Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjui M. V., pareiškėjo atstovui advokatui D. V. ir suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo M. V. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgiant į tai, kad nėra bylos šalių prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo ir pareiškėjo atstovui prašant civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, civilinė byla išnagrinėta iš esmės pareiškėjui, pareiškėjo atstovui ir suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš pareiškimo turinio ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. V. tėvas S. V. (b. l. 5, 6). Nėra duomenų, kad S. V., mirusio (duomenys neskelbtini), notaro biure palikimas yra priimtas. Pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys, jog palikėjui S. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, sodo namelis ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

7. Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

8. Pareiškėjas nepriėmė po tėvo S. V. mirties atsiradusio palikimo. S. V. palikimo nėra priėmę ir kiti įpėdiniai. Pagal įstatymą, S. V. palikimo pirmos eilės paveldėtojas yra jo sūnus M. V. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suinteresuotas asmuo, kuris buvo įtrauktas į procesą teismo iniciatyva, nepateikė atsiliepimo ir juo nepareiškė prieštaravimų, kad pareiškėjo pareiškimas nebūtų patenkintas.

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

10. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

11. Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 5.57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

12. Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Pagal Kasacinio teismo praktiką, teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.

13. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). S. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir kiti įpėdiniai nurodytu terminu į notaro biurą nesikreipė, į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo M. V. kreipėsi 2020 m. birželio 10 d.

14. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad jis terminą parleido dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, jog Lietuvoje Vyriausybės nutarimu paskelbus visuotinį karantiną nuo 2020-03-15, negalėjo savalaikiai kreiptis į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo atstovas raštu patvirtino visas pareiškimu nurodytas pareiškėjo pareiškimo aplinkybes.

15. Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad jis laiku nerealizavo teisės per įstatyme nustatytą terminą notaro biure priimti palikėjo palikimą, juolab, kad praleistas terminas palikimui priimti nėra neprotingai didelis.

16. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų ar į bylą įtraukto suinteresuoto asmens teisėtus interesus.

17. Todėl dėl anksčiau išdėstyto, teismas vertina, jog teisinga, protinga ir sąžininga pareiškėjui atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo S. V. mirties, tuo tenkinant jo pareiškimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, teismo iniciatyva į bylą įtrauktas suinteresuotas asmuo į pareiškėjo pareiškimą atsiliepimo nepateikė, nenurodė, kad pareiškimui prieštarauja, termino palikimui priimti po tėvo S. V. mirties atnaujinimas nepažeidžia įpėdinių, nes jų nenustatyta, ar suinteresuoto asmens teisėtų interesų (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas. Todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 1,5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

19. Byla vesta elektronine forma, todėl nėra procesinių dokumentų siuntimu išlaidų valstybei ir jų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 96 str. 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 577, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą priimti tėvo S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nepriteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.