- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1764-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04503-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. patikslintą ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei pagal atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei J. V., tretieji asmenys – AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama teismo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei ir nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti išlaikymo ieškovei ir nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, neturtinės žalos atlyginimą, padalinti santuokoje įgytą turtą, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
2. Atsakovas J. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą.
Atsiliepimas
4. Ieškovė teismui pateikė procesinį dokumentą, įvardintą „Atsiliepimas/Pareiškimas“ su prierašu, kad šį atsiliepimą ieškovė teikia į tris civilines bylas Nr. e2-215-981/2019, Nr. e2VP-28394-981/2019, Nr. e2-3450-981/2019, kuriame pateikti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra susiję su civilinėje byloje Nr. e2-215-981/2019 pareikštais reikalavimais. Prašo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti (sustabdyti) vaikų biologiniam tėvui J. V. šiame bylos nagrinėjimo etape bendrauti su mažamečiais vaikais K. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir B. A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), lankytis vaikų gyvenamojoje vietoje, būsimose ugdymo įstaigose, dėl tėvo daugkartinio neadekvataus, keliančio grėsmę mažamečių vaikų sveikatai bei gyvybei elgesio ir galimo vaikų dingimo, kol civilinės bylos dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo ir santuokos nutraukimo bus išnagrinėtos teismo iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas dėl tėvo bendravimo su mažamečiais vaikais uždraudimo klausimo; 2) skubiai padidinti iš atsakovo nepilnamečiams šalių vaikams priteistą laikiną išlaikymą nuo 200 Eur iki 550 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Nurodo, kad atsakovas daro ypatingą žalą šalių nepilnamečių vaikų K. V. ir B. A. V. vystymuisi, visiškai jais nesirūpina, vengia atlikti pareigas vaikams, žiauriai su vaikais elgiasi, nuo 2016 metų nevykdo pareigos finansiškai išlaikyti vaikus, daro vaikams žalingą įtaką amoraliu elgesiu. Atsakovas nėra matęs vaikų nuo 2016 m. lapkričio 3 d., vaikai jo nepažįsta, neprisimena, jis vaikams yra kaip svetimas žmogus, iki teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo tvarka su vaikais, atsakovo ryšys su vaikais jau buvo galutinai nutrūkęs dėl atsakovo kaltės (atsakovui sužalojus sūnų K., jam buvo paskirtos kardomosios apsaugos priemonės – nebendrauti su vaikais). Dėl prašomo padidinti laikino išlaikymo vaikams ieškovė nurodo, kad priteistas išlaikymas visiškai neatitinka vaikų poreikių, kadangi šiuo metu ji negali dirbti, nes prižiūri vaikus, todėl vaikus privalo išlaikyti atsakovas. Atsakovas turi universitetinį ekonomikos mokslų išslavinimą, vadovaujančio darbo patirtį įvairiose įmonėse, todėl privalo susirasti gerai apmokamą darbą, kad galėtų vaikams teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi netenkino ieškovės J. V. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas konstatavo, jog ieškovė, ignoruodama ar nesuvokdama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų ir pateiktų išaiškinimų dėl ieškovės prašymo uždrausti atsakovui bendrauti su vaikais, nevykdo teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi nustatytos atsakovo laikinos bendravimo su vaikais tvarkos.
Šalies argumentai
7. ieškovė prašyme be jokios loginės tvarkos dėsto tuos pačius argumentus, kuriais grindžia savo prašymą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės uždrausti atsakovui bendrauti su vaikais, nurodydama tas pačias aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad teismas jau buvo sprendęs ieškovės analogiškus prašymus, kurie buvo atmesti. Įvertinęs tai, ieškovės prašymą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės uždrausti atsakovui matytis su vaikais atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad ieškovė prašydama padidinti iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir vėl dėsto tuos pačius argumentus, iš kurių akivaizdu, kad ji objektyviai nevertina šeimoje susiklosčiusios situacijos arba jos nesuvokia. Neturėdama legalaus pragyvenimo šaltinio, ieškovė renkasi vaikų priežiūrą namuose, be jokio objektyvaus pagrindo kategoriškai atsisakydama vaikus leisti į vaikų darželį ir eiti dirbti, reikalauja, kad visą laikiną išlaikymą vaikams teiktų atsakovas, nors pati pateikia teismui įrodymus, kad atsakovas turi 5 000 Eur viršijančią išlaikymo skolą jai ir vaikams, remiasi įrodymais nepagrįstomis prielaidomis, kad atsakovas sąmoningai vengia susirasti gerai apmokamą darbą ir teikti vaikams didesnį išlaikymą. Teismas įvertinęs tai, jog nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas šiuo metu gali teikti vaikams didesnį laikiną išlaikymą, iš jo priteistą kiekvienam vaikui 200 Eur laikino išlaikymo sumą vertino kaip pakankamą šalių nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti ir ieškovės prašymo padidinti laikiną išlaikymą netenkino.
