Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-11-20 · Byla Nr. A2.6.-14770-818/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-20
Bylos Nr.
A2.6.-14770-818/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14105-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
S. C.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. A2.6.-14770-818/2015Proceso Nr. 4-68-3-14105-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.,2.7.4.4., 2.7.4.5.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos S. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. C., 2015-07-08 apie 22.30 val., Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, vairuodama automobilį „Renault Megane“, v/n (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama stovinčius automobilius „Lexus IS 250“, v/n (duomenys neskelbtini) ir „Tojota Yaris Verso“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir jos apgadino. Vairuotoja iš įvykio vietos pasišalino, tuo šiais veiksmais S. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu S. C. savo kaltę dėl jos atžvilgiu surašyto administracinio tesiės pažeidimo protokolo nepripažino ir teismui parodė, kad protokole nurodyta dieną vėlai vakare ji važiavo Žirmūnų g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Renault Megane“. Tuo metu matomumas buvo blogas, tamsu, kelio važiuojamoji dalis neapšviesta, pradėjo lyti lietus. Važiuojant kelias buvo nelygus, daug įvairių nelygumų, duobių, todėl ji pajuto, kaip jos vairuojamas automobilis ratu įvažiavo į kažkokią duobę, automobilio kėbulas sujudėjo, tačiau jokio įtartino garso negirdėjo, automobilis „Renault“ važiavo normaliai, nesustodama ji tęsė važiavimą. Atsakydama į teismo klausimą, S. C. pabrėžė, jog automobilis kiek pasviro, kai jos supratimu, ratas įvažiavo į duobę. Tyčios pasišalinti ji neturėjo, nes ankščiau ji administracinėmis nuobaudomis nėra bausta, automobilis yra draustas privalomuoju draudimu, todėl jai nebuvo jokio būtinumo šalintis iš įvykio vietos.

Liudytoja G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-07-08 vakare su draugais buvo Žirmūnuose bei kartu leido laiką ties pliažu. Ties kelio važiuojamąją dalimi buvo priparkuoti automobiliai. Liudytoja matė, kaip automobilis „Renault“ pilkos spalvos, važiuodamas kliudė šalia stovinčius du automobilius, pirmiausiai kliudė stovinčio automobilio, kurio modelio neatsimena, šoninį veidrodėlį, po to už tam tikro atstumo kito automobilio „Lexus“ dešinės pusės ratlankį. Liudytoja stovėjo apie 12 metrų atstumu nuo įvykio vietos, todėl gerai matė kaip buvo apgadinti kiti automobiliai. G. V. teigimu, ji labiau girdėjo pašalinį atsitrenkimo garsą, kai „Renault“ kliudė „Lexus“, tas atsitrenkimo garsas buvo stipresnis. „Renault“ vairuotojas po kontakto, vietos nesustojo, jos manymu, net labiau padidino greitį išvažiuodamas iš įvykio vietos. Pasak liudytojos, „Renault“ vairuotoja negalėjo nepajusti, nes buvo pakankamai stiprus atsitrenkimo garsas, nes ji stovėdama su draugais šį pašalinį garsą gerai girdėjo. Automobilio „Lexus“ buvo apgadintas dešinės pusės kėbulo šonas.

Liudytojas E. M. paaiškino, kad su draugais stovėjo Žirmūnų g, Vilniuje, ties pliažu bei bendravo. Liudytojas matė, kaip keliu važiuojantis automobilis „Renault“ kliudė šalia stovinčius du automobilius bei išvažiavo. Toje vietoje kelias yra duobėtas, yra įvairūs nelygumai. Pats atsitrenkimo garsas buvo pakankamai nestiprus, todėl pasak liudytojos, „Renault“ vairuotojas atsižvelgiant į kelio būklę galėjo ir nepajusti kontakto. Pats garsas buvo tylus. „Renault“ savo kėbulo dešiniu šonu perbraukė automobilio „Lexus“ dešinį šoną. Liudytojas įsidėmėjo nuvažiavusio automobilio „Renault“ valstybinio numerio raidės „BFF“ ir apie šį įvykį papasakojo atvykusiems policijos pareigūnams.

Liudytojai R. S. bei K. B. paaiškino, kad su draugais stovėjo Žirmūnų g., tuo metu buvo vėlyvas vakaras, buvo tamsu, kelias nėra apšviestas. Liudytojai matė, kaip nuo upės pusės grupelė asmenų priėjo prie stovėjimo aikštelės stovinčių automobilių, įsėdo į kelis automobilius bei nuvažiavo link miesto. Vienas iš pravažiuojančių automobilių „Renault“ kliudė šalia stovinčius „Lexus“ bei dar kitą automobilį, matėsi užlenktas veidrodėlis. Priėjus arčiau pamatė, jog „Lexus“ buvo apgadintas ties priekiniu bamperiu, sparnas truputį. Pats kontaktas su „Renault“ buvo nestiprus, kelio važiuojamoji dalis toje vietoje yra nelygi, yra įvairios duobės, nelygumai, buvo tamsu.

