Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-20 · Administracinė byla Nr. AS-143-31-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-20
Bylos Nr.
AS-143-31-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00769-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos
Administracinė byla Nr. AS143-31/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00769-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei L. B., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-225-10, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-718-10, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu patenkino pareiškėjos skundą. Teismas panaikino Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-225-10 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai ir įpareigojo atsakovą spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai civilinėje byloje Nr. 2‑1633‑793/2010.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2011 m. kovo 18 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja nurodė, kad jai atstovavo įgaliotas atstovas uždarosios akcinės bendrovės ,,Liva“ (toliau – UAB ,,Liva“) direktorius J. S. Už atliktas paslaugas – procesinių dokumentų parengimą, konsultacijas ir kitus veiksmus – atsiskaitė.

Pareiškėja 2011 m. spalio 19 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 900 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes sprendimas priimtas jos naudai. Administracinę bylą vedė įgaliotas atstovas UAB ,,Liva“ direktorius J. S. Už paslaugas, atliktas po 2011 m. kovo 18 d., sumokėjo 300 Lt. Apeliaciniame procese susidarė papildomos išlaidos, kurios atlygintinos. Anksčiau yra sumokėjusi 600 Lt. Iš viso patyrė 900 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į prašymą prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad įstatymai nenumato galimybės priteisti teismo išlaidas už atstovavimą ar procesinių dokumentų rengimą, jei jas suteikė ne advokatas ar advokato padėjėjas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjos prašymo (ABTĮ 44, 45, 105, 106 str.).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti inter alia sumokėtą žyminį mokestį, skundo (prašymo) surašymo ir padavimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo gali būti paduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėja teismui prašymą dėl išlaidų atlyginimo pateikė 2011 m. kovo 18 d., tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą ir grąžino jį pareiškėjai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos atskirąjį skundą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis panaikinta ir prašymas dėl išlaidų atlyginimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimas, priimta 2011 m. spalio 6 d. Prašymas dėl išlaidų atlyginimo teismui pateiktas 2011 m. spalio 19 d., t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino. Teismas pažymėjo, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., administracinė byla Nr. AS146-460/2009), pagal ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą. Be to, teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Teismas nustatė, kad su prašymu pareiškėja ir jos įgaliotas atstovas pateikė sąskaitas faktūras: 2011 m. kovo 18 d. serija L Nr. 07-08-09, 2011 m. spalio 18 d. serija L Nr. S/11/10-10 bei kasos pajamų orderius: 2011 m. kovo 18 d. serija LP Nr. 11-III-1, serija KPO Nr. LP/11/10-2. Sąskaitose faktūrose nurodyta, jog pareiškėjai UAB „Liva“ direktorius J. S. suteikė tokias paslaugas: konsultacijos, procesinių dokumentų parengimas, kopijų darymas, kelionės išlaidos ir atstovavimas byloje Nr. I-956-162/2010. Nei sąskaitose faktūrose, nei prašyme nekonkretizuota, už kokias suteiktas paslaugas, kiek sumokėjo pareiškėja, nurodyta tik bendra suma – 900 Lt. Teismas konstatavo, jog nepateikta įrodymų, patvirtinančių išlaidų dydį, susijusių su dokumentų kopijų darymu, kelionės išlaidomis. Vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas pažymėjo, jog negali šių nuostatų aiškinti plečiamai, todėl konstatavo, kad priteisiamos gali būti išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo darbu: dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Tokia išvada darytina remiantis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kad įstatymai nenumato galimybės priteisti teismo išlaidas už atstovavimą ar procesinių dokumentų rengimą, jei šias paslaugas teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-587/2009, 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-290/2011). Remdamasis pavedimo sutartimi, teismas nustatė, jog pareiškėja 2008 m. spalio 6 d. įgaliojo UAB „Liva“ direktorių J. S. jai atstovauti. Pareiškėjos atstovas J. S. nėra advokatas ar advokato padėjėjas, todėl pareiškėjai nepriteistinos jo konsultacijų teikimo, skundo ir prašymo surašymo išlaidos, nes tai nenumatyta CPK 98 straipsnyje. Teismas padarė išvadą, kad nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu prašymas dėl išlaidų priteisimo netenkintinas.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad pagal notaro patvirtintą pavedimo sutartį jai atstovavo, rengė visus procesinius dokumentus UAB „Liva“ direktorius J. S. Pažymi, jog pralaimėjusi šalis turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 straipsnyje įtvirtinta proceso šalies teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o šio straipsnio 2 dalyje įvardyta, kokias bylinėjimosi išlaidas proceso šalis turi teisę gauti. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atlyginti kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Pabrėžia, kad įgalioto atstovo veikla teisėta, paslaugos mokamos. Nėra jokių prieštaravimų. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėja nepagrindė išlaidų, susijusių su dokumentų kopijų darymu ir kelionės išlaidomis, dydžio. Pareiškėja neginčija, kad prašomos priteisti išlaidos nepagrįstos, t. y. nedetalizuotos atskirai pagal jų rūšis. Remiantis teismų praktika, įstatymai nenumato galimybės prisiteisti teismo išlaidas už atstovavimą ar procesinių dokumentų rengimą, jei šias paslaugas suteikė ne advokatas ar advokato padėjėjas. Pareiškėjai nebuvo jokių kliūčių pirkti teisines paslaugas iš profesionalaus teisininko.

