Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-184-288/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
1-184-288/2021
Teisminio proceso Nr.
01-1-11044-20-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-184-288/2021Teisminio proceso Nr. 01-1-11044-20-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,kaltinamajam A. V.,nukentėjusiajam A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) baldų montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsn į

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. V. 2020 m. kovo 12 d., apie 21.25 val. viešoje vietoje, gatvėje prie baro, (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, žodinio konflikto metu su A. R., įžūliu elgesiu, panaudodamas fizinį smurtą, dešinės rankos kumščiu suduodamas nukentėjusiajam A. R. tris kartus į veidą, padarydamas jam kraujosruvą dešinės akies vokuose, kas laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pastūmus nukentėjusįjį A. R. ir jam nukritus ant žemės, du kartus spyrus kaire koja į nukentėjusiajam viršutinę kūno dalį (dešinį šoną) bei A. R. atsistojus, kaire koja spyrus vieną kartą į viršutinę kūno dalį (dešinį šoną) ir kairės rankos kumščiu sudavus vieną smūgį į galvą, dėl ko A. R. nukrito ant žemės, remdamasis dešine ranka bei kaire koja spyrus vieną kartą nukentėjusiajam A. R. į galvą, padarius jam kraujosruvą kairiame dilbyje, kas laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu bei dešinio stipinkaulio išnirimą, lūžį, dešinio žastikaulio lūžį, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuketėjusiojo nepažinojo. Tą kartą matė pirmą kartą. Pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą. Sutinka, kad pasielgė chuliganiškai. Tris smūgius sudavė nuketėjusiajam į veidą, vieno smūgio net nepataikė. Mano, kad žandikaulio jam tokiais smūgiais nesulaužė, nes galėjobūti nuo smūgių tik kraujosruva ant akių. Mano, kad jis sudavė nestipriai, kad tik jis atsikabintų. Nukentėjusysis jam tai pat sudavė. Sutinka –– 500 eurų sumokėti neturtinės žalos ir tai galėtų mokėti tik į mėnesį po 50 eurų. Turtinės žalos nesutinka atlyginti, kadangi nepadarė tokių sužalojimų dėl kurių nuketėjusysis negalėtų eiti į darbą ir prarasti darbo užmokestį. Prašo skirti jam ne piniginę bausmę, sutiktų atidirbti viešuosius darbus.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo A. V. visiško pripažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 12 d. pasikvietė brolį išgerti alaus. Prieš tai buvo išgėręs porą skardinių alaus. Su broliu nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), apie 21 val. Bare buvo kitų jam nepažįstamų asmenų. Bare jis lankėsi pirmą kartą. Su broliu užsisakė po bokalą alaus ir atsisėdo prie staliuko. Brolis V. išėjo iš baro į lauką parūkyti, jis liko sėdėti prie staliuko. Tada į barą atėjo trys nepažįstami vyrai. Jie tarpusavyje kalbėjosi ir užsisakinėjo kažką prie baro. Gali būti, kad jis jiems kažką pasakė, kas juos supykdė, bet po to atsimena, kad tikrai už savo žodžius atsiprašė. Vyrų nelabai atsimena, nes juos matė labai trumpai. Vienas iš jų lyg buvo su kepure, jų atpažinti negalėtų. Jam sėdint prie staliuko atėjo prie jo vienas iš vyrų iš nugaros ir judindamas už peties sakė eiti į lauką, tačiau jis atsakė, kad niekur neis. Tada jis vienas išėjo į lauką prie brolio. Po kurio laiko iš baro išėjo visi trys vyrai ir atėjo prie jo, kažką jam sakė, bet neatsimena ką. Atsimena, kad bandė vienam iš jų trenkti, bet nepataikė. Po to jis nuėjo į barą ir pasakė pardavėjai, kad kviestų apsaugą ar policiją, bet ji nieko nedarė ir juokėsi, toks vaizdas, kad būtų jų pažįstama. Tada prasidėjo muštynės. Nelabai atsimena, nes gavo porą smūgių į galvą ir gali būti, kad aptemo sąmonė. Kiek žino, iš trijų vyrų jį mušė du, o vienas nieko nedarė. Muštynių metu viskas vyko labai greitai. Po įvykio V. padėjo pareiti pas mamą į namus, kur ji iškvietė greitąją. Atvyko ir pareigūnai. Po sumušimo jam skaudėjo visą dešinį šoną, dantis, galvojo, kad gali iškristi, stipriai kraujas bėgo iš nosies. Greitoji jį išsivežė į Klinikų priimamąjį, kur buvo nustatyti sužalojimai. Dar iki šiandien po traumų negali visiškai ištiesti, dešinės rankos. Nedarbingumas buvo nustatytas nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. liepos 3 d. (1 t., b l. 12-14, 116-117).

Liudytoja Z. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su ja gyvena sūnus V. R.. Kitas sūnus A. R. gyvena su savo šeima atskirai. 2020 m. kovo 12 d. A., kiek atsimena, lyg susipyko su savo žmona ir turėjo pas ją pernakvoti. A. su V. nuėjo į šalia namų esantį barą, (duomenys neskelbtini). Jie ten išgėrė alaus. Apie 21.30 val. abu sūnūs grįžo namo ir ji pamatė, kad A. buvo visas kruvinas. Jis jai sakė, kad nevaldo vienos rankos. Kiek atsimena, tai galėjo būti dešinė ranka, nes tuojau pat puolė praustis ir prausėsi su viena ranka. Abu pasakojo, kad nespėjo nei po bokalą alaus išgerti, kai kilo konfliktas su kitais baro lankytojais. Sūnūs sakė barmenei, kad kviestų apsaugą, nes gali įvykti muštynės, tačiau ji nereagavo. V. pasakojo, kad asmenys, kurie užpuolė A., atvažiavo su pilkos spalvos automobiliu ir sakė A., kad trauktų viską ką turi. Namuose ji iškvietė greitąją, nes A. skundėsi, kad nevaldo rankos, viską jam skauda ir jis atrodė labai stipriai sumuštas, bėgo stipriai kraujas iš nosies, buvo sumušta galva (1 t., b. l. 104-105).

Liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 12 d. atėjo pas jį brolis A. ir pasiūlė eiti išgerti alaus. Nuėjo į barą (duomenys neskelbtini) apie 21 val. Bare dar buvo kitų žmonių, kokie du. Po kurio laiko į barą atėjo vienas vyras, kuris vėliau mušė jo brolį. Jis buvo pats agresyviausias ir pats kabinėjosi bei pradėjo konfliktą, jo akys buvo labai keistos, mano, kad tai galėjo būti nuo narkotinių medžiagų. Išėjus iš baro į lauką parūkyti, matė, kad iš pilkos spalvos automobilio ,,Saab“, išlipo dar du vyrai ir nuėjo į barą. Vienas vyras išlipo iš automobilio galo, kuris vėliau nieko nedarė ir kitas vyras, kuris vairavo automobilį. Po kiek laiko išėjo į lauką brolis parūkyti. Stovint prie baro durų, iš baro išėjo trys vyrai atvažiavę ,,Saab“ automobiliu. Jie atėjo prie jų ir vyras, kuris buvo su kepure, broliui A. sakė, kad duotų ką turi. Brolis atsakė: ,,aš tau kai duosiu“. Tada tas pats vyras A. pasakė, kad eitų už kampo kur nefilmuoja kameros, bet jie niekur nėjo. Brolis nuėjo prie baro durų ir padavėjos paprašė, kad kviestų apsaugą, nes tuoj bus muštynės, tačiau ji nieko nekvietė. tada du vyrai pradėjo mušti jo brolį. Mušė automobilio vairuotojas ir kitas vyras su kepure. Trečias vyras nieko nedarė. Tik jau kai A. nesikėlė nuo žemės pasakė, kad užtenka, važiuojam. Kai vyrai baigė mušti, juokėsi ir susėdę į automobilį išvažiavo. Jis brolį vos pakėlė nuo žemės ir vedė namo. Einant jis sakė, kad negali pajudinti dešinės rankos, smarkiai bėgo kraujas iš nosies. Grįžus namo pamatė, kad A. buvo labai smarkiai sumuštas ir tada mama iškvietė policiją ir greitąją. Jis pats šio įvykio metu nenukentėjo (1 t., b. l. 107-108).

2020 m. kovo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 26-27, 30-32).

2020 m. kovo 13 d. medicinos dokumentų išraše, nurodyta, kad A. R. diagnozė: alkūnės išnirimas, nepatikslintas; Gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: žastikaulio šoninio krumplio lūžis, stipinkaulio galvos lūžis (1 t., b. l. 41-42).

2020 m. kovo 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 825/2020(02) nurodyta, kad A. R. nustatyta: kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairiame dilbyje, laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu bei dešinio stipinkaulio išnirimas, lūžis, dešinio žastikaulio lūžis, laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 39-40).

2020 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2128/2020(02), nurodyta, kad A. R. nustatytas dešinio stipinkaulio išnirimas, lūžis, dešinio žastikaulio lūžis atsirado tiriamajam kritus ir dešine ranka atsirėmus į grindinį (1 t., b. l. 47).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo A. V. prisipažinimu, nukentėjusiojo A. R., liudytojų V. R. bei Z. R. parodymais, byloje esančiais surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad A. V. 2020 m. kovo 12 d. apie 21.25 val. viešoje vietoje, gatvėje prie baro, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, žodinio konflikto metu su A. R., įžūliu elgesiu, panaudodamas fizinį smurtą, dešinės rankos kumščiu suduodamas nukentėjusiajam A. R. tris kartus į veidą, padarydamas jam kraujosruvą dešinės akies vokuose, kas laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pastūmus nukentėjusįjį A. R. ir jam nukritus ant žemės, du kartus spyrus kaire koja į nukentėjusiajam viršutinę kūno dalį (dešinį šoną) bei A. R. atsistojus, kaire koja spyrus vieną kartą į viršutinę kūno dalį (dešinį šoną) ir kairės rankos kumščiu sudavus vieną smūgį į galvą, dėl ko A. R. nukrito ant žemės, remdamasis dešine ranka bei kaire koja spyrus vieną kartą nukentėjusiajam A. R. į galvą, padarius jam kraujosruvą kairiame dilbyje, kas laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu bei dešinio stipinkaulio išnirimą, lūžį, dešinio žastikaulio lūžį. Tokiais savo veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už viešosios tvarkos pažeidimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis A. V. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (1 t., b. l. 144-151), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 152-157). Registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 139). Dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), Sodros duomenimis, nedirbantis (1 t., b. l. 140). Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 160). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė (1 t., b. l. 158).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 284 straipsnio, sankcijose numatyta viešųjų darbų bausmė.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas pagal BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl BK 64¹ straipsnio pagrindu kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 134-135), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

V. Sprendimas dėl civilinių ieškinių

5.1. Nukentėjusiojo A. R. civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis A. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį – 1 735,05 eurų turtinei žalai atlyginti bei – 2 000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 120-121,125), tačiau teisiamojo posėdžio metu sutiko pareikštą civilinį ieškinį mažinti dėl kaltinamojo A. V. padarytų sužalojimų, kadangi įvykio metu kaltinamasis A. V. buvo mažiau aktyvus suduodant kelis smūgius į veidą. Nukentėjusysis A. R. mažina pareikštą civilinį ieškinį iki – 400 eurų turtinei žalai atlyginti bei civilinį ieškinį mažina iki 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis A. V. su pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu turtinės ir neturtinės žalos sumažinimu, sutinka.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačiomis ar iš esmės panašiomis faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sužalojimą, todėl jo prašomas sumažintas neturtinės žalos dydis nėra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams, kadangi teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-70/2013, 2K-272-648/2015), kaip nustatyta bylos duomenimis, konfliktas tęsėsi neilgą laiką, kaltinamojo vartotas smurtas prieš nukentėjusįjį nebuvo intensyvus (trys smūgiai, padarytas nežymus sužalojimas), todėl teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą bei į kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis – 500 eurų bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms bei kaltinamojo turtinei padėčiai.

Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteistinas, atsižvelgiant, į tai, kad nukentėjusiajam buvo tyčia padarytas fizinis skausmas, todėl nukentėjusiojo A. R. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, ir nukentėjusiajam A. R. priteistina iš kaltinamojo A. V. – 400 (keturių šimtų) eurų turtinei žalai atlyginti bei –500 (penkių šimtų) eurų dydžio suma, jo nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

5.2. Kauno teritorinės ligonių kaosos civilinis ieškinys

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį – 386,26 Eur turtinei žalai atlyginti, pridėjo ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 58-62), tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam A. R. buvo suteiktos medicininės paslaugos, turėjusios įtakos padarytam nežymiam sužalojimui pagal pateiktą medicininių dokumentų apskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad buvo atlikta galvos kompiuterinė tamografija, kurios įkainis 71,47 eurų (1 t., b. l. 60-62), kiti įrašai nėra susiję su jo padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl civilinis ieškinys mažintinas.

Civilinis ieškinys mažintinas aukščiau išvardintais įrodymais, todėl tenkintinas iš dalies priteisiant iš kaltinamojo A. V. 71,47 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tamsiai raudonos spalvos skysčio nuoplova, saugoma baudžiamojoje byloje, voke (1 t., b. l. 29), sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per mėnesį, visuomenės labui (iš viso 180 valandų).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį, visuomenės labui (iš viso 120 valandų).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje, gavimo dienos.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajam A. R. priteisti iš kaltinamojo A. V. – 400 (keturis šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti bei – 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. V. – 71,47 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 47 ct) Kauno teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokės kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tamsiai raudonos spalvos skysčio nuoplovą, saugomą baudžiamojoje byloje, voke, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų (suimtam nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Liuba Kymantienė