Liudytojas G. L. paaiškino, kad jis yra automobilio „Lexus“ savininkas. Jis pats įvykio nematė, apie jo automobilio apgadinimą sužinojo iš grupelės jaunuolių, kurie paaiškino, kad automobilis „Renault“ kliudė stovintį „Lexus“ ir išvažiavo. Eismo įvykio metu buvo apgadinta „Lexus“ kėbulo dešinio šono prekinė dalis, priekinis bamperis, braukimo žymės ant dešinio priekinio sparno ir durelių. Šie jaunuoliai nurodė „Renault“ valstybinio numerio raidės.

Liudytojas V. J. paaiškino, kad 2015-07-08 vėlai vakare su draugais buvo Žirmūnų pliaže. Po to, atvažiavo automobilis „Renault“, kurį vairavo S. C.. Bevažiuodamas liudytojas pajuto, kaip „Renault“ įvažiavo į kažkokią duobę, automobilis tiesiog nuslinko į apačią, garso nebuvo, kitų pašalinių garsų jis negirdėjo, automobilio salone tuo metu grojo muzika. Buvo tamsu, į kelią jis nekreipė dėmesio. Kelias toje vietoje labai duobėtas.

Liudytojas T. C. paaiškino, kad 2015-07-08 vėlai vakare jis važiavo automobiliu „Renault“, kurį vairavo liudytojo mama S. C.. Išvažinėjo Žirmūnų iš šalia pliažo esančios stovėjimo aikštelės, tuo metu buvo tamsu, kelias nelygus, daug įvairių duobių, automobilio salone grojo muzika. Bevažiuodami, pasak liudytojo, jų automobilis „Renault“ įvažiavo į duobę, buvo lyg toks automobilio svyravimas, liudytojo teigimu, niekas iš automobilyje asmenų, net nepagalvojo, jog „Renault“ galėjo kliudyti svetimus automobilius, todėl tęsę judėjimą ir nuvažiavo link miesto. T. C. teigimu, šio įvykio metu, kai „Renault“ įvažiavo į duobę, jis negirdėjo jokio pašalinio garso, nors sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Įvažiavusi į duobę, vairuotoja S. C., kiek pristabdė „Renault“, po to suprasdami, jog automobilis rieda gerai, išvažiavo. Kitą dieną apžiūrėjus „Renault“, pamatė ant priekinio sparno nežymų įlenkimą bei įbrėžimus.

Liudytojas I. M. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos patrulio pareigose. Nurodė, kad 2015-07-08 iš Vilniaus M. OVS gavo pranešimą apie eismo įvykių Žirmūnuose, Vilniuje. Atvykusius į nurodytą vietą policijos pareigūnus pasitiko grupelė jaunuolių, kurie paaiškino, kad automobilis „Renault“ pravažiuodamas kliudė ir apgadino du stovinčius automobilius bei išvažiavo. Liudytojas apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė schemą, užfiksavo automobilių apgadinimus. Pasak liudytojo, toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis kelio važiuojamojoje dalyje yra daug įvairių nelygumų, duobių.

Pažeidėja baustina. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. C. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjos parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog ji po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekusi išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu S. C. paaiškino, kad bevažiuodama keliu, kuris buvo labai duobėtas ir nelygus, jį pajuto, kaip „Renault“ įvažiavo į vieną iš duobių, automobilio kėbulas sujudėjo, jokių pašalinių garsu ji negirdėjo. Tuo metu buvo tamsu, kelias neapšviestas, lijo lietus, matomumas blogas. Liudytojai G. V., E. M., R. S., K. B., V. J. paaiškino, kad kontakto tarp „Renault“ ir kitų apgadintų automobilių garsas buvo nestiprus, apgadinti automobiliai nežymiai. Minėti liudytojai patvirtino, kad eismo įvykio vietoje kelias yra nelygus, daug įvairių duobių ir nelygumų, todėl jų manymu, „Renault“ vairuotoja galėjo ir nesuprasti įvykio pasekmių. Pažymėtina, kad tyrimo medžiagos duomenimis (b.l. 25-30), ant automobilių „Lexus“ bei „Toyota Yaris Verso“ apgadinimai nėra žymūs. Todėl S. C. neturėjo pagrindo manyti, jog ji pasišalina iš įvykio vietos, su kurią ji yra susijusi. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju S. C. veiksmuose nėra tyčios.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, liudytojų parodymus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad S. C. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl S. C. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad S. C. veiksmuose įžvelgtini LR ATPK 127 str. 2 d. požymiai, nes S. C. vairavo automobilį „Renault Megane“, v/n (duomenys neskelbtini) Žirmūnų g,, Vilniuje, ir dėl savo neatidumo, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pravažiuodama stovinčius automobilius „Lexus IS 250“, v/n (duomenys neskelbtini) ir „Tojota Yaris Verso“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir jos apgadino, tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad S. C. nėra bausta administracinėmis nuobaudomis jai už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

S. C., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirti S. C., galutinę nuobaudą - 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius