Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-624-397/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-12
Bylos Nr.
1A-624-397/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00416-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
E. A.
Advokatai
Regina Majauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-624-397/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00416-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7
(S)Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,nuteistojo E. A. gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 241 straipsnio 1 dalį ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, E. A. paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. gegužės 19 d. teismo nutartimi nustatyta ir neatlikta bausmės dalimi bausmes pilnai sudedant ir galutinė bausmė E. A. nustatyta terminuotas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių 11 (vienuolikai) dienų, bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. A., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 241 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 24 d. apie 11.40 val., jį lydint (duomenys neskelbtini) pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus pareigūnui iš atvirosios kolonijos į uždaros zonos kamerų tipo patalpas atlikti skirtą drausminę nuobaudą, priėjęs prie sargybinės tvoros, ant suoliuko pasidėjo savo asmeninius daiktus ir, perlipęs per tvorą, savavališkai pasišalino - pabėgo iš laisvės atėmimo vietos - (duomenys neskelbtini) pataisos namų, bet 2021 m. rugpjūčio 24 d. apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini)pataisos namų ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų buvo surastas ir sulaikytas bute adresu (duomenys neskelbtini).

2. Alytaus apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma E. A. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nesivadovavo teismų praktika, buvo šališkas jo atžvilgiu, bausmę skyrė vertindamas tik jo praeitį neigiamai charakterizuojančius duomenis bei neatsižvelgė į lengvinančias jo atsakomybę aplinkybes.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nepateikta.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

8. Už BK 241 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Įvertinęs aplinkybių visetą, apylinkės teismas E. A. paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas E. A. skirdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgė į tai, kad E. A. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kad jis ankščiau teistas net šešiolika kartų, naują nusikalstamą veiką E. A. padarė atlikdamas bausmę ir turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti E. A. bausmės atlikimo vietos - (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos charakterizuotas neigiamai, bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka baustas 10 kartų, neskatintas, blogai įsisavino bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos ir elgesio taisykles. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius E. A. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 241 straipsnio 1 dalyje padarymą jam turi būti skirta šio įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, manant, kad bausmės tikslai šiuo atveju visų pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste gali padėti pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį ir užtikrinti veiksmingą resocializaciją ir įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Kaip jau minėta, E. A. anksčiau teistas net 16 kartų, buvo baustas arešto bei pačiomis griežčiausiomis bausmės rūšimis – terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, jis kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam E. A. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad E. A. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

10. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas skyrė jam bausmę vertindamas tik jo praeitį neigiamai charakterizuojančius duomenis bei neatsižvelgė į lengvinančias jo atsakomybę aplinkybes, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis E. A. kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, teismas pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam subendrintą galutinę bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad E. A. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta.

11. Taip pat priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę apie nuteistojo kaltumą ir/ar nekaltumą, ar tokią nuomonę galėjo susidaryti proceso metu. Vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį tendencingumą, keliančių abejonių dėl jo šališkumo. Nuteistojo E. A. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, todėl atmestini.

12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo E. A. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas