Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-03-13 · Administracinė byla Nr. I-188-413/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-03-13
Bylos Nr.
I-188-413/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
P. G., A. M.
Trečiasis asmuo
A. G.
Atsakovas
Alytaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 1-188-413/2009Procesinio sprendimo kategorija 11.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,dalyvaujant pareiškėjui P. G. ,pareiškėjos A. M. atstovui adv. Vaidui Jurčikoniui,trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir P. G. skundą atsakovei Alytaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, patikslintu skundu prašydami panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 38-21411 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę V. G. , ir įpareigoti atsakovę atkurti nuosavybės teises į 16,38 ha žemės ir 10,00 ha vandens telkinį visiems pretendentams lygiomis dalimis (b.l. 102-104).

Ginčijamu 2005 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 38-21411 pareiškėjų dėdei (pareiškėjų tėvo P. G. , s. Z., mirusio 1985 m., broliui) V. G. , s. Z., mirusiam 1994 m., atkurtos nuosavybės teisės į jo senelės J. G. Varėnos r., Merkinės sen., Kampų k. iki žemės nacionalizavimo turėtą 16,38 ha žemės sklypą ir 10,00 ha vandens telkinį (b.l. 78).

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodė, kad jų senelio Z. G. , mirusio 1948 m., motina J. G. iki savo mirties (1935 m.) Kampų k., Merkinės valsč., Alytaus apkr. nuosavybės teise valdė 25, 60 ha žemės ir 10,00 ha vandens. Po jos mirties šį turtą paveldėjo ir iki žemės nacionalizavimo valdė jos sūnus Z. G. . Pareiškėjai ir jų dėdė V. G. įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydami atkurti nuosavybės teises į Z. G. iki žemės nacionalizavimo valdytą turtą. Atsakovės 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimais jų prašymai buvo patenkinti. 2008 m. balandžio mėn. pareiškėjai sužinojo, kad atsakovė 2005 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 38-21411 V. G. atkurė nuosavybės teisės ne tik į jo tėvo Z. G. , bet ir jo motinos J. G. iki 1935 m. valdytą žemę. Teigia, kad tokiu būdu buvo pažeistos jų, kaip pretendentų į žemę, teisės ir įstatymų saugomi interesai. Todėl prašo ginčijamą sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovę atkurti nuosavybės teises į J. G. žemę visiems pretendentams lygiomis dalimis.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. G. prašo pareiškėjų skundą atmesti ir teigia, kad jo tėvui V. G. nuosavybės teisės į J. G. žemę atkurtos nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 116-119), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ir kitų dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismą, iki posėdžio pradžios negauta, todėl byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant atsakovės atstovui (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) tikslas ir paskirtis vienodi – jais siekiama bent iš dalies atkurti piliečių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Iš paminėtų įstatymų 2 straipsnio nuostatų seka, kad šiais įstatymais pirmiausiai siekiama apginti turto savininko, iš kurio tas turtas buvo nacionalizuotas, teises ir interesus. Kitų asmenų, numatytų 2 straipsnyje, teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisių. Jie gali atkurti nuosavybės teisę tik tuo atveju, jeigu turto savininkas miręs. Nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. kovo 10 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-4/1999) konstatavo, kad aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus.

Bylos įrodymais nustatyta, kad J. G. , į kurios 1929 m. duomenimis nuosavybės teise valdytą turtą - (jo dalį) 25,60 ha žemės sklypą ir 10,00 ha vandens telkinį - atkurtos nuosavybės teisės jos anūkui V. G. (b.l. 28, 78), mirė 1935 m. vasario mėn. (b.l 11). Todėl akivaizdu, kad J. G. iki 1940 m. birželio 15 d. negalėjo būti nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu, t.y. asmeniu, iš kurio turtas buvo paimtas.

Privatinėje teisėje galioja principas, jog įstatymas neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit; lex prospicit, non respicit). Todėl civiliniams santykiams gali būti taikomi tik tie teisės aktai, kurie galiojo tų civilinių santykių atsiradimo momentu. Po J. G. mirties Lietuvos Respublikos Alytaus apskrityje, Merkinės valsč. palikimo atsiradimo momentu galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis. Pagal šio įstatymų sąvado 1105 ir 1127 straipsnių nuostatas įpėdiniais galėjo būti jos vaikai. Civilinių įstatymų 1255 straipsnis nustatė, kad palikimas įgyjamas jį priimant. Palikimo priėmimo tvarką detalizavo 1261 straipsnis: “palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo savo asmens pelnui”. Tai reiškia, kad palikimas galėjo būti priimtas pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti.

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius, teikdamas atsakovei duomenis (2005 m. balandžio 13 d. pažymą Nr. 25947) apie nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininką nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu, pateikė tikrovės neatitinkančią, klaidingą ir ne pilną informaciją, būtiną tokio klausimo sprendimui, kadangi nesiaiškino ir leistinų įrodymų pagrindu nenustatė, kokio dydžio turtą mirties dieną valdė J. G. , kas po jos mirties ir kokio dydžio priėmė palikimą ir buvo šio turto savininku iki turto nacionalizavimo ar kitokio jo nusavinimo. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad pagal žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 25947 J. G. nacionalizuotą turtą sudarė 16,38 ha žemės sklypas ir 10,00 ha vandens telkinys, tačiau iš pažymoje nurodyto archyvinio šaltinio ir kitų duomenų matyti, kad J. G. turėjo iš viso ne 26,38 ha, bet 35,60 ha žemės ir vandens (b.l. 28, 71, 77).

Nustačius, kad po J. G. mirties palikimą priėmė ir iki žemės nacionalizavimo turtą valdė jos sūnus Z. G. , pareiškėjai, kaip Z. G. anūkai, įgytų teisę į nuosavybės atkūrimą pagal įstatymą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ginčijamas Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. 38-21411, konstatavus jo neteisėtumą, tokią pareiškėjų teisę riboja, todėl reikalavimas jį panaikinti laikytinas pagrįstu (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis).

Antrasis pareiškėjų reikalavimas laikytinas išankstiniu ir nepagrįstu. Visų pirma, pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį atsakovė turi pareigą priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo dienos. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kas 1935 m., po J. G. mirties, priėmė palikimą ir jį valdė iki nacionalizavimo, ar buvo toks palikimas priimtas iš viso. Antra, teismas gali įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus tik tuo atveju, jeigu atsakovas juos atsisako atlikti arba vilkina jų atlikimą. Nei viena iš paminėtų aplinkybių byloje nenustatyta. Trečia, parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, dydį ir nustatyti kitas nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas įstatymas pavedęs spręsti kompetentingoms institucijoms (Atkūrimo įstatymo 17 ir 18 straipsniai) ir teismas viešojo administravimo funkcijų aptariamu klausimu nevykdo. Todėl antrasis reikalavimas, taip kaip jį yra suformulavę pareiškėjai, ir atsižvelgiant į aptartus motyvus laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis privalo pateikti raštu su išlaidų apskaičiavimu ir jų pagrindimu. Pareiškėjos atstovas, prašydamas priteisti teismo išlaidas pagal pinigų priėmimo kvitus (b.l. 112-115), nesilaikė nurodyto reikalavimo, todėl šioje proceso stadijoje teismo išlaidos nepriteistinos. Tačiau suinteresuotai šaliai, pašalinus trūkumus, neužkertamas kelias prašyti teismo išlaidų atlyginimo ateityje, kaip tai numato paminėta ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 38-21411 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę V. G. .

Kitoje reikalavimų dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Gintautas KoriaginasJolanta MedvedevienėAlgis Markevičius