Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1; 1.1.11.4; 1.1.11.7; 1.1.11.10; 1.2.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5

2016 m. gruodžio 28 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centro 12 klasės moksleivis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J., 2016 metų kovo mėnesį naktį iš 16 dienos į 17 dieną, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli sankryžos su K. P. gatve, sudavė nukentėjusiajam J. R. vieną kartą malka į kairę veido pusę, taip padarydamas J. R. veido sumušimą, pasireiškusį veido asimetriškumu dėl minkštųjų audinių patinimo abipus žanduose, skruostuose, žaizda kairės pusės skruosto srityje bei veido kaulų lūžiais, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. R. sveikatą.

Kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino nurodydamas kad J. R. smūgio į galvą nesudavė ir jo nesužalojo. Parodė, kad 2016 m. kovo 16 d. apie 19.20 val. nuėjo į svečius pas savo dėdę A. G.. Pas A. G. svečiavosi pažįstamas J. R.. Matė, kad jie gėrė degtinės butelį. Jis taip pat prisėdo prie jų, su jais išgėrė 2-3 stikliukus degtinės. Bendraujant J. R. jį netyčia apipylė alkoholiu. Dėl to jie abu susipyko ir pradėjo vienas ant kito rėkauti. Dėdės A. G. žmona R. G. juos išvarė į lauką. Išėjus į lauką jis su J. R. tarpusavyje apsistumdė, bandė vienas kitam suduoti smūgius, tačiau vienas kito smūgius atrėmė. Tuomet A. G. juos išskyrė ir pasiūlė skirstytis po namus. Jis iš A. G. namų išėjo pirmas. Tuomet buvo apie 1 – 1.30 val. Išėjęs iš A. G. namų dar nuėjo prie netoliese esančių kultūros namų tikėdamasis ten rasti draugų, tačiau ten nieko neradęs ėjo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Eidamas namo nieko pakeliui nesusitiko. Namo sugrįžo apie 2 val. ir iš karto ėjo miegoti. Ryte išgirdo, kad pas juos į namus atvyko jo senelis S. J. ir klausė ką jis padarė J. R.. Jis atsakė, kad J. R. nieko nepadarė. Kartu su seneliu nuvažiavus į dirbtuves, kur pas senelį dirba J. R., bandė išsiaiškinti su juo kas įvyko. J. R. iš pradžių teigė, kad jis (R. J.) jam sudavė su pagaliu į galvą, po to aiškino, kad prie jo einančio į namus privažiavo mašina, iš kurios išlipę keli žmonės jį sumušė. Po to su J. R. vienas kitam paspaudė rankas, atsiprašė dėl įvykusio konflikto A. G. namuose ir išsiskirstė. Po šio įvykio praėjus kažkuriam laikui bendravo su pažįstamu M. P. apie J. R. sumušimą, tačiau jis M. P. atsakė nieko nežinantis apie J. R. sumušimo aplinkybes.

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta:

