Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Klaipėdos mėsinė“ generalinio direktoriaus G. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas A. P. 2015-11-20 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, padaręs išvadą, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 208 str. 1 d.

Pareiškėjui apskundus šį nutarimą Vilniaus apygardos prokuratūrai, pareiškėjo skundas 2015-12-17 nutarimu buvo atmestas.. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šio teismo 2016-02-03 nutartimi pareiškėjo skundas buvo patenkintas. Gavus Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei sprendimui priimti reikiamą medžiagą, Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Galina Seniut pareiškėjo skundą nagrinėjo iš naujo ir 2016-02-17 nutarimu atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo A. P. 2015-11-20 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorė nutarimą motyvavo tuo, kad skunde dėl FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2015-11-20 priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jokių naujų, svarbių aplinkybių, sąlygojančių ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nėra pateikiama. Nutarime aptartos faktinės aplinkybės neleidžia konstatuoti galimai padarytos BK 208 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas dėl pareiškime nurodytų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.

Pareiškėjui apskundus prokuratūros 2015-02-17 nutarimą teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2016-04-21 nutartimi pareiškėjo UAB „Klaipėdos mėsinė“ vadovo skundą atmetė, konstatavęs, kad pagal pareiškėjo pateikiamą informaciją nėra jokių duomenų, kurie galėtų būti laikomi informacija apie nusikalstamą veiką BPK 2 str. prasme ir dėl to sudarytų pagrindą ikiteisminiam tyrimui pradėti. Teismas pažymėjo, jog prokurorė tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir motyvuotai pasisakė, kodėl pritaria ikiteisminio tyrimo pareigūno išvadai dėl nepadarytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde dėstomi argumentai abejonių ikiteisminio tyrimo subjektų padarytomis išvadomis nekelia ir jų nepaneigia. Jokių naujų ar papildomų duomenų, kurie leistų daryti kitas išvadas, nei padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei prokurorė, teismui nebuvo pateikta. Todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Skunde nurodyta, jog ne pareiškėjo, o ikiteisminio tyrimo subjektų pareiga yra patikrinti, kas, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais motyvais atliko ar neatliko atitinkamus veiksmus ir spręsti, ar tokie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, aplinkybė, jog nepadaryta nusikalstama veika, kaip nurodyta BPK 168 str. 1 d., turi būti akivaizdi, o vienintelė galimybė paaiškėti nusikalstamos veikos požymiams, kurie savaime neišplaukia iš pareiškimo turinio, yra ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmai, kuriais tikrinamas gautos informacijos teisingumas (BPK 2 str.). Skundžiamoje nutartyje išvada apie tai, kad nepadaryta nusikalstama veika, nepagrįsta reikšmingų faktinių aplinkybių analize, o paremta samprotavimais, todėl teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos, pripažintina nepagrįsta.

Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju 2015-05-22 buvo sudaryta pirkimo sutartis. Pagal šią sutartį pardavėjas UAB „Klaipėdos mėsinė“ įsipareigojo tiekti produkciją pirkėjui UAB „Krosanas“. Produkcija buvo tiekiama sutartyje nurodytomis sąlygomis, pirkėjas dėl tiekiamos produkcijos nusiskundimų neturėjo, tačiau nuo 2015 metų birželio mėnesio neatsiskaito už patiektą produkciją. Pagal turimą informaciją UAB „Krosanas“ turėjo galimybę atsiskaityti su UAB „Klaipėdos mėsinė“, tačiau to nedarė. UAB „Krosanas“ ne tik kad neatsiskaitė su pardavėju, bet ir, ignoruodama susidariusią skolą, atsiskaitinėjo su vėliau atsiradusiais kreditoriais. 2015 m. rugpjūčio mėnesį teisme inicijuota byla dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Krosanas“. Pareiškėjo nuomone, tokiais veiksmais bendrovės vadovai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 str. UAB „Krosanas“ vadovai, matydami, kad bendrovė yra sunkioje finansinėje padėtyje, bei žinodami, jog nesugebės atsiskaityti su visais kreditoriais, prieš kreipiantis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, mokėjo vėliau atsiradusius įsiskolinimus kitiems kreditoriams, taip padarė žalos likusiems kreditoriams. Vien bendrovei UAB „Klaipėdos mėsinė“ padaryta 3727,41 Eur žala. Pažymėjo, jog LR CK 6.930¹ str. numato skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad dėl UAB „Krosanas“ bankroto teismuose vyksta ginčai, darytina išvada, jog, esant blogai įmonės finansinei padėčiai, buvo atsiskaitoma su kreditoriais, nesilaikant kalendorinio eiliškumo tvarkos. Tokiu būdu buvo padaryta žala kreditoriams, kuriems LR įstatymai suteikė pirmumo teisę į skolos atgavimą. Be to, UAB „Kroasanas“ vadovai, žinodami, jog nepavyks atsiskaityti su visais kreditoriais, tenkino išskirtinai jiems parankių bei vėliau atsiradusių kreditorių interesus. Pažymėjo, jog pareiškėjas neturi galimybės teisėtomis priemonėmis pats surinkti įrodymus bei pateikti juos teisėsaugos pareigūnams.

