- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- A-438-1130-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Antanas Ablingis, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. Z. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 2.3-4738-(89); Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 2.3-12595-(89) arba įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją spręsti šio įsakymo panaikinimo klausimą; panaikinti Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-Z-70/2-452 ir 2009 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-Z-70-182.
Pareiškėjo skundžiami Vilniaus apskrities viršininko įsakymai buvo priimti patikslinant ir pakeičiant 2004 m. gegužės 19 d. išvadą Nr.89-2.12-503 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir Išvada). Šia Išvada buvo nustatyta, kad V. Z. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 43,3678 ha žemės (1 p.),valstybės išperkamai žemei priskirta 43,3678 ha (vertė 73 035 Lt), iš jos asmeninio ūkio žeme užimta 31,45 ha (vertė 52 964 Lt) (1.2 punktas). 2005 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-6233-89, kuris yra Išvados neatskiriamoji dalis, ši Išvada buvo patikslinta 1 punkte vietoj skaičiaus „43,3678“ įrašant skaičių „43,2821“, 1.2 punkte vietoj „43,3678 ha (vertė 73 035 Lt)“ įrašant „43,2821 (vertė 72861 Lt)“. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-12595-(89) patikslino Išvadą, kurioje, be kita ko, nustatė, kad grąžintinai žemei priskirta 1,17 ha (vertė 1970 Lt) (1.1 punktas); valstybės išperkamai žemei - 42,1121 ha (vertė 70921 Lt), o ne 43,2821 ha (vertė 72891 Lt), iš jos valstybės išperkamai žemei, užimtai asmeninio ūkio žeme priskirta 15,15 ha (vertė 25 515 Lt), o ne 31,45 ha (vertė 52 964 Lt). Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-4738-(89) patikslino Išvadą - pripažino negaliojančiu 1.1 punktą dėl 1,17 ha priskyrimo grąžintinai žemei.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nesutinka su tuo, kad atsakovui keičiant ir tikslinant Išvadą buvo patikslintas (sumažintas) valstybės išperkamos žemės, užimtos asmeninio ūkio žeme, plotas (iš 31,45 ha į 15,15 ha).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 2.3-4738-(89) ir Nacionalinės žemės ūkio tarnybos 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 3B-(9.5)-Z-70/2-452 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Dėl kitų reikalavimų administracinę bylą nutraukė.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi yra priimtas.
III.
Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją sustabdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje rengimo procedūras ir žemės sklypų projektavimo darbų Pikeliškių kadastro vietovėje vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
1. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-4738-(89) ir 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 23-12595-(89) sumažinus Išvadoje nurodytą valstybės išperkamos žemės, kuri užimta asmeninio ūkio žeme, plotą (nuo 31,45 iki 15,15 ha) atitinkamai sumažėjo žemės, kuri turi būti perduota pareiškėjui suteikiant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą pagal pirmąją eilę plotas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas teigia, kad jis yra įrašytas pirmuoju į piliečių, pateikusių prašymus ir išvadas dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą. Mano, kad vykdant žemės grąžinimo procedūras (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gali nelikti laisvos valstybinės žemės, todėl Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui vėliau patenkinus jo apeliacinį skundą jam būtų grąžinta mažesnė dalis žemės nei priklausytų pagal jo dabar užimamą vietą eilėje. Todėl mano, kad teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, arba labai pasunkėtų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Prašymas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (pvz., administracinės bylos Nr. AS15-183/2006, Nr. AS11-367/2007, Nr. AS8-488/2007, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS146–125/2009 ir kt.), ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis), taip pat turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą taip pat būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, taip pat atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą.
Teisėjų kolegija tai pat pažymi, kad taikant ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus) turi būti konkrečiai nurodyta kokius veiksmus, kurių atlikimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba padarytų negalimu, draudžiama atlikti ir neturi būti nustatoma daugiau suvaržymų, negu yra būtina šio straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti. Priešingu atveju būtų pažeisti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo principai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą sustabdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto Pikeliškių kadastro vietovėje rengimo procedūras ir žemės sklypų projektavimo darbų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas yra specialiaisiais teisės aktais reglamentuotas sudėtingas iš eilės etapų (darbų stadijų) susidedantis procesas. Kiekvieno konkretaus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu būna suinteresuotas atitinkamai didesnis ar mažesnis skaičius pretendentų, kurie pageidauja įsigyti žemę projektuojamoje kadastro vietovėje. Todėl teisinis įsiterpimas į šiuos procesus taikant reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti taikomas tik dėl konkrečiai apibrėžto ploto ir (ar) konkrečiai įvardintų žemėtvarkos projekto rengimo veiksmų (darbų), jei yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas konkrečiai neapibrėžia draudžiamų atlikti veiksmų apimties ir prašo taikyti pareikštiems reikalavimams akivaizdžiai neproporcingą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo stabdymas pažeistų visų tos kadastro vietovės pretendentų, laukiančių žemės suteikimo, o tuo pačiu ir viešąjį interesą.
Pareiškėjo ginčijamais Vilniaus apskrities viršininko įsakymais pakeitus Išvadą ir patikslinus (sumažinus) valstybės išperkamos žemės, užimtos asmeninio ūkio žeme, plotą (iš 31,45 ha į 15,15 ha), ši aplinkybė (žemės plotas) nepakeitė pareiškėjo priskirtinumo atitinkamai pretendentų grupei (Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis) gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą už valstybės išperkamą žemę, užimtą asmeninio ūkio žeme. Pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra nukreiptas į ateitį ir pagrįstas prielaida, kad jeigu teismas nuspręstų, jog valstybės išperkamos žemės, užimtos asmeninio ūkio žeme, plotas nepagrįstai sumažintas, vykstant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbams gali nelikti laisvos valstybinės žemės lygiaverčio žemės sklypo suteikimui už ginčo plotą, kurį sudarytų skirtumas tarp paskutiniame Išvados variante įrašyto ploto (15,15 ha) ir ankstesniame variante įrašyto ploto (31,45 ha). Reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – užtikrinti, kad teismo sprendimas dėl jau priimtų teisės aktų galės būti įvykdytas, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų jo teisių pažeidimų ateityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143 – 782/2009). Pareiškėjo prielaida, kad tęsiant žemės grąžinimo procedūras (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje galimai neliks laisvos valstybinės žemės nėra pagrindas pripažinti, kad patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis neskundžiama.