Nukentėjusiojo J. R. parodymais. Jis parodė, kad 2016 metais, tikslios datos nepamena, vakare apie 22 val. nuėjo į svečius pas pažįstamą A. G. adresu (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Atėjo blaivus. Su A. G. pradėjo vartoti alkoholį, tai yra gėrė 0,5 ltr. talpos butelį degtinės. Po kažkurio laiko pas A. G. atėjo R. J.. Jam pasirodė, kad R. J. elgesys buvo kažkoks keistas, neadekvatus. R. J. su jais taip pat išgėrė degtinės. Po kažkurio laiko išėjus į lauką R. J. jam be jokios priežasties sudavė smūgį į veidą, tačiau A. G. R. J. atitraukė nuo jo. Kai lauke parūkė R. J. vėl jam sudavė su kumščiu į petį, o jis gindamasis taip pat sudavė R. J. su delnu. Tuo pat metu R. J. pasakė, kad nenori veltis į konfliktą, nes nenori būti atleistas iš darbo (dirbo pas R. J. senelį S. J. ūkyje). Neužilgo R. J. kažkur dingo. Jis taip pat ėjo į savo namus, esančius tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, K. P. g. Eidamas namo pagrindiniu keliu nieko nesusitiko, tik vienu metu staiga pajuto stiprų smūgį į kairę veido pusę. Tuomet tik spėjo atsisukti ir kadangi buvo tamsu pamatė vieno žmogaus siluetą bei išgirdo R. J. balsą. Ką jis sakė tiksliai neišgirdo. Su R. J. dažnai bendraudavo, jo balsą gerai pažįsta ir jį tikrai atpažino. Po smūgio iš karto pradėjo bėgti namų link. Namuose pamatė, kad veidas ištino. Kitą dieną ryte nuvyko į darbą pas S. J. ir prašėsi išleidžiamas. S. J. pasakius, kaip įvyko konfliktas ir, kad buvo sužalotas R. J., S. J. atsivežė R. J. ir A. G. išsiaiškinti aplinkybes. A. G. patvirtino kaip prasidėjo konfliktas, o R. J. tai neigė. Kai A. G. jį nuvežė į ligoninę, atvykęs policijos pareigūnas jį klausinėjo apie sužalojimo aplinkybes. Ligoninėje tiek gydytojui, tiek pareigūnui sakė, kad jį sumušė keturi nepažįstami vaikinai. Taip sakydamas sakė netiesą nes buvo išsigandęs, kad S. J. jo neatleistų iš darbo. Vėliau pareigūnui nurodė teisingas aplinkybes, tai yra, kad jį sumušė R. J..

Nukentėjusiojo J. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad J. R. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini) parodė A. G. namus, kuriuose kilo konfliktas su R. J., parodė, kad iš A. G. namų ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, po to (duomenys neskelbtini) gatve ir (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pat sankryžos į K. P. gatvę parodė vietą kur pajuto stiprų smūgį į veidą (t. 1, b. l. 17-22).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. R. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs veido asimetriškumu dėl minkštųjų audinių patinimo abipus žanduose, skruostuose, žaizda kairės pusės skruosto srityje, veido kaulų lūžiais dešinėje ir kairėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu stipriu trauminiu poveikiu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, tikėtina, kad sužalojimai padaryti suduodant smūgį pagaliu į kairę veido pusę. Dėl nustatytų sužalojimų J. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 48-49).

Liudytojo A. G. parodymais. Jis parodė, kad 2016 m. tikslios datos nepamena, vakare pas jį svečiavosi J. R. su kuriuo vartojo alkoholį – degtinę. Kuomet jau vartojo antrą 0,5 ltr. talpos butelį degtinės, apie 22 val. pas jį užėjo R. J., kuris su jais taip pat išgėrė degtinės. Namuose J. R. su R. J. dėl kažko apsižodžiavo. Išėjus į lauką parūkyti jie vėl susiginčijo ir apsistumdė. R. J. norėjo suduoti J. R., tačiau J. R. smūgį atlaikė. Jis (A. G.) prašė R. J. nesimušti ir eiti namo. Matė, kad R. J. iš jo namų išėjo ir nuėjo į kultūros namų pusę. Panašiai po 7-10 minučių iš jo į namus išėjo taip pat ir J. R.. Su J. R. alkoholį vartojo pakankamai ilgai, todėl apgirtęs nesijautė. Kitos dienos ryte jį pažadino uošvis S. J. ir paklausė ar žino kas atsitiko J. R. bei paprašė kartu važiuoti iki dirbtuvių. Nuvykus į dirbtuves ten buvo J. R. ir R. J.. Matė, kad J. R. veidas ištinęs. Jis S. J. papasakojo kas vyko vakare pas jį namuose. S. J. jo paprašė nuvežti J. R. į ligoninę. Kai J. R. vežė į ligoninę šis jam pasakojo, kad jį sumušė kažkas iš (duomenys neskelbtini) kaimo, po to pasakojo, kad jį sumušė R. J..

A. G. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tame tarpe ir savo apklausoje nurodytą aplinkybę, kad R. J. jam pasakojo, kad einant iš pakeliui į namus jo prie parduotuvės laukė Justas ir jie abu apsistumdė.

