Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;

- pagal BK 264 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019-03-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir D. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

D. U. pagal BK 261 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tuo pačiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais ir nuteisti K. B. ir R. K., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. U. (toliau – ir D. U.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

1.1. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tokiomis aplinkybėmis: D. U., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. K. (toliau – ir R. K.) ir asmeniu, kuriam byla atskirta į atskirą tyrimą, 2017 m. rugsėjo 3 d. apie 15 val. asmens, kuriam byla atskirta į atskirą tyrimą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarė su R. K. ir asmeniu, kuriam byla atskirta į atskirą tyrimą, bendrai įsigyti 1 gramą kanapių (antžeminių dalių), ir vykdant šį susitarimą, tą pačią dieną apie 16 val. parkelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), D. U. kartu su R. K. ir asmeniu, kuriam byla atskirta į atskirą tyrimą, sudėjo 10 eurų, ir tuoj po to už šiuos pinigus R. K. (duomenys neskelbtini) namo esančiame pėsčiųjų take iš K. B. (toliau ir K. B.) nupirko apie 1 gramą narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Po to D. U. kartu su R. K. parsinešė šią narkotinę medžiagą į minėtą asmens, kuriam byla atskirta į atskirą tyrimą, butą, o po to D. U. kartu su R. K. ir asmeniu, kuriam byla atskirta į atskirą tyrimą, nusinešė šią narkotinę medžiagą prie tilto per (duomenys neskelbtini) upę, esančio (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val., dalį atsineštos narkotinės medžiagos kartu surūkė, o po to likusią dalį narkotinės medžiagos D. U. kartu su R. K. ir asmeniu, kuriam byla atskirta į atskirą tyrimą, tą pačią dieną, apie 20 val. parsinešė į asmens, kuriam byla atskirta į atskirą tyrimą, butą (duomenys neskelbtini), kur kartu surūkė šią narkotinę medžiagą.

1.2. pagal BK 264 straipsnio 2 dalį už tai, kad vertė bei lenkė nepilnametį vartoti narkotines medžiagas, tokiomis aplinkybėmis: D. U. 2017 m. rugsėjo 3 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val. prie tilto per (duomenys neskelbtini) upę, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė nepilnamečiui V. I. (toliau – ir V. I.), gim. (duomenys neskelbtini), uždegtą suktinę su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) – ir vertė nepilnametį vartoti šią narkotinę medžiagą – liepė rūkyti minėtą narkotinę medžiagą, o V. I. atsisakius tai daryti, pagrasino pavartoti fizinį smurtą prieš šį – sumušti pastarąjį, jei šis nerūkys narkotinės medžiagos, ir dėl to V. I., bijodamas būti sumuštas, rūkė D. U. perduotą narkotinę medžiagą, o D. U. tuo metu nurodinėjo nepilnamečiui, kaip reikia rūkyti narkotinę medžiagą, dėl to nepilnametis V. I. apsvaigo nuo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, D. U. tą pačią dieną apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), lenkė V. I. vartoti narkotines medžiagas – perdavė prieš tai jau apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų V. I. uždegtą suktinę su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) – ir liepė ją rūkyti, o V. I., vykdydamas D. U. paliepimą, rūkė perduotą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. U. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą: už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir už nepilnamečio lenkimą vartoti narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) (BK 264 straipsnio 2 dalis). Nuteistajam D. U. už baudžiamojo nusižengimo padarymą parinkta ir paskirta arešto bausmė, o už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą – terminuota laisvės atėmimo bausmė.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. U. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir teismo išvadų dėl jo kaltės ir nusikalstamų veikų teisinio įvertinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 264 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo ją švelninti.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam D. U. skirtiną bausmę, vadovavosi BK 54, 61, 90, 91 straipsniuose išdėstytomis nuostatomis ir jų nepažeidė. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme ir ją švelninti.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 90, 91 straipsniuose įtvirtintos bausmių rūšys ir dydžiai bei jų skyrimo ypatumai nepilnamečiui. BK 91 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

8. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, baudžiamasis įstatymas numatyto alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba baudą, arba areštą. Už nusikaltimą, įtvirtintą BK 264 straipsnio 2 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. U. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamojo amžių ir asmenybę. Byloje nustatyta, kad D. U., būdamas nepilnamečiu, padarė dvi nusikalstamas veikas: baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) ir tyčinį, sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)) ir mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas), įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (2 kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, 3 kartus teistas ir nuosprendžiais paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, 16 kartų baustas administracine tvarka, nesimoko, nedirba). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam D. U. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą parinko bausmės rūšį – areštą ir nustatė jo dydį artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 90 straipsnio 4 dalis), o už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 264 straipsnio 2 dalyje, padarymą motyvuotai paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas D. U., kaip nepilnamečiui, minimalų terminuotos laisvės atėmimo bausmės terminą.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytais bausmių skyrimo D. U. motyvais ir jų pagrindu parinktomis ir paskirtomis bausmių rūšimis bei jų dydžiais. Nuteistojo D. U. skunde nurodytos, byloje nustatytos aplinkybės apie jo turimą pagrindinį išsilavinimą ir iki suėmimo vykdytą individualią veiklą (pagal bylos duomenis individuali veikla buvo vykdoma nuo 2018-10-16) nelaikytinos bylos aplinkybėmis, duodančiomis pagrindą skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apie jo turimą gyvenamąją vietą (adresu (duomenys neskelbtini)) ir rūpinimąsi sunkiai sergančia motina prieštarauja bylos medžiagai. Iš byloje esančio 2019-01-18 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) skyriaus viršininko rašto ,,Dėl D. U. atvesdinimo“ turinio, be kita ko, matyti, kad D. U. gyvenamoji vieta nuo 2018-06-21 niekur nedeklaruota, o apeliaciniame skunde nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), D. U. laikinai gyveno pas draugą, tačiau išsikraustė. Nuteistojo motina R. U. išvykusi į užsienį ir kur gyvena jos sūnus tiksliai nežino (t. 4, b. l. 108). Rašytinių dokumentų, kurie paneigtų minėtame 2019-01-18 Kauno AVPK rašte nurodytus faktus ir patvirtintų apelianto skunde nurodytus teiginius apie jo turimą nuolatinę gyvenamąją vietą ir motinos sveikatos būklę, byloje nėra, jų nepateikė ir pats apeliantas.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas, šiame procesiniame sprendime ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistasis D. U. yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir savo neteisėtų veiksmų, už kuriuos yra ne kartą baustas, kritiškai nevertina ir teisingų (pozityvių) išvadų iš jam anksčiau skirtų bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, nedaro. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. U. tiek iki nagrinėjamoje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų darė nusikalstamas veikas (t. 3, b. l. 17–20) ir administracinius nusižengimus (nuo 2016-01-03 iki 2018-10-07 administracine tvarka baustas 16 kartų, iš jų 11 kartų už viešosios tvarkos pažeidimus, paskutinis pažeidimas nustatytas 2018 m. vasario 11 d. (t. 3, b. l. 59–70)). Tokie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad bausmės rūšies, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas nėra pakankamas nuteistojo D.U. nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. U. paskirtos atskiros bausmės (areštas už baudžiamąjį nusižengimą ir laisvės atėmimo bausmė už sunkų nusikaltimą) bei subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Paskirtos bausmės leidžia įgyvendinti teisingumo principą ir pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

12. Nuteistajam D. U. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 264 straipsnio 2 dalį atskiros bausmės tarpusavyje tinkamai subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 2 dalyje ir 5 dalies 1 punkte numatytą bausmių apėmimo būdą. Taip pat skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė pagrįstai subendrinta ir su bausme, paskirta Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019-03-18 nuosprendžiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu teismo nuosprendžiu D. U. paskirtą subendrintą bausmę su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019-03-18 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą teismas taiko bausmių apėmimą, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Iš Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019-03-18 nuosprendžio turinio matyti, kad šiuo nuosprendžiu D. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką padarytą 2018-12-03, kuri nesusijusi su skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytomis, 2017-09-03 D. U. padarytomis nusikalstamomis veikomis, todėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymas yra netinkamas. Pagal nagrinėjamoje byloje esančius, galutinės bausmės skyrimui aktualius duomenis nuteistajam D. U. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019-03-18 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme turėjo būti bendrinamos taikant visišką (BK 63 straipsnio 3 dalis) arba dalinį bausmių sudėjimo (BK 63 straipsnio 4 dalis) būdą. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali pakeisti pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. U. taikytą bausmių subendrinimo būdą, nes būtų pabloginta nuteistojo padėtis, o tai, nesant prokuroro apeliacinio skundo, draudžia baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo D. U. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.