Pareiškėjas sutinka su tuo, kad iš šiuo metu medžiagoje esančių duomenų galimai negalima patikimai spręsti, ar nusikalstamos veikos iš tikrųjų buvo padarytos ar ne, ar UAB „Klaipėdos mėsinė“ turi galimybių civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsiginti savo pažeistas teises, ar toks pažeistų teisių gynimo būdas yra apsunkintas, todėl daro išvadą, jog, tik atlikus išsamų pareiškimo patikslinimą (BPK 168 str. 1 d.) ir surinkus bei įvertinus informaciją, būtų galima spręsti, ar pakanka duomenų pareiškime nurodytiems faktams patvirtinti ir, atlikus ikiteisminį tyrimą, bylą perduoti teismui, ar tyrimas vis dėlto turi būti nutrauktas, ar iš viso turi būti atsisakyta jį pradėti. Tik tada būtų galima objektyviai spręsti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar galimai tai civilinės teisės ginčas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 168 str. 1 d. nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Ši konstitucinė nuostata perkelta į BPK 164 str. 1 d.

Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-21 nutarties, teismas atmetė pareiškėjo UAB „Klaipėdos mėsinė“ skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2016-02-17 nutarimo panaikinimo.

Susipažinus su pareiškėjo skundo argumentais ir jo nagrinėjimui pateikta medžiaga Nr.AT-10-1-8-181, darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiama 2016-04-21 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė pagrįstai. Teismas teisingai nurodė, jog prokurorė nutarime pareiškėjui išaiškino BK 208 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymių bei taikymo sąlygų visumą ir šių duomenų pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškime nurodytų aplinkybių teisinio įvertinimo. Medžiagoje nėra duomenų, jog bendrovė UAB „Krosanas“ tenkino dalies kreditorių reikalavimus, pažeisdama sąžiningo ūkininkavimo principus, bei veikė tyčia, taip pat nėra duomenų, kad UAB „Krosanas“ tenkino vėliau atsiradusių kreditorių reikalavimus, taip padarydama žalą likusiems kreditoriams.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės apie galimai padarytą BK 208 str. numatytą nusikalstamą veiką, nėra pagrįstos faktiniais objektyviais duomenimis, paremtos spėjimais bei veiksmų subjektyviu vertinimu, kas nėra vada baudžiamajam persekiojimui pradėti.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, 2015-05-22 tarp UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Krosanas“ buvo sudaryta pirkimo sutartis. Pagal šią sutartį pardavėjas UAB „Klaipėdos mėsinė“ įsipareigojo tiekti produkciją pirkėjui UAB „Krosanas“. Produkcija buvo tiekiama sutartyje nurodytomis sąlygomis, tačiau nuo 2015 m. birželio mėnesio UAB „Krosanas“ neatsiskaitė už patiektą produkciją. Vilniaus apygardos teismas 2015-09-07 nutartimi iškėlė UAB „Krosanas“ bankroto bylą. Byloje yra patvirtintas kreditorių ir jų finansinių įsipareigojimų sąrašas. Į kreditorių sąrašą yra įtrauktas UAB „Klaipėdos mėsinė“, kurio finansinis reikalavimas – 3727,41 Eur. Taigi, tarp UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Krosanas“ kilo ginčas dėl sandorių sąlygų nevykdymo, paslaugų neapmokėjimo, kuris yra sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-7-181-895/2015, 2K-404-895/2015) pabrėžiama, kad BK 208 str. 1 d. įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno fakto, kai, akivaizdžiai gresiant bankrotui ir neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkinamas tik vieno (keleto) iš jų reikalavimas, taip padarant žalą likusiems kreditoriams, nes šiuo atveju kreditorių interesų užtikrinimas, esant skolininko nesąžiningumui, pirmiausia yra ne baudžiamosios, bet civilinės teisės normų uždavinys.