Liudytojos O. R. parodymais. Ji parodė, kad kai sūnus J. R. sugrįžo į namus jam skuostas buvo paraudęs, bėgo kraujas. Sūnus papasakojo, kad svečiavosi pas draugą, kur išgėrė alkoholio. Atėjęs R. J. prie jo kabinėjosi, lygtai jie apsistumdė ir jis (J. R.) išėjo namo. Eidamas link namų išgirdo šnarėjimą ir kai tik atsisuko pajuto smūgį į galvą ir jam pasidarė tamsu akyse. Spėjo tik iš balso pažinti R. J., kuomet šis juokdamasis nubėgo. Sūnus su ja bendravo adekvačiai, girtumo požymių jo elgesyje nesimatė. Sūnui siūlė iš karto vykti į ligoninę, tačiau jis galvojo, kad skausmai praeis. Ryte atsikėlęs sūnus išėjo į darbą. Vėliau jai paskambino A. G., kuris jai pasakė, kad J. R. nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur peršvietus J. R. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. A. R. J. yra girdėjusi, kad jis kaip asmenybė yra konfliktuojantis, dėl jo charakterio kai kas net nenori su juo bendrauti, nors jos sūnaus J. R. ir R. J. tarpusavio santykiai iki šio įvykio buvo draugiški, jie nekonfliktuodavo.

Liudytojos G. B. parodymais. Ji parodė, kad 2016 m. kovo 16 ar17 d. ryte, apie 7 val. ar šiek tiek vėliau, su dviračiu važiuodama (duomenys neskelbtini) kaime, nuo savo namų K. P. gatve pamatė kraujo lašelius. Šie kraujo lašeliai vedė link jos sesers O. R. namų. Privažiavusi sankryžą ir pasukusi į (duomenys neskelbtini) gatvę bei pavažiavusi apie 100 metrų kelio kelkraštyje prie keliuko į (duomenys neskelbtini) sodybą pamatė numestą beržinį pagalį (malką) apie 60 cm ilgio, kurios storis buvo toks, kad ją galima paimti į ranką. Kadangi jos važiavimui šis pagalys netrukdė ji nuvažiavo toliau. Po kažkurio laiko, tą pačią dieną susitiko seserį O. R., kuri jai pasakė, kad jos sūnus J. R. išvežtas į ligoninę, nes jam su pagaliu „šėrė“ R. J.. Sesuo teigė, kad taip jai sakė J. R.. Ji papasakojo, kad matė ant kelio prilašėjusio kraujo ir pagalį.

Liudytojos R. B. parodymais. Ji parodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau tai buvo ketvirtadienis ryte apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) kaime važiuodama keliu, kelio pakraštyje rado iki metro ilgio beržinį rankos storio pagalį. Tą pagalį nuo kelio paėmė ir nunešė į už kelių metrų nuo kelio esančią (duomenys neskelbtini) sodybą ir numetė į malkų krūvą.

Liudytoja R. B. parodymų patikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini) kaime parodė vietą , kur ji iš K. P. gatvės pasukusi į (duomenys neskelbtini) gatvę, kelio kelkraštyje rado malką, kurią nunešė į šalia esančią (duomenys neskelbtini) sodybą. Taip pat ji malkų krūvoje parodė malką, pagal skersmenį ir ilgį panašią į jos kelio kelkraštyje rastą malką (R. B. parodyta malka yra apie metro ilgio, apie 7-9 cm storio) (t. 1, b. l. 75-77, 80-82).

Liudytojo R. M. parodymais. Jis parodė, kad dirba S. J. ūkyje. Tikslios datos nepamena, ryte atėjęs į darbą susitiko bendradarbį J. R., ant kurio veido matėsi kraujosruva. Paklausus kas atsitiko, J. R. pasakė, kad jo geriausias draugas su basliu (pagaliu) jam „šėrė“. Po to į darbą atvykęs S. J. pamatęs J. R. sužalotu veidu taip pat teiravosi kas atsitiko. J. R. jam patvirtino tą patį, kad geriausias draugas Ramūnas jam „sušėrė“. Tuomet S. J. atsivežė R. J. ir jie trise aiškinosi J. R. sužalojimo aplinkybes. Jų pokalbio nebegirdėjo. Po to aiškintis tų pačių aplinkybių buvo atvykęs ir A. G.. Kas vyko toliau nebematė.

Liudytojo A. V. parodymais. Jis parodė, kad tikslios datos nepamena ryte atėjo į darbą – (duomenys neskelbtini) dirbtuves S. J. ūkyje. Į darbą apie 8 val. taip pat atėjo J. R., kurio veidas buvo sužalotas, paakyje buvo mėlynė. Jo paklausus kas atsitiko, pasakė, kad jį sužalojo R.. Kai į darbą atvažiavo S. J. ir klausė J. R. kas jam trenkė, girdėjo kaip J. R. S. J. atsakė „S. nesinervuok, bet R. tai padarė“.

Liudytojo L. V. parodymais. Jis parodė, kad tikslios datos nepamena, ryte apie 8.30 val. (duomenys neskelbtini) kaime, prie darbo susitiko J. R.. Matėsi, kad J. R. veidas sužalotas, paakys buvo patinęs. Paklausus kas atsitiko, J. R. pasakė, kad iš pasalų išlindęs R. J. sudavė jam su pagaliu ir juokdamasis nubėgo.

Liudytojo M. P. parodymais. Jis parodė, kad tikslios datos nepamena, ryte apie 10 val., (duomenys neskelbtini) kaime susitiko J. R., kuris ėjo link savo namų. J. R. veidas buvo patinęs. Paklausus J. R. kas atsitiko, šis tik numojo ranka ir nuėjo. Tą pačią dieną nuėjus į darbą bendradarbis R. M. sakė, kad J. R. susimušė su R. J.. Kuomet J. R. išleido iš ligoninės, J. R. jam taip pat papasakojo, kad jį einantį keliu pasivijo R. J. ir su pagaliu sužalojo.

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose buvo nurodęs, kad praėjus dviems savaitėms po įvykio jis kalbėjosi su R., kuris jam teigė, kad jį parvertė Justas ant žemės, todėl jis gynėsi ir paėmęs šalia buvusį pagalį ir juo sudavė J.. Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. neigė davęs tokius parodymus tyrėjai. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja (tyrėja) S. P. patvirtino, kad M. P. apklausos metu fiksavo viską ką jis sakė, rašydama apklausos protokolą viską atkartojo žodžiu. Po apklausos M. P. davė susipažinti su apklausos protokolu, kurį jis pasirašė neturėdamas jokių pastabų, todėl tvirtina, kad jis davė būtent tokius parodymus, kokie užfiksuoti apklausos protokole.

Liudytojo E. J. parodymais. Jis parodė, kad tikslios datos nepamena, jo sūnus R. J. į namus sugrįžo apie 24 val. Ryte pastebėjo, kad sūnaus lūpa ištinusi. Sūnus pasakė, kad jį sužalojo J. R.. Ryte į jų namus atvažiavo jo tėvas S. J. ir išsivežė R. J.. Po pusvalandžio R. J. sugrįžo į namus. Sugrįžęs R. J. papasakojo, kad jį senelis vežė iki (duomenys neskelbtini) kaimo, nes norėjo išsiaiškinti J. R. sužalojimo aplinkybes. Sūnus pasakojo, kad praėjusią naktį (duomenys neskelbtini) jis, J. R. ir A. G. bendravo, jis dėl kažko nesutarė su J. R., jie tarpusavyje apsistumdė, po ko R. J. sugrįžo į namus. Iki šio įvykio jo sūnus R. J. su J. R. bendravo draugiškai, R. J. net yra nakvojęs pas J. R..

