Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-225/2006 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1 1.1.8.6.1. 2.4.6.3.1

2006 m. balandžio 6 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo B. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas aštuoneriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš B. V. priteista nukentėjusiajam D. B. 1272,5 Lt laidojimo išlaidoms padengti ir Valstybės ligonių kasai 2308,68 Lt H. B. gydymo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 7 d. apie 14.00 val., atėjęs į savo buvusios žmonos K. V. namus, esančius Vievio mieste, Ežero g. 21 dėl asmeninių nesutarimų susikivirčijo su ten buvusiu K. V. sugyventiniu H. B. . Kivirčo metu kaltinamasis B. V.iš pykčio tyčia sudavė H. B. ranka ir koja penkis smūgius į veido ir krūtinės sritį. Nukentėjusiajam nuo smūgių nukritus ir pakaušiu atsitrenkus į sieną, kaltinamasis dar H. B. tyčia smogė ranka ir koja keturis kartus į veido ir krūtinės sritį. Šiais veiksmais B. V. padarė nukentėjusiajam poodines, infiltruojančias kraujosruvas abiejų skruostų srityje, apatinio žandikaulio lūžį, poodinę kraujosruvą kairiojo žasto viršutiniame trečdalyje ir dešiniojo XI, kairiųjų III-VII šonkaulių lūžius, poodinę kraujosruvą krūtinėje raktikaulių krūtinkaulių galų srityje. Dėl krūtinės ląstos sumušimo komplikavosi pūlingas plaučių ir krūtinplėvės uždegimas, kvėpavimo veiklos nepakankamumas, ir 2005-05-15 H. B. ligoninėje mirė. Taip B. V. tyčia nužudė H. B. .

Nuteistasis B. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. nuosprendį ir jį išteisinti arba pakeisti nuosprendį, kvalifikuojant jo padarytą veiką kaip neatsargų gyvybės atėmimą, pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnį.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog H. B. mirties priežastimi yra jo H. B. suduoti smūgiai. B. V. skunde teigia, kad smūgius jis sudavė H. B. kilus žodiniam konfliktui, gindamasis nuo kėsinimosi jį sužaloti. Pareiškėjas mano, jog jo suduoti smūgiai H. B. negalėjo būti mirties priežastimi, teigia, kad nenumatė tokių pasekmių, suprato, jog nukentėjusiajam gali sutrikdyti sveikatą, bet nenorėjo H. B. atimti gyvybės, todėl mano, kad jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip neatsargus gyvybės atėmimas.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog H. B. mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo sukeltų komplikacijų, t.y. pūlingo plaučių ir krūtinplėvės uždegimo, kvėpavimo veiklos nepakankamumo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis sirgo plaučių tuberkulioze. Jo sūnus D. B. teismui parodė, kad 2005 metų žiemą nukentėjusiajam H. B. buvo atlikta chirurginė plaučių operacija. Nuteistasis mano, kad plaučių uždegimas, minimas medicinos specialisto išvadoje, galėjo būti įtakotas ir plaučių tuberkuliozės ir juo nukentėjusysis jau galėjo sirgti iki 2005-05-07 įvykio ir būti 2005-05-15 įvykusios mirties priežastimi.

Skunde nuteistasis nurodo, jog pats iškvietė greitąją pagalbą nukentėjusiajam, tačiau šis atsisakė jos. H. B. gydymas buvo pradėtas tik po trijų dienų, t.y. 2005-05-10. Tą dieną buvo nustatytas abipusis plaučių uždegimas bei psichikos sutrikimas nuo alkoholio vartojimo ir alkoholinės abstinencijos būklė.

Apeliantas taip pat nurodo, jog teismo medicinos ekspertė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti 7 – 10 dienų laikotarpyje iki jo mirties, tačiau H. B. mirė praėjus 8 dienom po įvykio, todėl sužalojimai, o būtent, šonkaulių lūžiai, galėjo būti padaryti kito žmogaus, praėjus keliom dienom po 2005-05-07 įvykio.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, tinkamai ištyręs byloje esančius įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo B. V. veiką kaip nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, t.y. tyčinį žmogaus nužudymą.

