Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus (Jonavos) prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (bausmę atliko 2020 m. birželio 2 d.),

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent 2023 m. gruodžio 10 d., apie 12.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine K. M. metu, mažamečių vaikų A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje, tyčia sugriebęs K. M. už plaukų, ją tempė, o pargriovęs K. M. ant lovos ir uždėjęs jai ant veido pagalvę, ją spaudė,

tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo jo naudojamo smurto bandančią iš kambario išbėgti K. M. sugriebė už plaukų ir taip ją laikydamas nutempė į virtuvę, kurioje ją pargriovė ant grindų, taip sukėlė nukentėjusiajai K. M. fizinį skausmą, o mažamečiams nukentėjusiems A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., sukėlė išgąstį ir kitas neigiamas emocijas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis N. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Kaltinamasis paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 10 d. jis grįžo į namus ir paprašė sugyventinės K. M. duoti automobilio, registruoto jos vardu, raktus, kadangi buvo susitaręs su darbininkais paskolinti jiems automobilį, tikslu nuvažiuoti į mišką pjauti malkas, tačiau K. M. atsisakė duoti raktus. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie vienas ant kito šaukė, o jis iš pykčio suėmė sugyventinę už plaukų ir ją pastūmė, dėl ko ji krito ant lovos, o kad ji nustotų šaukti, jis jai ant veido padėjo pagalvę ir taip laikė, kad ji nešauktų ir vaikai neišsigąstų. Konflikto metu šalia buvę vaikai pradėjo verkti ir jis sugyventinę paleido, kuri ėjo iš kambario, bet raktų nuo automobilio jam nedavė, todėl jis ją einančią sugriebė už plaukų ir taip laikydamas nutempė į virtuvę. Jiems būnant virtuvėje jam kažkas paskambino telefonu, jis sugyventinę paleido ir iš namo išėjo, tačiau būdamas kieme pamatė, kad į kiemą atvyko policijos pareigūnai, suprato, kad juos iškvietė sugyventinė, todėl pasišalino. Gailisi dėl tokio savo poelgio, kad savo veiksmais konflikto metu sukėlė fizinį skausmą sugyventinei K. M. ir padarė išgąstį savo mažamečiams vaikams A. M. ir M. M.. Sugyventinės po šio įvykio atsiprašė, konflikto metu jie abu buvo blaivūs (b. l. 121–124).

Be kaltinamojo N. M. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji K. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 10 d. apie 12.30 val. į namus grįžęs kaltinamasis pradėjo reikalauti duoti raktus nuo automobilio, nes jam reikėjo kažkur važiuoti, tačiau jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl ji raktų nuo automobilio nedavė, bijodama, kad jis sau pridarys dar didesnių nemalonumų, N. M. supyko ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis suėmęs nukentėjusiajai už plaukų, juos tempė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po to pargriovęs ją ant lovos ir pagalvę uždėjęs ją jai ant veido, pradėjo pagalvė spausti (dusinti), dėl ko ji labai išsigando ir mėgindama visaip išsprukti kaltinamąjį stūmė nuo savęs, ką matė kambaryje buvę jų mažamečiai vaikai, kurie labai išsigando ir pradėjo verkti, dėl ko sugyventinis ją paleido. Ji norėjo bėgti pas kaimynę ir iškviesti pagalbą, nes N. M. iš jos buvo atėmęs telefoną, tačiau jai bėgant iš kambario link virtuvės sugyventinis ją pasivijo ir suėmęs už plaukų nutempė į virtuvę, kur ją pargriovė ant grindų ir jie pradėjo grumtis, tačiau tuo metu kažkas telefonu paskambino sugyventiniui, dėl ko jis nuo jos atsitraukė, o ji nubėgo į kambarį, kur buvo likę verkiantys vaikai ir pasinaudodama planšetiniu kompiuteriu paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie prieš ją naudojamą smurtą. Konflikto metu jai sužalojimai nebuvo padaryti, tik buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, be to įvykio metu vaikai, matydami konfliktą, labai išsigando, todėl jį su vaikais po konflikto apsigyveno pas savo motiną. Po įvykio sugyventinis jos atsiprašė, civilinio ieškinio ji nereiškia ir nereikš ateityje (b. l. 42–45, 61–64).

Tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 10 d. K. M. pranešė apie tai, jog konflikto metu blaivus sugyventinis N. M. ją tampė už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po to parvertęs ant lovos, vaikų akivaizdoje, bandė dusinti pagalve, dėl ko vaikai labai išsigando ir pradėjo rėkti. Išgirdęs, kad vaikai verkia, sugyventinis ją paleido, tačiau pamatęs, kad ji nori bėgti pas kaimynę pagalbos, jis ją vėl sugriebė už plaukų ir nusitempęs į virtuvę, virtuvėje ją pargriovė ant grindų ir tarp jų įvyko grumtynės. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą N. M. apklausti nepavyko, nes jis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos (b. l. 7).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 30–38).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip nukentėjusioji nurodo, kad prieš ją, vaikų akivaizdoje, smurtavo sugyventinis N. M., kuris ją tampė už plaukų ir sugriebęs už plaukų parvertė ant grindų, dėl ko vaikai išsigando ir verkė. K. M. verkdama prašė pareigūnų ją su vaikais nuvežti pas jos motiną, nes pasilikti namuose yra nesaugu ir nurodė, kad sugyventinis iš jos atėmė telefoną, kad ji nekviestų pagalbos (b. l. 24–26). Savo esme analogiškos aplinkybės apie įvykį užfiksuotos ir kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas Bendrojo pagalbos centro telefoninis pokalbis (b. l. 27–29).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis N. M., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, mažamečių vaikų A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties tyčia pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą ir suprasdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę K. M. ir sugriebęs ją už plaukų tempė, o pargriovęs ant lovos ir uždėjęs jai ant veido pagalvę, ją spaudė, po ko, nukentėjusiajai bandant pabėgti sugriebė pastarąją už plaukų ir taip ją laikydamas nutempė į virtuvę, kurioje ją pargriovė ant grindų. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai K. M. fizinį skausmą, o mažamečiams nukentėjusiems A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., išgąstį ir kitas neigiamas emocijas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas N. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

N. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 159–162).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, prieš šeimos narį – sugyventinę; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę: teistas (b. l. 136–141), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį (b. l. 146–149), dirba (b. l. 150–152), duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų įrašytas į psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitą byloje nėra.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę – areštą. Remiantis aplinkybe, kad byla yra išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis N. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis nustato, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu yra teisiamas ketvirtą kartą, yra baustas administracine tvarka, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, nukentėjusiosios atsiprašė, o ši jam atleido ir civilinio ieškinio nepareiškė, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti arešto bausmės vykdymą atidedant 6 (šešeriems) mėnesiams bei paskiriant intensyvią priežiūrą. Kartu N. M. skiriami įpareigojimai nuo 21.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 125–128), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis ir telefoninio skambučio garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, esantys Integruotojo baudžiamojo proceso sistemoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, N. M. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, N. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant N. M. bausmės vykdymo atidėjimo metu: 1. nuo 21.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, 2. tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 3. bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Išaiškinti N. M., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

8. intensyvios priežiūros metu draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašus, užfiksuotus policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis ir telefoninio skambučio garso įrašą, gautą iš Bendrojo pagalbos centro, esančius Integruotojo baudžiamojo proceso sistemoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.