Liudytojo R. T. parodymais. Jis parodė, kad kaip policijos pareigūnas 2016 m. kovo 17 d. vyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių pagal gautą pranešimą, kad pristatytas sužalotas asmuo. Priėmimo skyriaus koridoriuje sutiko sužalotą asmenį – J. R.. Pasiteiravus apie jo sužalojimo aplinkybes, jis iš pradžių nurodė, kad vakar vakare (duomenys neskelbtini) kaime jam einant į namus prie jo sustojo automobilis, iš kurio išlipę keli nepažįstami asmenys jį sumušė. Po šio pokalbio gydytojai J. R. išsivedė apžiūrai. Aiškindamasis galimas J. R. sužalojimo aplinkybes paskambino (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkui R. J., kuris jam pasakė, kad iš tikro J. R. sužalojo R. J.. Po J. R. apžiūros pradėjo su juo detaliau aiškintis jo sužalojimo aplinkybes. J. R. pradėjo painiotis jo nurodytose pirminėse aplinkybėse ir po to prisipažino, kad jį sužalojo R. J.. J. R. trumpai papasakojo, kad išgertuvių metu kilo konfliktas su R. J., o po to jam grįžtant namo staiga iššokęs R. J. sudavė smūgį jam su pagaliu į galvą. J. R. teigė nenorintis rašyti pareiškimo, nes bijojo prarasti darbą, kadangi dirba pas R. J. senelį ūkyje. Po šio pokalbio J. R. dėl patirto sužalojimo buvo išvežtas į kitą ligoninę. Aiškindamasis įvykio aplinkybes ir ieškodamas R. J., susisiekė su R. J. tėvu ir paprašė atvykti išsiaiškinti J. R. sužalojimo aplinkybių. Kitą dieną pas jį atvykęs R. J. tėvas prašė nepradėti tyrimo ir negriauti jo sūnui gyvenimo.

Liudytojo R. J. parodymais. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) kaime sklindančių kalbų girdėjo, kad J. R. su pagaliu sumušė jo (R. J.) sūnėnas R. J.. Tai žinodamas kalbėjo su R. tėvu (savo broliu) bei su savo šeima, kad jei R. J. tai padarė jis turi prisiimti atsakomybę. Taip pat nurodė, kad išgėręs R. J. tampa agresyvus, neadekvačiai reaguoja „ieško nuotykių“ – prie ko prisikabinti. Tai yra pats matęs.

Apibendrinant teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus laikytina nustatytu, kad nukentėjusiajam J. R. buvo suduotas vienas stiprus smūgis su pagaliu ar malka į veido kairę pusę dėl ko J. R. padaryti veido kaulų lūžiai galvoje bei kiti sužalojimai, todėl veika jį sužalojant kvalifikuotina kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Kaltinimas dėl šio nusikaltimo padarymo pateiktas R. J.. Kaltinamasis R. J. savo kaltės nepripažįsta iš esmės nurodydamas, kad su J. R. konfliktavo tik A. G. namuose, tačiau po to išėjo į namus ir daugiau J. R. susitikęs nebuvo ir jo nesužalojo. Tuo tarpu nukentėjusysis J. R. nurodė, kad einant iš A. G. namų (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje pajuto stiprų smūgį į kairę veido pusę ir tuo pat metu išgirdo R. J. balsą (juoką), kitų asmenų aplink nebuvo, todėl suprato, kad jį sužalojo būtent R. J..

Teismas tiki ir remiasi nukentėjusiojo J. R. bei jo liudijimus patvirtinančių liudytojų parodymais. Liudytojai O. R., R. M., A. V., L. V. iš esmės davė analogiškus parodymus patvirtindami aplinkybę, kad praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio jiems J. R. nurodė, kad jį sužalojo būtent R. J.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. R. pakeitė savo tvirtinimus apie tai, kad jį sužalojo R. J. tik po pokalbio su darbdaviu S. J. (kaltinamojo seneliu) bijodamas prarasti darbą. Šią aplinkybę patvirtino (duomenys neskelbtini) ligoninėje su nukentėjusiuoju bendravęs liudytojas – policijos pareigūnas Ramūnas Traškinas.

Teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus atsižvelgia ir į tai, kad R. J. turėjo motyvą sužaloti J. R., kadangi dar A. G. namuose tarp R. J. ir J. R. buvo įvykęs konfliktas, apsistumdymas, bandymas suduoti smūgius, dėl ko juos A. G. išskyrė ir pasiūlė skirstytis po namus. Darytina išvada, kad konfliktinė situacija nebuvo išsisprendusi ir R. J. turėjo tikslą J. R. kerštauti.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. J. iš A. G. namų išėjo pirmas ir ėjo pro (duomenys neskelbtini) kultūros namus tikėdamasis ten surasti pažįstamų, tai yra padarė lanką ir toliau link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime ėjo(duomenys neskelbtini) gatve. Tuo tarpu J. R. iš A. G. namų išėjo praėjus apie 5-10 minučių po R. J. išėjimo ir ėjo link savo namų ta pačia (duomenys neskelbtini) gatve link K. P. gatvės, kur randasi jo namai. Iš to seka, kad R. J. ir J. R. judėjimo kryptys namų link ir laikas sutapo (tą atspindi ir byloje pateikta schema (t. 1, b. l. 142), kas laikytina dar viena aplinkybe patvirtinančia faktą, kad R. J. buvo sutikęs J. R. (duomenys neskelbtini) gatvėje ir prieš jį panaudojo fizinį smurtą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. R. buvo sužalotas paprastą savaitės dieną (iš trečiadienio į ketvirtadienį), nakties metu, (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame nėra daug gyventojų, todėl tokiu metu kaimo gyventojų buvimas viešojoje vietoje pakankamai retas reiškinys. Iškelta versija, kad J. R. galėjo sužaloti iš kito kaimo atvykę asmenys laikytina nepasitvirtinusia. Tiek R. J., tiek J. R. teigė eidami į namus jokių pravažiuojančių automobilių nebuvo sutikę. Be to, ir J. R. sužalojimo pobūdis rodo į tai, kad jis buvo sužalotas vieno staigaus ir stipraus smūgio pasėkoje, ko negalėtų būti jei J. R. būtų sumušę keletas asmenų suduodami keletą smūgių.

Nors R. J. savo kaltės nepripažino, tačiau byloje nustatyta, kad būtent jis pats liudytojams M. P. bei A. G. buvo užsiminęs apie konfliktą su J. R. jau išėjus iš A. G. namų. Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad jam R. J. pasakojo, kad jį parvertė J. ant žemės, todėl jis gynėsi ir paėmęs šalia buvusį pagalį su juo sudavė J. Nors M. P. šių savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teismo posėdžio metu nepatvirtino, tačiau teismo posėdžio metu apklausta tyrėja S. P. patvirtino, kad būtent tokius parodymus davė M. P. ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji užfiksavo, fiksuodama garsino ir po kuriais M. P. pasirašė. Teismas tokiais M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymas, kurie patikrinti teismo posėdžio metu, neturi pagrindo netikėti. Be to, liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė tvirtinantis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose buvo nurodęs (t.1, b. l. 65), kad bendraujant su R. J. šis buvo nurodęs, kad einant pakeliui į namus prie parduotuvės jo laukė J., kur jie apsistumdė. Apibendrinant minėtų liudytojų parodymus darytina išvada, kad R. J. ir pats buvo pripažinęs, kad išėjus iš A. G. namų dar buvo susitikęs su J. R. ir su juo įvyko konfliktas.

Nors byloje nustatyta, kad nukentėjusysis J. R. ir liudytojas A. G. vartojo alkoholį, po to su jais nedidelį kiekį alkoholio vartojo ir kaltinamasis R. J., tačiau šios aplinkybės teismas nelaiko kaip aplinkybės galėjusios turėti reikšmės netinkamam aplinkybių suvokimui. Tiek nukentėjusysis J. R., tiek liudytojas A. G. nurodė, kad turėtą alkoholio kiekį vartojo pakankamai ilgai, todėl apgirtę nesijautė. Liudytoja O. R. taip pat patvirtino, kad į namus sugrįžęs sūnus J. R. su ja bendravo adekvačiai, girtumo požymių jo elgesyje nesimatė.

