- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- e1-1478-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12716-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- V. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, užsiimanti individualia veikla, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta bausme – 8 MGL (301 Eur) dydžio bauda, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2020 m. kovo 30 d., apie 11.10 val., (duomenys neskelbtini), ties kapinėmis, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji V. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2020 m. kovo 29 d., 20 val. iki 2020 m. kovo 30 d., 10 val., (duomenys neskelbtini), kažkur (duomenys neskelbtini), prie užtvankos, su draugais automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Ji išgėrė apie penkis, 1 litro talpos, „Tauro“ alaus butelius, galimai 5 laipsnių stiprumo. Vėliau, apie 10 val., ji automobiliu „Opel Astra“, valstybinio numerio nepamena, kuris priklauso jos draugui vardu F. (pavardės nežino, gyvena kažkur už (duomenys neskelbtini), šiuo metu jo telefono numerio pasakyti negali, nes išsikrovęs jos telefonas), išvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo ji. Kai nuvažiavo maždaug vieną kilometrą, (duomenys neskelbtini), ją sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu, kai ji išlipo iš automobilio, jie jos paprašė pateikti asmens tapatybės ir automobilio dokumentus. Ji pareigūnams pateikė tik asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes jo neturi ir niekada neturėjo. O jos draugas, kuris buvo automobilyje, pateikė automobilio dokumentus. Kai buvo sustabdyta, du kartus su alkoholio kiekio matuokliu jai buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas 1,75 promilės girtumas. Po to buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskr. vyriausiąjį policijos komisariatą. Kad negalima vairuoti transporto priemonės esant neblaiviam, ji žinojo, tačiau vis tiek sėdo vairuoti automobilį, nes nenorėjo, kad jos draugas prarastų vairuotojo pažymėjimą, jei bus sustabdytas policijos. Gailisi, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, daugiau taip nesielgs. Jos draugui F., kurio duomenis nurodys vėliau, buvo žinoma, kad automobilį vairuos neblaivi, nes jis pats jai davė automobilio raktelius ir kartu su ja važiavo automobilyje (b. l. 41-43).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip įtariamoji V. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2020 m. kovo 29 d. 20 val. iki 2020 m. kovo 30 d. 10 val. ji (duomenys neskelbtini), kažkur (duomenys neskelbtini), prie užtvankos, su draugais automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Ji išgėrė apie penkis, 1 l talpos alaus „Tauro“ butelius, 5 laipsnių stiprumo. Vėliau, 2020 m. kovo 30 d., apie 10.00 val., ji automobiliu „Opel Astra“, valstybinio numerio nepamena, kuris priklauso jos draugui vardu A. F. važiavo namo. Nežino, kodėl būtent ji sėdo už mašinos vairo, tiesiog labai norėjo namo, o draugo vieno irgi palikti negalėjo. Kai pravažiavo maždaug vieną kilometrą, (duomenys neskelbtini), ją sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu, kai ji išlipo iš automobilio, jie jos paprašė pateikti asmens tapatybės ir automobilio dokumentus. Ji pareigūnams pateikė tik asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes jo neturi. O jos draugas, kuris buvo automobilyje, pateikė automobilio dokumentus. Kai buvo sustabdyta, du kartus su alkoholio kiekio matuokliu jai buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas 1,75 promilės girtumas. Po ko buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskr. VPK patalpas. Policijos pareigūnai jai liepė laikinai atsisėsti ant suoliuko ir palaukti, kol ją galės apklausti. Nebuvo sulaikyta antrankiais, galėjo laisvai judėti. Ji labai gailisi dėl to, kad sėdo neblaivi už automobilio vairo, savo kaltę pripažįsta visiškai. Norėtų ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. M. parodė, kad 2020 m. kovo 30 d. ji kartu su vyr. patruliu M. B. dirbo policijos ekipaže V1723. Apie 11.10 val. patruliuojant nurodytame maršrute ir važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš (duomenys neskelbtini), per žiedinę sankryžą išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kadangi vairuotoja įtartinai manevravo, jiems tai sukėlė įtarimų, kad vairuotoja gali būti neblaivi, todėl nutarė sustabdyti minėtą automobilį. Apsisukę, minėtą automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini), šalia kapinių. Sustabdę automobilį pamatė, kad minėtame „Opel“ automobilyje, moteris, kuri vairavo automobilį, iš vairuotojo sėdynės perlipo per priekinę keleivio sėdynę ir atsidariusi priekines keleivio dureles, išlipo iš automobilio bei norėjo pasišalinti. Tada jie priėjo prie automobilio dešinės pusės, kur buvo išlipusi vairuotoja, ji prisistatė, paprašė, kad ši pateiktų automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Vairuotoja pateikė V. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo vyriškis, kuris paaiškino, kad jie išgėrę važiavo iš draugų, automobilis priklauso jo giminaičiui, tačiau pavardės nenurodė. Kadangi bendraujant su vairuotoja, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji V. J. pasiūlė nueiti prie jų tarnybinio automobilio, kur 11.17 val. alkotesteriu Alcotest 6810 AREN-0127 metrologijos patikros sertifikato Nr. 1174731, buvo patikrintas V. J. blaivumas: pirmu pūtimu nustatytas 1,76 promilės girtumo laipsnis. V. J. teigė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš 30 min. Pakartotinai 11.34 val. patikrinus pilietės blaivumą buvo nustatytas 1,75 promilės girtumo laipsnis. Patikrinus V. J. duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad ji vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Dėl šio įvykio buvo užpildyti reikiami procesiniai dokumentai, įvykis užfiksuotas Body Cam 1734. Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 12.20 val., buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), o V. J. apie 11.17 val. buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 32-34).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: nuleistas dešinės pusės priekinis ratas, nuo laikiklių atkibęs bamperis (b. l. 14-18).
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2020 m. kovo 30 d., 11.17 val., V. J. buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas, tą pačią dieną 11.34 val. nustatytas 1,75 promilių girtumas (b. l. 9-11).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso N. P. (b. l. 64).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog vidutinė automobilio „Opel Astra“ kaina Lietuvoje be PVM yra 727 Eur ( b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamosios V. J. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamoji V. J. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2020 m. kovo 29 d. 20 val. iki 2020 m. kovo 30 d. 10 val. ji (duomenys neskelbtini), kažkur (duomenys neskelbtini), prie užtvankos, su draugais automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Ji išgėrė apie penkis, 1 litro talpos, „Tauro“ alaus butelius, galimai 5 laipsnių stiprumo. Vėliau, apie 10 val., ji automobiliu „Opel Astra“, valstybinio numerio nepamena, kuris priklauso jos draugui A. F. išvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kai nuvažiavo maždaug vieną kilometrą, (duomenys neskelbtini), ją sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu, kai ji išlipo iš automobilio, jie jos paprašė pateikti asmens tapatybės ir automobilio dokumentus. Ji pareigūnams pateikė tik asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes jo neturi ir niekada neturėjo. O jos draugas, kuris buvo automobilyje, pateikė automobilio dokumentus. Kai buvo sustabdyta, du kartus su alkoholio kiekio matuokliu jai buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas 1,75 promilės girtumas. Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtina liudytojos M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio rodmenys, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamosios V. J. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. J. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jai yra suprantami, prašo sumažinti baudą, kadangi yra vieniša mama, augina 4 metų dukrą (b. l. 68).
Dėl V. J. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. J. – administracine tvarka bausta (b. l. 57-60), teista (b. l. 61-63, 69-72), užsiima individualia veikla (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda.
Kaltinamoji prašo sumažinti baudą, kadangi yra vieniša mama, augina 4 metų dukrą. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį (dirbanti), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad prokurorės siūloma 75 MGL dydžio bauda, šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamosios nurodytas aplinkybes, baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji V. J. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju V. J. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji V. J. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jai skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų šios priemonės taikymo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 50-52), panaikintinos.
Dėl automobilio vertės konfiskavimo
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 727 Eur iš kaltinamosios valstybės naudai.
Kaltinamosios įvykio metu vairuotas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis, priklauso N. P. (b. l. 64). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 727 Eur (b. l. 20), yra konfiskuotina iš kaltinamosios valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti V. J. 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.
Paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 3 (trejiems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. J. išieškoti automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 727 Eur (septynis šimtus dvidešimt septynis eurus) valstybės naudai.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.