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą atlyginti jos atstovavimo išlaidas. Tokį sprendimą teismas priėmė iš esmės motyvuodamas aplinkybe, jog įstatymai nenumato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą ar procesinių dokumentų rengimą, jei šias paslaugas suteikė ne advokatas arba advokato padėjėjas, bet kitas asmuo. Vadinasi, šioje byloje būtina įvertinti ir išaiškinti, ar įstatymai (pirmiausia – Administracinių bylų teisenos įstatymas) iš tiesų nenumato tokios galimybės.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, o pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovą. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Iš minėtų įstatymo normų matyti, kad, be advokatų ar advokatų padėjėjų, atstovais administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių įgaliojimai nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (šiuo klausimu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 15 d. konsultacija Nr. 02‑04‑10).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. spalio 6 d. notaro patvirtinta Pavedimo sutartimi (I t., b. l. 15) UAB „Liva“ direktorius J. S. buvo, be kita ko, įgaliotas pareiškėjai atstovauti teismuose. Šis asmuo pareiškėjai atstovavo ir bylos, kurioje prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (I t., b. l. 8, 9). Prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas (II t., b. l. 1, 53), pareiškėja pateikė 2011 m. kovo 18 d. sąskaitą faktūrą (II t., b. l. 3) bei kasos pajamų orderį (II t., b. l. 2), 2011 m. spalio 18 d. sąskaitą faktūrą (II t., b. l. 54) bei kasos pajamų orderį (II t., b. l. 55), 2012 m. sausio 20 d. pranešimą (II t., b. l. 79), kurie patvirtina, jog už jai suteiktas teisines paslaugas pareiškėja UAB „Liva“ sumokėjo 900 Lt atlygį.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pacituota procesine norma įstatymų leidėjas pirmiausia garantuoja proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 6 d. pirmas sakinys). Įstatymas taip pat nurodo šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju spręsti Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d. antras sakinys). Pastebėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra jokių nuostatų, numatančių, jog šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmame sakinyje numatyta bendra teisė į atstovavimo išlaidų atlyginimą garantuojama tik tai proceso šaliai, kuriai bylos nagrinėjimo administraciniame teisme metu atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.

Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalies loginės ir lingvistinės konstrukcijos matyti, kad jos antras sakinys nukreipia į Civilinio proceso kodeksą bei kitus teisės aktus tik tiek, kiek tai susiję su proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimo sprendimo tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad ši Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostata įpareigoja taikyti Civilinio proceso kodeksą tik dėl tvarkos, kuria turi būti sprendžiamas atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas. Savo ruožtu šioje normoje vartojamas žodis „tvarka“, išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, turėtų pirmiausia apimti procesinius sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimo aspektus ir neturėtų nukreipti į Civilinio proceso kodeksą dėl klausimų, kokios išlaidos laikomos administracinėje byloje priteistinomis atstovavimo išlaidomis, ar joms gali būti priskiriamos išlaidos, sumokėtos ne advokatui ar advokato padėjėjui, išsprendimo. Vadinasi, minėta nuostata negali būti interpretuojama kaip įpareigojanti vadovautis Civilinio proceso kodeksu, siekiant nustatyti, ar pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį gali būti atlyginamos kaip atstovavimo išlaidos sumos, sumokėtos už ne advokato ar advokato padėjėjo administracinėje byloje suteiktas teisines paslaugas.

Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, minėtas išvadas pagrindžia ir sisteminis Administracinių bylų teisenos įstatymo aiškinimas. Kaip matyti iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio, atstovais teisme gali būti ne tik advokatai ir advokatų padėjėjai. Vadinasi, Administracinių bylų teisenos įstatymas leidžia procesiniams atstovavimo santykiams atsirasti ne tik tarp advokatų (jų padėjėjų) ir proceso šalių, bet ir tarp kitų asmenų bei proceso šalių. Taigi sprendžiant, kas yra laikoma atstovavimo išlaidomis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmo sakinio prasme, atsižvelgiant į sisteminį nagrinėjamo įstatymo pobūdį, visų pirma reikėtų vadovautis būtent Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsniu, kuriame nurodomos atitinkamos procesinių teisinių santykių atsiradimo sąlygos ir reikalavimai. Kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymas (49 str.) leidžia atsirasti procesiniams atstovavimo santykiams ne tik tarp advokatų (jų padėjėjų) ir proceso šalių, teigtina, kad atstovavimo išlaidos Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmo sakinio požiūriu taip pat turi būti suprantamos ne tik kaip išlaidos iš atstovavimo santykių tarp advokato ar advokato padėjėjo ir proceso šalies.

Apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, administracinių bylų teisenoje proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti jai tokias atstovavimo išlaidas, kurias ji patyrė ne tik advokato ar advokato padėjėjo, bet ir kitų asmenų, kurie teisėtai atstovavo proceso šaliai, teisinėms paslaugoms apmokėti. Išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad priešingas aiškinimas reikštų, jog asmenys, kurie teisėtai naudojasi ne advokatų ar advokatų padėjėjų pagalba, atsidurtų nevienodoje padėtyje su asmenimis, kurie naudojasi advokatų ar advokatų padėjėjų pagalba, nors Administracinių bylų teisenos įstatymas nereikalauja, kad administracinėse bylose atstovautų tik advokatai arba advokatų padėjėjai, taigi iš esmės netraktuoja šių asmenų grupių (advokatų (jų padėjėjų) ir ne advokatų (jų padėjėjų)) kaip pasižyminčių tokiais skirtumais, kurie neleistų pirmajai atstovų grupei (ne advokatams ar advokatų padėjėjams) atstovauti klientams, vedantiems bylas administraciniuose teismuose. Taigi jei įstatymas apribotų teisę gauti atstovavimo išlaidų, sumokėtų ne advokatui ar advokato padėjėjui, atlyginimą, atsirastų prielaidos teigti, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu iš esmės panašioje padėtyje esantys (nes turintys teisėtus atstovus) asmenys būtų diskriminuojami vien tik dėl to, kad pasirinktų kaip atstovą ne advokatą ar advokato padėjėją, bet kitą teisėtai atstovauti jiems galintį asmenį.

Vadovaudamasi tuo, kas pasakyta pirmiau, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas, atskiruoju skundu ginčijama 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi paneigdamas pareiškėjos teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, nes jai šias paslaugas teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškėjos prašymo priteisti atstovavimo išlaidas spręstinas iš esmės, kadangi tam nėra būtina rinkti naujų įrodymų ir galima priimti sprendimą dėl bylos esmės.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad šiuo procesiniu sprendimu ji išplėtoja ir suvienodina teismų praktiką anksčiau aptartu aspektu. Tokia teismų praktikos raida, išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, yra konstituciškai pateisinama ir objektyviai būtina. Administracinių teismų praktikai esant prieštaringai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d.). Tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi.

V.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Nors šios Rekomendacijos reglamentuoja maksimalius užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius, tačiau į jas, išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, galima atsižvelgti sprendžiant ir dėl šioje byloje patirtų išlaidų (ABTĮ 4 str. 6 d., 44 str. 6 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje administracinėje byloje priimta 2012 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėja ir jos atstovas buvo įpareigoti pateikti detalizuotą išlaidų apskaičiavimą. Vykdant šį įpareigojimą teismui buvo pateiktas 2012 m. sausio 20 d. pranešimas (II t., b. l. 79), iš kurio matyti, kad:

