Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1316-1049/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-26
Bylos Nr.
1-1316-1049/2017
Teisminio proceso Nr.
01-1-22257-17-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
L. S.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1316-1049/2017Proceso Nr. 01-1-22257-17-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.6; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, kaltinamajam L. S., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S., 2017-05-08, apie 17.45 val., Kaune, Panerių g. prie namo Nr. 285, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-05-08, apie 14.00 val., būdamas namuose su draugu A. A. vartojo alkoholį – gėrė trauktinę „Trejos devynerios“. Dviese išgėrė vieną butelį. Apie 17.40 val., nuo savo namų esančių, (duomenys neskelbtini) Kaune, sėdo už žmonai V. S. priklausančio automobilio „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo į Didžiųjų Lapių sodus, kadangi ten buvo nešerti gyvūnai, šuo, katė. Važiavo Panerių gatve ir prie namo pažymėto Nr. 285, Kaune, neblaivų sustabdė policijos pareigūnai, spėja, kad sustabdė galbūt dėl to, kad nestabiliai vairavo automobilį. Pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį ir įpūtė 1,92 promiles. Pareigūnams ir pats sakė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaiviame stovyje ir jiems nesipriešino, su nustatyta alkoholio kiekio koncentracija kraujyje sutinka. Anksčiau analogiškų pažeidimų nepadarė, teismo posėdžio metu neigė, kad 2009 m. buvo gydytas nuo alkoholizmo, tikino, kad yra pakankamai stipraus charakterio ir su savo problemomis susitvarko. Parodė, kad automobiliu naudojosi abu pagal poreikį, automobilio vertė apie 1500 eurų, žmona nuo 2017 m. balandžio mėnesio išvykusi į Didžiąją Britaniją - Londono miestą, kada grįš nėra aišku.

Išvada dėl L. S. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

2017-05-09 Liudytoju apklaustas T. Š. parodė, kad 2017-05-08 jis patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu T. V.. Apie 17.45 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune Jotvingių gatvėje, link greitkelio, važiuoja automobilis „Peugeot 307“, v.n. (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas, nes automobilis mėtosi po kelią. Važiuojant tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“, v.n. (duomenys neskelbtini) Kaune, Panerių gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. 285, pastebėjo minėtą automobilį, tuomet buvo įjungtos šviesos ir garso signalai ir minėtas automobilis sustabdytas. Automobiliui sustojus ir priėjus prie jo buvo nustatyta, kad automobilį „Peugeot 307“, v.n. (duomenys neskelbtini) vairavo L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Automobilyje keleivių nebuvo. Praėjus 15 minučių po automobilio sustabdymo, ir per šį laikotarpį vairuotojui nevartojus jokių skysčių ir nerūkius, jam buvo nustatytas vidutinis (1,92 promilės) girtumas. Apie įvykį buvo informuota Kauno apskrities VPK ir į įvykio vietą iškviesta Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus grupė. L. S. buvo nušalintas nuo vairavimo, kuris 18.30 val. pristatytas į KMUK, kraujo tyrimo atlikimui (b. l. 36).

2017-05-09 Liudytoju apklaustas T. V. parodė iš esmės analogiškai liudytojui T. Š. (b. l. 38).

Iš 2017-05-08 Kauno apskrities VPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. V. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, kad 2017-05-08 patruliuojant radijo šaukiniu „1724“, apie 17.45 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kaune Jotvingių g., kryptimi link greitkelio važiuoja automobilis „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Panerių g., Kaune pastebėjo minėtą transporto priemonę. Įjungus tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus sustabdė minėtą automobilį Panerių g., ties pastatu Nr. 285. Priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo L. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba jo buvo nerišli. Po penkiolikos minučių nuo transporto priemonės sustabdymo, vairuotojas šiuo laiku nevartojo jokių skysčių ir nerūkė, alkotesteriu ALCOTEST 6810 Nr. ARFM 0380, vairuotojui buvo nustatytas vidutinis 1,92 promilės girtumas. 18.30 val. L. S. buvo pristatytas į KMUK, kraujo tyrimui atlikti (b. l. 10).

Iš 2017-05-08 Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo V. G. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nustatyta, kad 2017-05-08 buvo gautas Kauno apskrities VPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio T. V. tarnybinis pranešimas, kad 2017-05-08, dirbant r.š. 1724, kartu su patruliu T. Š., apie 17.45 val., pagal OVS budėtojo nurodymą Kauno m., Panerių g., ties pastatu Nr. 285, sustabdė automobilį „Peugeot 307“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus L. S., kuriam įvykio vietoje nustatytas 1,92 promilės girtumas (b. l. 2).

Iš 2017-05-08 apžiūros protokolo matyti, kad nuo 19.30 val. iki 19.51 val., apžiūrėtas automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia bėgių perjungimo svirties rastas degtinės „Lithuanian“ butelis. Fotografuota (b. l. 3 – 9).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2017-05-08, 18.04 val., L. S. nustatytas 1,92 promilės girtumas (b. l. 11).

Iš 2017-05-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4519/2017(01), matyti, kad L. S. kraujo mėginyje, paimtame 2017-05-08, 18.39 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,92 promilės etilo alkoholio (b. l. 30).

Iš 2017-05-19 VĮ „Regitra“ informacinės pažymos apie kelių transporto priemonę matyti, kad keleivinis automobilis „Peugeot 307“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 64).

Iš 2017-05-08 transporto priemonės aprašo matyti, kad automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi apgadinimų (b. l. 19 – 24).

Automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-08 perduotas saugojimui Kauno apskrities VPK KPV Eismo įvykių registravimo skyriui (b. l. 17, 18).

Iš 2017-05-11 Kauno apskrities priklausomybės ligų centro pažymos Nr. 1509, nustatyta, kad L. S. įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2008-06-28. Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Paskutinį kartą KAPLC lankėsi 2009-09-23 (b. l. 53).

Iš 2017-05-22 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-468/2017, nustatyta, kad kadangi pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios asmuo negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, L. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. S. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad L. S. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ja važiavo keliu, ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims) tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. L. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 7 d.

L. S. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 281 str. 7 d. sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgtina į tai, kad L. S. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant L. S. asmenybę atkreiptinas dėmesys, kad jis anksčiau neteistas, eilę kartų baustas administracine tvarka už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimas, saugos diržų neužsisegimas ir kt.), paskutinį kartą 2016-11-14, nuobauda galioja, turi pastovią gyvenamąją vietą, pensininkas. L. S. buvo gydytas nuo psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b. l. 53), nors pats tai neigia. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, L. S. skirtina bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis L. S. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks L. S., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, L. S. skirtina bauda, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis ne jam priklausančią transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,92 promilės), jo senyvą amžių (77 m.), kad anksčiau eilę kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nuobaudos galioja, į tai, kad L. S. įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2008-06-28, kurios diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę kaltinamajam L. S. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant maksimalų 3 (trijų) metų terminą.

Teismo posėdžio metu prokurorė taip pat prašė teismo taikyti BK 72 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo kaltinamasis L. S., t. y. automobilį „Peugeot 307“, valst Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas L. S., yra įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Peugeot 307“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso V. S. (b. l. 64). Teismas sprendžia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas neprieštarauja teisingumo principui, tokią išvadą pagrindžia tai, kad kaip teismo posėdžio metu nurodė pats L. S., jo žmona V. S. šiuo metu yra išvykusi į užsienį (didžiąją Britaniją) ir nėra aišku, kada tiksliai ji grįš, bylos duomenimis ten gyvena ir L. S. duktė D. S., kai tuo tarpu automobilis „Peugeot 307“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokoje, ir nors registruotas V. S. vardu, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.87 str.), tai patvirtino ir pats L. S., nurodęs, kad šiuo metu gyvena vienas ir automobiliu naudojosi kaip savo, iš esmės be jokių apribojimų, pagal poreikį, iš administracinių nusižengimų registro išrašo taip pat matyti, kad L. S. yra baustas dėl pažeidimų padarytų šiuo automobiliu (2012-11-22, 2013-05-18, 2016-11-14), o tai, kad šiuo metu kaltinamas vairavęs neblaivus, kai jo kraujyje mažiausia alkoholio koncentracija viršija 1,5 promilės (nustatyta 1,92 promilės), atsižvelgiant į tai, kad anksčiau L. S. gydėsi nuo alkoholizmo, nors to nepripažįsta, teismo manymu yra reali grėsmė šį turtą panaudoti analogiškų nusikaltimų darymui. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad V. S. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Peugeot 307“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą (bendrai naudojamą) turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio poveikio.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

L. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. R0257523, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones L. S. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-6203, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 42,50 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš L. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304 – 305 str., 307 str., 313 str.,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., ir paskirti jam 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti baudą per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti jam, kad sumokėjęs baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Skirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – L. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. R0257523, kuris saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“ taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones L. S. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti V. S. priklausantį turtą – automobilį „Paugeot 307“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) numeris WF33ANFUF82601617.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Meilutis