Pažymėtina, kad BK 208 str. 1 d. įtvirtinti objektyvieji požymiai savaime nereiškia, jog bendrovės vadovas, savininkas ar kitas asmuo, turintis teisę disponuoti bendrovės, kuriai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, iki bankroto bylos iškėlimo negali atlikti jokių turtinio pobūdžio veiksmų, taip pat susijusių su kreditorių reikalavimų patenkinimu. Sprendžiant, ar tokius veiksmus šio straipsnio prasme galima laikyti nusikalstamais, reikšminga tai, ar šie veiksmai buvo piktavališki ar nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams. Inkriminuojant bankrutuojančios įmonės vadovams skolininko nesąžiningumo nusikalstamą veiką, būtina atskirti iš tiesų nesąžiningus kreditorių atžvilgiu veiksmus nuo įprastos ūkinės veiklos iki bankroto. Gali būti taip, kad įmonei susidūrus su sunkumais, vadovai buvo tiesiog priversti atlikti tam tikrus veiksmus, siekiant sumažinti bendrovės įsiskolinimus kreditoriams.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, būtų galimybė atlikti UAB „Krosanas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir gauti duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų skunde išdėstytus faktus.

Šie pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti, kadangi pareiškėjas, skunde teigdamas, kad turi duomenų, jog UAB „Krosanas“, nepaisydamas eiliškumo, atsiskaitė su kitais kreditoriais, neįvardino nė vienos įmonės, o taip pat nenurodė ir kitų duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Krosanas“ galėjo atsiskaitinėti su kitais kreditoriais, pažeisdamas UAB „Klaipėdos mėsinė“ interesus. Pareiškėjo skunde nurodytos prielaidos nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, pažymėtina, kad UAB „Krosanas“ yra iškelta bankroto byla. Įmonei paskirtas bankroto administratorius turi pareigą aiškintis dėl galimų UAB „Krosanas“ kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimų. Gi bankroto bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs UAB „Krosanas“ atsakingų asmenų veiksmuose nusikaltimo požymius, LR CPK 300 str. nustatyta tvarka praneša apie tai prokurorui. Tačiau šiuo metu nėra duomenų, kad UAB „Krosanas“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, kas būtų pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 str. 1 d., padarymo.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo metu bendrovei UAB „Klaipėdos mėsinė“ nėra užkirstas kelias savo interesus ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nepaisant to, kad UAB „Krosanas“ yra iškelta bankroto byla. Iškėlus UAB „ Krosanas“ bankroto bylą, buvo patvirtintas UAB „Klaipėdos mėsinė“ kreditorinis reikalavimas, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad nėra galimybių užtikrinti pareiškėjo interesus civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tik civilinio proceso metu nustačius, jog UAB „Krosanas“ galimai tyčia neatsiskaitė su UAB „Klaipėdos mėsinė“, tokiu būdu tyčia padarydamas žalą šiai bendrovei, galima būtų spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Gi baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė, paskutinė priemonė, kurios imamasi tik tuo atveju, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti spendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, skundą nagrinėjantis teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoti (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Heile v. Finland), būtina atsakyti į esminius skundo argumentus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pritariama pirmosios instancijos teismo skundžiamos 2016-04-21 nutarties motyvams ir dėl visų pareiškėjo skundo argumentų detaliai nepasisakoma.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-21 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pareiškėjo UAB „Klaipėdos mėsinė“ vadovo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo UAB „Klaipėdos mėsinė“ vadovo skundą.

Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-21 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.