Apelianto teiginys, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, t.y. kėsinimosi jį sužaloti, paneigtas paties B. V. parodymais, iš kurių matyti, kad pats nukentėjusysis jo nepuolė, o tiesiog vijo jį iš savo namų, o nuteistasis, supykęs dėl tokio nukentėjusiojo elgesio, pavartojo prieš jį smurtą. Tai darant, kaip matyti iš nuteistojo parodymų, H. B. rankose įrankių, kuriais galėtų kelti grėsmę nuteistajam, nebeturėjo. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtinosios ginties situacija nebuvo kilusi.

Apelianto skunde nurodyta versija, kad plaučių uždegimas, minimas medicinos specialisto išvadoje, galėjo būti įtakotas ir plaučių tuberkuliozės ir juo nukentėjusysis jau galėjo sirgti iki 2005-05-07 įvykio ir būti 2005-05-15 įvykusios mirties priežastimi, taip pat paneigta byloje ištirtais įrodymais, o būtent specialisto išvada Nr. M 1045/05(01), kurioje konstatuota, kad mirtis įvyko dėl krūtinės sužalojimų visumos sukeltų komplikacijų. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 punkte nurodyta, kad „jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti“. Ten pat nurodyta ir tai, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Toks ryšys nustatytas remiantis minėta specialisto išvada Nr. M 1045/05(01), todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad H. B. mirtis kilo ne dėl nuteistojo padarytų sužalojimų, atmestini kaip nepagrįsti.

Apelianto teiginys, jog sužalojimai, o būtent šonkaulių lūžiai, galėjo būti padaryti kito žmogaus, praėjus keliom dienom po 2005-05-07 įvykio, taip pat nėra pagrįstas. Iš byloje esančių greitosios medicinos pagalbos kvietimų kortelių matyti, kad greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą buvo atvykusi du kartus, t.y. iškarto po įvykio 14.25 val. ir pakartotinai 23.50 val. (b. l. 112, 114, t. 1). Pastarojo atvykimo metu H. B. buvo išgabentas į ligoninę. Iš specialisto išvados Nr. M 1045/05(01) aprašomojoje dalyje pateiktų duomenų iš ligos istorijų matyti, kad po to H. B. nuolat buvo gydymo įstaigose iki pat mirties 2005-05-15 5.30 val. Minėtoje išvadoje taip pat konstatuota, kad sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad sužalojimai, kuriuos patyrė nukentėjusysis nebuvo padaryti kito ar kitų asmenų, kaip nurodo B. V. , nes po įvykio buvo medicinos darbuotojų prižiūrimas, o duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis būtų sumuštas prieš nuteistojo apsilankymą ar po, byloje nėra.

H. B. mirtis kilo dėl nuteistojo tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų visumos sukeltų komplikacijų. Perkvalifikuoti jo veiką į nužudymą dėl neatsargumo nėra pagrindo, nes sužalojimus H. B. jis padarė suduodamas smūgius ne tik ranka, bet ir koja į nukentėjusiojo kūno gyvybiškai svarbias vietas – galvą ir krūtinę. Smūgių kiekis (9), stiprumas (buvo sulaužyti šonkauliai) rodo, kad apeliantas turėjo suvokti galimas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį, ir nors to nesiekė, savo tyčiniais veiksmais leido tokioms pasekmėms kilti, taigi, jo kaltė dėl H. B. mirties pasireiškė netiesiogine tyčia. Todėl jo veika tinkamai įvertinta kaip tyčinis nužudymas, padarytas netiesiogine tyčia ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Iš liudytojos E. P. parodymų, taip pat pačio nuteistojo parodymų matyti, kad B. V. prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam H. B. ir tuo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad kaltininko suteikimas nukentėjusiam asmeniui pagalbos arba kitais aktyviais veiksmais išvengimas ar bandymas išvengti sunkesnių padarinių laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokios B. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė, tuo netinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos BPK 371 straipsnio 2 dalis). Ši klaida ištaisytina pakeičiant nuosprendį ir nustatant minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas). Nustačius apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę jam pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtina mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nes Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsižvelgti ir į atsakomybę lengvinančių aplinkybių kiekį ir pobūdį. Kadangi galutinė bausmė jam paskirta neatsižvelgiant į naujai nustatomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, jam paskirtina švelnesnė bausmė. Todėl nuosprendis pakeistinas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 2 punktas). Tuo nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti: B. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad iškviesdamas nukentėjusiajam greitąją medicinos pagalbą jis bandė išvengti sunkesnių padarinių. B. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Teisėjai: Aloyzas Kruopys Svajūnas Knizleris Viktoras Kažys