Tuo tarpu kaltinamojo R. J. parodymus, kuriais jis neigia susitikęs J. R. ir jam sudavęs smūgį pagaliu (malka), teismas laiko kaip jo pasirinktą gynybos taktiką ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymai aiškiai prieštarauja aukščiau išdėstytų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymams bei byloje nustatytoms aplinkybėms, kurie tik papildo vieni kitus.

Teismas iš R. J. pateikto kaltinimo šalina apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybę, nes iš bylos duomenų žinoma, kad R. J. su nukentėjusiuoju J. R. ir liudytoju A. G. išgėrė 2-3 stikliukus degtinės, todėl nenustačius R. J. girtumo objektyviais įrodymais, negalima teigti, kad toks kiekis alkoholio kiekis turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų padarymui.

Iš R. J. pateikto kaltinimo taip pat šalintina aplinkybė, kad jis 2016 m. kovo 16 d. apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. kieme sudavė nukentėjusiajam J. R. vieną kartą kumščiu į veidą, nes šie R. J. veiksmai nesukėlė J. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Be to, nenustatyta, kad R. J. suduotas smūgis J. R. būtų sukėlęs kokį nors fizinį skausmą ar sveikatos sutrikdymą. Netgi priešingai liudytojas A. G. nurodė, kad J. R. R. J. smūgį atrėmė.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodytu, kad R. J., 2016 metų kovo mėnesį naktį iš 16 dienos į 17 dieną, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli sankryžos su K. P. gatve, sudavė nukentėjusiajam J. R. vieną kartą malka į kairę veido pusę, taip padarydamas J. R. veido sumušimą, pasireiškusį veido asimetriškumu dėl minkštųjų audinių patinimo abipus žanduose, skruostuose, žaizda kairės pusės skruosto srityje bei veido kaulų lūžiais, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. R. sveikatą, todėl tokia R. J. veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parenkant straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį R. J. už jo padarytą nusikaltimą atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto dar būdamas nepilnamečiu, jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgiama ir į tai, kad sužalojimas J. R. padarytas vieno, o ne daugybinių smūgių pasėkoje. Atsižvelgiama ir į tai, kad R. J. kaip asmenybė charakterizuojamas teigiamai (neteistas, administracine tvarka nebaustas, buvusių darboviečių administracijos apibūdinamas tik iš teigiamos pusės). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, R. J. už padaryto nusikaltimo padarymą parinktinas bausmės dydis mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kaip minėta, R. J. nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, jis teisiamas pirmą kartą, mokinasi, administracine tvarka nebaustas, kaip asmenybė charakterizuojamas iš teigiamos pusės. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes mano, kad kaltinamąjį galima pataisyti jo neizoliavus iš visuomenės, tai yra jam neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, o jam taikant auklėjamojo poveikio priemones, kurios darytų teigiamą prevencinę įtaką jo elgesiui, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas jam paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (BK 92 str.).

Byloje ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusysis J. R. (t. 2, b. l. 37-39). Ieškinyje nurodoma, kad turtinė žala susidarė dėl to, kad dėl sužalojimo J. R. buvo laikinai nedarbingas, todėl gaunant ligos pašalpą jo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos sumažėjo. Skirtumas tarp jo gaunamų pajamų ir ligos išmokos sudarė 200 Eur. Iš byloje esančių „SoDra“ pažymų apie J. R. įdarbinimą, gaunamą uždarbį, pašalpas bei sumokėtas įmokas (t. 2, b. l. 59-61) žinoma, kad J. R. nuo 2010-07-12 dirba pas S. J. vykdantį individualią žemės ūkio veiklą ir buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2016-03-19 iki 2016-05-31 ir už šį laikotarpį jam buvo paskaičiuota bei išmokėta ligos pašalpa. Sulyginus J. R. darbo užmokestį paskaičiuotą 2016 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais (380 Eur per mėnesį) bei jo gautas ligos pašalpas laikotarpiu nuo 2016-03-19 iki 2016-05-31 (viso priskaičiuota 519,91 Eur), laikytina, kad skirtumas tarp jau gaunamo darbo užmokesčio ir paskaičiuotos ligos pašalpos yra netgi didesnis nei 200 Eur. Darytina išvada, kad nukentėjusysis J. R. patyrė nuostolius (turtinę žalą) dėl R. J. prieš jį panaudotų nusikalstamų veiksmų, todėl jis ir yra atsakingas už padarytą žalą, todėl teismas daro išvadą, kad J. R. reikalavimas atlyginti jo patirtą turtinę žalą yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Byloje J. R. taip pat pareiškė ieškinį dėl 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 37-39). Vertinant nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai, jam padarytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai dėl gydymo bei dėl bylos tyrimo, sukelti emociniai išgyvenimai, pažeminimas, todėl, teismo nuomone, tai vertintina kaip J. R. patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.)

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad J. R. sveikta buvo sutrikdyta tyčiniais R. J. veiksmais, dėl patirto sužalojimo J. R. buvo gydomas gan ilgą laiką, jam buvo taikomas taip ir stacionarus gydymas, jis jautė fizinį skausmą bei nepatogumus, dėl patirto sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Vertinant neturtinę žalą taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad J. R. patirtas sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkiai sutrikdęs sveikatą, sužalojimai padaryti gyvybiškai pavojingoje kūno vietoje – galvoje, sužalojimų pobūdis (veido kaulų lūžiai dešinėje ir kairėje bei kiti sužalojimai galvoje) rodo į tai, kad tik atsitiktinumo dėka padaryti sužalojimai neperaugo į daug sunkesnius padarinius. Be to, teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis padaręs nusikalstamus veiksmus J. R. atžvilgiu savo kaltės nepripažįsta, neatsiprašė, neatgailauja, tuo dar didindamas nukentėjusiojo patiriamus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo bei kaltinamojo turtinę padėtį – nukentėjusiojo gaunamos darbinės pajamos yra nedidelės, o kaltinamasis tik ką sulaukęs pilnametystės, šiuo metu mokinasi, nedirba. Teismas, įvertindamas išdėstytus argumentus, nusikaltimo aplinkybes, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą bei atsižvelgiant į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydžius analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, mano, kad J. R. prašomas neturtinės žalos dydis yra iš esmės atitinkantis jo patirtus išgyvenimus, tačiau nedidele dalimi mažintinas.

Byloje ieškinį dėl 1220,20 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai pareiškė Panevėžio teritorinė ligonių kasa (t. 1, b. l. 52-53). Ieškinys reiškiamas kadangi dėl patirtų sužalojimų J. R. buvo gydomas ir jam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos už 1220,20 Eur sumą. Šią sumą patvirtina prie ieškinio pridėti suteiktų paslaugų įkainiai ir paskaičiavimai. J. R. gydymas buvo apmokėtas iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kurias administruoja teritorinės ligonių kasos. Kadangi byloje nustatyta, kad nukentėjusįjį reikėjo gydyti dėl kaltinamojo R. J. nusikalstamų veiksmų, todėl laikytina, kad jis šią žalą ir padarė bei yra už ją atsakingas. Iš to seka, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Nukentėjusiojo atstovas – advokato padėjėjas A. M. pateikė 2016-10-12 sąskaitą už teisines paslaugas (t. 2, b. l. 94), iš kurios žinoma, kad už nukentėjusiojo J. R. atstovavimą procese (civilinio ieškinio parengimą bei atstovavimą teisme) nukentėjusiajam pateikta apmokėjimui 450 Eur sąskaita. Byloje konstatavus, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nukentėjusysis patyrė išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (27,16 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimo bausme 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trims metams, paskiriant jam BK 84, 87 straipsniuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones:

turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant R. J. per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam J. R. šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą;

elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. J. šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti, uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo; 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų;

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, įm. k. 191351679) 1220,20 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt eurų 20 ct) turtinės žalos atlyginimo;

Valstybei 27,16 Eur (dvidešimt septynis eurus 16 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.