1) pagal 2011 m. kovo 18 d. sąskaitą faktūrą (II t., b. l. 3) bei kasos pajamų orderį (II t., b. l. 2) patirtas 600 Lt išlaidas sudarė: 2010 m. lapkričio 17 d. skundo pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 8, 9) surašymas; 2011 m. sausio 25 d. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą (I t., b. l. 126) surašymas; 2011 m. kovo 1 d. prašymo dėl teisėjų kolegijos nušalinimo (I t., b. l. 155) surašymas; pareiškėjos atstovavimas gaunant dokumentus iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos; dvi pareiškėjos konsultacijos; 19 dokumentų nuorašų ir 35 kopijų padarymas; patirtos kelionės išlaidos įteikiant bei gaunant procesinius dokumentus;

2) pagal 2011 m. spalio 18 d. sąskaitą faktūrą (II t., b. l. 54) bei kasos pajamų orderį (II t., b. l. 55) patirtas 300 Lt išlaidas sudarė: 2011 m. kovo 24 d. atskirojo skundo (II t., b. l. 16) surašymas; 2011 m. lapkričio 17 d. atskirojo skundo surašymas; 2011 m. birželio 21 d. skundo surašymas; 2011 m. balandžio 4 d. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 19, 20) surašymas; trys pareiškėjos konsultacijos; 14 dokumentų nuorašų ir 1 kopijos padarymas; patirtos kelionės išlaidos įteikiant procesinius dokumentus.

Analizuodama anksčiau paminėtas išlaidas išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad dėl jų priteisimo sprendžiama pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad našta pagrįsti ir įrodyti atstovavimo išlaidas tenka prašymą jas priteisti teikiančiam asmeniui (ABTĮ 45 str. 1 d.). Todėl atitinkamos išlaidos gali būti nepriteisiamos, jei pareiškėjas nepateikia pakankamai jas pagrindžiančių įrodymų.

Antra, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto 2012 m. sausio 20 d. pranešimo (II t., b. l. 79), dalis jame nurodytų paslaugų buvo suteiktos atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, prašymai dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, o prašymus dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia pirmosios instancijos teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011). Vadinasi, prašymas priteisti atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas turėtų būti teikiamas ne pirmosios, bet apeliacinės instancijos teismui. Pareiškėja prašymus dėl atstovavimo išlaidų priteisimo teikė tik pirmosios instancijos teismui. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju nevertina šio fakto kaip esminio procesinio pažeidimo, dėl kurio šioje byloje nebūtų pagrindo svarstyti bei priteisti ir apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Iš byloje pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja mokėjo sąskaitose faktūrose nurodytas sumas už pagal savo pobūdį visą (nedalomą) kompleksą teisinių paslaugų (apimančių ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme), o ne už atskiras pavienes paslaugas (pvz., pagal valandinius ar fiksuotus dydžius), sumokėtos sumos buvo sutartos atskirai (darant nuolaidas), jos nebuvo mokamos griežtai laikantis iš anksto nustatytų tarifų. Dėl šių priežasčių nagrinėjamu atveju išskirti atstovavimo išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir jų šioje byloje nepriteisti būtų neteisinga ir neatitiktų pavedimo sutarties šalių santykių turinio.

Trečia, išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad kelionės išlaidų, dokumentų nuorašų ir kopijų darymo ji neturi pagrindo laikyti savarankiškomis (atskiriamomis nuo atstovavimo) paslaugomis, todėl laiko jas sudėtine kitų teisinių paslaugų dalimi ir atskirai dėl jų priteisimo nepasisako bei nesprendžia.

Apibendrindama tai, kas paminėta pirmiau, įvertinusi pareiškėjos pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, kitą bylos medžiagą, liudijančią, kad J. S., UAB „Liva“ direktorius, atstovavo pareiškėjai ir suteikė jai tam tikrą pagalbą, suteiktų paslaugų pobūdį ir turinį, jų pagrįstumą ir būtinumą, bylos sudėtingumą, taip pat atsižvelgdama į teisingumo ir protingumo principus, Rekomendacijas ir jose įtvirtintus principus, aplinkybes, kad ne visi procesiniai prašymai, kuriuos rengė atstovas, buvo patenkinti, kad pareiškėjai atstovavo ne advokatas (jo padėjėjas), kad buvo pateikti tik apibendrinti duomenys apie suteiktas atstovavimo paslaugas, kad 2012 m. sausio 20 d. pranešime minimo 2011 m. birželio 21 d. skundo byloje nėra, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas priteisti pareiškėjai 400 Lt atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Priteisti pareiškėjai S. S. iš atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 400 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasDainius RaižysVirginija Volskienė