Suinteresuotas asmuo
- Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, Valstybės įmonė turto bankas
suinteresuoto asmens Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atstovei Editai Rastenienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė turto bankas, Ignalinos rajono savivaldybės administracija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas prašė pareiškimą patenkinti, patvirtinti valdymo faktą, kad Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija nuo 1993 m. sausio 1 d. valdo garažą, kurio unikalus Nr. 4400-0981-6748, esantį Ignalinos rajono savivaldybės Ignalinos seniūnijos Meironų kaime, Meiros g. 10.
Pareiškėjo atstovas paaiškino teisme bei yra nurodyta pareiškime dėl valdymo fakto patvirtinimo, kad 1990 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 150 nacionalinio parko „Aukštaitija“ (dabar Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko) direkcija kreipėsi į Ignalinos rajono valdytoją prašydama suteikti leidimą dešimties vietų tarnybinio garažo statybai prie tuometinio direkcijos pastato, prašymas Ignalinos rajono savivaldybėje atsakingų už statybas asmenų buvo svarstytas ir jam buvo pritarta, todėl 1991 metais buvo pradėti garažo statybos darbai, kurie faktiškai truko iki 1993 metų. Garažas, unikalus Nr. 4400-0981-6748, pastatytas direkcijos panaudos teise valdomame žemės sklype, kadastrinis Nr. 4557/0001: 50, unikalus Nr. 4400- 2575-7566, esančiame Ignalinos rajono savivaldybės Ignalinos seniūnijos Meironų kaime, Meiros g. 10. Garažas yra užfiksuotas Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 45/10976, registro Nr. 44/1571656) 1B „Pagalbinių pastatų, jų dalių ir priestatų kadastro duomenys“ ir 2B „Pagalbinio pastato jo dalių ir priestatų įkainojimas (perkainojimas)“ formose, statinių išdėstymo plane (žymos – 3 I 1/b ir 1 i l/ž), šios formos ir planas, nepasikeitus juose užfiksuotiems duomenimis, buvo perkelti iš Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 45/6026, registro Nr. 90/18120, taip pat žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4557/0001:50, plane M:1000 (statinys pažymėtas raide N). Garažas yra užpajamuotas ir apskaitomas direkcijos balanse, jo inventorinis Nr. 01902E, balansinė verte - 3948,10 Eur. Parko direkcija 2015 m. spalio 29 d. raštu Nr. 2-1069 kreipėsi į Ignalinos rajono savivaldybės administraciją, informuodama, kad direkcijos archyve yra išlikęs 1990 m gruodžio 12 d. Ignalinos rajono valdytojui adresuotas dokumentas Nr. 150 su prašymu suteikti leidimą tarnybinių garažų statybai ir prašydama informuoti ar savivaldybės archyve yra išlikusių dokumentų dėl Ignalinos rajono valdytojo priimto sprendimo, kuriuo leista pradėti garažo statybą. Tačiau Ignalinos rajono savivaldybes administracija 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr. R2-1983-3.l4 informavo, kad statybos leidimų registracijos knygoje įrašo dėl Aukštaitijos nacionalinio parko garažo statybos nėra. Pareiškėjas mano, kad Ignalinos rajono valdytojo žymos ant tuometinio Nacionalinio parko „Aukštaitija“ direktoriaus prašymo suteikti leidimą dešimties vietų tarnybinio garažo statybai leidžia teigti, kad šis prašymas buvo svarstytas ir jam buvo pritarta. Direkcijos archyve be minėto prašymo nėra išlikusių kitų dokumentų, susijusių su garažo statyba ir galinčių patvirtinti faktą, todėl direkcija negali turėti arba atkurti reikalingų dokumentų, kuriuos turėtų pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, norėdama registre įregistruoti valdymą patikėjimo teise į 1993 metais pastatytą, bet neįregistruotą garažą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, jog jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąja senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti; be to, nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise juridinį faktą galima tik tada, kai pats statinio priklausymo asmeniui faktas buvo įregistruotas, tačiau registravimą patvirtinantys dokumentai yra dingę ar negalima jų atstatyti, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl statinio valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo, taip pat nurodė, kad jeigu statinys apskritai nebuvo įregistruotas, nors tuo metu galiojantys teisės aktai tai nustatė, teismas negali nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, nes tai reiškia, jog statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jis nebuvo priimtas eksploatuoti, tokiu atveju statinys ir nuosavybės teisė į jį gali būti įregistruojami tik po savavališkos statybos padarinių pašalinimo, priimtų administracinių sprendimų pagrindu, todėl tuo atveju, jei nagrinėjant bylą paaiškėtų, jog statinys pastatytas savavališkai, t.y. pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytą statinių statybos tvarką, negalima būtų pripažinti, jog savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai, vadinasi, kiek besitęstų tokio daikto valdymas, jo valdytojui negalima į tą daiktą pripažinti nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu. Taip pat nurodė, kad šioje civilinėje byloje pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo reikalinga spręsti, atsižvelgiant į Turto banko atsiliepime išdėstytus argumentus, vadovaujantis teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, be to bylą prašė nagrinėti Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atstovė prieštaravimų pareiškimui nepareiškė, paaiškino, kad jokių duomenų apie tai, kad paminėti garažai galėjo būti pastatyti savavališkai, nėra.
Pareiškimas tenkintinas, nes pareiškėjo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovo paaiškinimais teisme, suinteresuoto asmens Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atstovės paaiškinimais teisme, pareiškime dėl valdymo fakto patvirtinimo nurodytomis aplinkybėmis, liudytojo K. K., kuris nuo 1990 m. gegužės mėnesio iki 1994 m. rugsėjo mėnesio buvo parko direktorius, paaiškinimais, kad garažai buvo pastatyti teisėtai, rajono valdytojas tam neprieštaravo; liudytojos D. S., kuri nuo 1993 metų gegužės mėnesio dirba parko vyriausiosios finansininkės pareigose, paaiškinimais, jog garažai nebuvo statomi savavališkai, buvo statybų brėžiniai, pastačius garažus, jie buvo užpajamuoti, tačiau statybų dokumentai po 10 metų buvo sunaikinti; liudytojo V. K., dirbančio parke nuo 1990 metų gruodžio mėnesio, paaiškinimais, kad garažai buvo statomi parko jėgomis, buvo atsakingas už statybas asmuo, garažai buvo pradėti eksploatuoti, niekas pretenzijų dėl garažų parko administracijai nereiškė, liudytojo R. S., 1990 metų pabaigoje dirbusio Ignalinos rajono valdybos Kapitalinės statybos skyriaus viršininku, paaiškinimais, kad gavus parko direktoriaus prašymą išduoti leidimą garažų statyboms, buvo vykdomos atitinkamos procedūros, buvo parinkta vieta garažams, jis pats dalyvavo parenkant vietą; liudytojo G. A. K., 1990 - 1992 metais dirbusio Ignalinos rajono architektu - inspektoriumi, paaiškinimais, jog gavus parko direkcijos prašymą dėl leidimo garažų statybai, speciali komisija parinko vietą garažams, turėjo būti surašytas ir pasirašytas tai patvirtinantis aktas, daromas garažų statybos projektas, kas patvirtina, kad garažai buvo statomi teisėtai, bet kodėl nėra įrašo apie leidimo išdavimą, pasakyti negali, tuo metu tokių atvejų buvo ir daugiau, buvo sudėtingas pereinamasis laikotarpis; bei esančiais byloje dokumentais - Nacionalinio parko „Aukštaitija“ 1990 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 150, adresuotu Ignalinos rajono valdytojui, dėl leidimo statyti dešimties vietų tarnybinį garažą (b. l. 34), Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos 2015 m. spalio 29 d. raštu Nr. 2-1069, adresuotu Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma informuoti, ar yra išlikę dokumentai dėl leidimo statyti garažus išdavimo (b. l. 35), Ignalinos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 30 d. atsakymu Nr. R2-1983-3.l4, kuriame nurodoma, kad statybos leidimų registracijos knygoje įrašo dėl Aukštaitijos nacionalinio parko garažo statybos nėra (b. l. 36), šios registracijos knygos kopija (b. l. 71- 75), Nekilnojamojo turto objekto - statinių Meironų kaime - kadastrinių matavimų byla ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (b. l. 37-45), žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4557/0001:50, planu (b. l. 46-47), Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimu apie nekilnojamąjį turtą - Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą, esantį Ignalinos rajono savivaldybės Ignalinos seniūnijos Meironų kaime, Meiros g. 10 (b. l. 48-50), Aukštaitijos nacionalinio parko pagrindinių priemonių apskaitos inventorine kortele, kurioje nurodoma, jog 1994 m. balandžio 1 d. užpajamuotas garažas, esantis Ignalinos rajono Meironų kaime (b. l. 70) - įrodyta, kad pareiškėjas teisėtai pasistatė statinį - garažą, esantį Ignalinos rajono savivaldybės Ignalinos seniūnijos Meironų kaime, Meiros g. 10. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, teismas šiuo sprendimu patvirtina valdymo faktą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 265 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 526 - 529 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Patvirtinti valdymo faktą, kad Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, įmonės kodas 188715560, nuo 1993 m. sausio 1 d. valdo garažą, kurio unikalus Nr. 4400-0981-6748, esantį Ignalinos rajono savivaldybės Ignalinos seniūnijos Meironų kaime, Meiros g. 10.
Šis valdymo faktas patvirtintas tam, kad pareiškėjui Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai būtų galima įstatymo nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl šio valdymo fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.