9. Teismas ieškovę įspėjo, kad jeigu teismui ir toliau bus teikiami analogiški procesiniai dokumentai, teismas spręs klausimą dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė (apeliantė) J. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir uždrausti (sustabdyti) vaikų biologiniam tėvui J. V. šiame bylos nagrinėjimo etape bendrauti su mažamečiais vaikais K. V. ir B. A. V., lankytis vaikų gyvenamojoje vietoje, būsimose ugdymo įstaigose bei skubiai padidinti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistą laikiną išlaikymą nuo 200 Eur iki 550 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės, taip pat prašo paskirti atsakovui teismo medicinos psichiatrų ekspertizę. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį ignoravo ir neatsižvelgė į ieškovės argumentus, juos pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu. Mažamečiai vaikai tėvo nėra matę nuo 2016 m. lapkričio mėn., t. y. du metus ir tris mėnesius. Vaikai tėvo nepažįsta, neprisimena, jis vaikams yra svetimas asmuo. Atsakovas naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą tiek prieš mažamečius vaikus, tiek ir prieš ieškovę. Atsakovo daugkartinis neadekvatus elgesys kelia grėsmę mažamečių vaikų sveikatai, gyvybei. Be to, atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, netinkamai elgiasi su savo vyresniuoju sūnumi iš antros santuokos. Ieškovė šiuo metu augina du mažamečius vaikus, jais rūpinasi ir negali papildomai dirbti ir gauti pajamų, taip pat negauna jokių pastovių išmokų, todėl jos nuomone, vaikų išlaikymo dydis iš atsakovo turi būti priteistas 100 proc. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi priteisto 200 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui kas mėnesį nepakanka net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas yra sveikas, turintis aukštąjį išsilavinimą, magistro laipsnį, didelę vadovaujamo darbo patirtį, todėl privalo susirasti gerai apmokamą darbą, kad galėtų vaikams teikti jų poreikius atitinkantį išsilavinimą. Apeliacinės instancijos teismui J. V. pateikė atskirojo skundo papildymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui bendrauti su vaikais, padidinti priteistą laikiną išlaikymą, netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas jos prašymas uždrausti atsakovui bendrauti su mažamečiais vaikais, argumentuodama tuo, jog atsakovo elgesys kelia grėsmę mažamečių vaikų sveikatai, gyvybei. Pasak apeliantės, atsakovas žiauriai elgiasi su vaikais, naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą prieš vaikus, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu. Be to, vaikai tėvo nematė daugiau nei du metus, jie tėvo nepažįsta, neprisimena, jis vaikams yra svetimas asmuo. Pasak apeliantės, teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus, juos pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkino iš dalies, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis K. V. ir B. A. V. laikiną tvarką. Išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį. Ieškovė 2018 m. lapkričio 7 d. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir pakeitimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje atmetė ieškovės argumentus, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir konstatavo, jog šiuos argumentus ieškovė kelia pakartodama ankstesniuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kurios teismo jau buvo ištirtos ir įvertintos, ieškovės pateikti papildomi įrodymai nesudaro pagrindo panaikinti ir pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
15. Ieškovė prašydama uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais savo argumentus vėl grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias jau buvo nurodžiusi ankstesniuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, jokių naujų aplinkybių apeliantė nenurodo ir atskirajame skunde. Kaip minėta, ieškovės nurodyti argumentai, aplinkybės teismo jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos, priimant 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį, kurios teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas apeliacinės instancijos teismo. Kadangi ieškovė pakartotinai teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą uždrausti atsakovui bendrauti su mažamečiais vaikais, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą atmetė.
16. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas jos prašymas dėl priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, argumentuodama tuo, kad teismo priteisto 200 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui kas mėnesį nepakanka net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, ji šiuo metu negali dirbti, nes turi prižiūrėti vaikus, o atsakovas yra sveikas, turintis aukštąjį išsilavinimą, magistro laipsnį, didelę vadovaujamo darbo patirtį, todėl privalo susirasti gerai apmokamą darbą, kad galėtų vaikams teikti jų poreikius atitinkantį išsilavinimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
17. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, arba sumažinti nustatytų apribojimų mastą. Vertinant nuostatą, jog asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, ir tai, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai, pažymėtina, jog ieškovė, reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikino išlaikymo dydžio padidinimo privalo teismui pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokio prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).
18. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovės prašymą pakeisti šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto laikino periodinio išlaikymo dydį ir priteisė 200 Eur laikino periodinio išlaikymo kiekvienam vaikui. Ieškovė 2017 m. lapkričio 7 d. pateikė teismui prašymą dėl vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžio padidinimo iki 550 Eur, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkintas, teismui konstatavus, jog ieškovė pateiktame prašyme jokių naujų aplinkybių nenurodė ir jas pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.
19. Ieškovė prašydama padidinti priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams jokių naujų įrodymų, kurie leistų objektyviai įvertinti atsiradusius pokyčius, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog vaikų poreikiai išaugo, nenurodo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė objektyviai nevertina jos šeimoje susiklosčiusios situacijos, neturėdama legalaus pragyvenimo šaltinio, renkasi vaikų priežiūra namuose, be jokio objektyvaus pagrindo kategoriškai atsisakydama vaikus leisti į vaikų darželį ir eiti dirbti. Apeliantė skunde nurodydama, kad teismo priteisto laikino išlaikymo nepakanka net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepakeitė nustatyto laikino išlaikymo dydžio.
20. Apeliacinės instancijos teismui J. V. pateikė atskirojo skundo papildymą, tačiau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir jame pateiktais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
J. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.