Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui J. M. dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas 2018-11-07 įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai (e.b.l. 11-12). Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys visiškai tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-11-04 ir 2016-11-23 atsakovui buvo suteiktos ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 33,84 Eur (e.b.l. 8). Privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2016-10-31 (e.b.l. 9). Laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2016-11-30 atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu draustas nebuvo, sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2016 m. lapkričio mėnesį sumokėta nebuvo. 2018-05-31 atsakovui buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (e.b.l. 10). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią žalą ieškovui atlygino (CPK 178, 185 straipsniai).

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusi iki 2017-12-31). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017-12-31). Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017-12-31) numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31). Atsakovas, nevykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dėl jam 2016-11-04 ir 2016-11-23 suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalos, kurią sudaro atsakovui suteiktų ir iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 33,84 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina ieškovo prašoma 33,84 Eur suma už žalą, padarytą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 33,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), valstybei iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783796, naudai 33,84 Eur (trisdešimt trys eurai 84 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 33,84 Eur (trisdešimt trys eurai 84 ct) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2018-10-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.