- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- e2-2785-713/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25599-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Ieškovas
- Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- M. K.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas, Raimonda Lazauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje – S. U., T. J. (U.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. K.: 1) 5000,48 Eur žalos; 2) 325,37 kompensuojamų palūkanų skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę nuo 2014-05-04 iki 2015-08-21; 3) penkių (5) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas ieškinį palaikė. Ieškinį prašė tenkinti, jame nurodytais motyvais ir 2016-03-17 rašytiniais paaiškinimais. Nurodė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo (draudėjas) S. U. sudarė Būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2013-09-27 iki 2014-09-26 buvo apdraustas namų turtas gyvenamajame pastate – bute - esančiame (duomenys neskelbtini). Butas nuo 2013-08-12 pagal sudarytą nuomos sutartį buvo išnuomotas atsakovui M. K.
Garantiniu terminu, 2014-01-01 apdraustame ir S. U. nuosavybės teise priklausančiame bute kilo gaisras. Kauno Apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas nustatė, jog gaisras kilo dėl pirotechnikos gaminių naudojimo taisyklių pažeidimo. Dėl netinkamo pirotechninių gaminių naudojimo užsidegė S. U. priklausančiame bute Nr. 19 buvusi lova ir nuo jos gaisras išplito po visą butą. Pagal 2013-08-12 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 3.2.1. punktą nuomininkas įsipareigojo laikytis nuomojamose patalpose priešgaisrinės saugos, aplinkos saugos, taip pat higienos bei sanitarinių normų. Nuomininkas atsako už šių taisyklių bei normų nesilaikymo pasekmes ir atlygina dėl to atsiradusią žalą. Gaisro metu taip pat buvo sunaikintas ir (ar) sugadintas buto nuomininkų turtas, tačiau už jį draudimo išmoka nebuvo mokama. Ieškovė vadovaudamasi draudimo sutartimi, draudėjo pateikta informacija apie sugadintą turtą, pritaikė daiktų nusidėvėjimo koeficientą, apskaičiavo nuostolį dėl sugadinto S. U. priklausančio namų turto, nuostolio sumą suderino su draudėju ir išmokėjo 5000,48 Eur (17265,65 Lt) dydžio draudimo išmoką už sugadintą buvusį bute ir S. U. priklausantį namų turtą:
1) dvigulė lova (sunaikinta visiškai, 2700,00 Lt vertės);
2) čiužinys (2 vnt., sunaikinti visiškai, vieno čiužinio vertė – 799,00 Lt);
3) spintelė prie lovos (2 vnt., sunaikinta, liekanos naudojimui nebetinkamos, vienos spintelės vertė – 700,00 Lt);
4) spintelė tamsiai ruda (1 vnt., sunaikinta, liekanos naudojimui nebetinkamos, 550,00 Lt vertės);
5) komoda su veidrodžiu (sunaikinta, liekanos naudojimui nebetinkamos 1050,00 Lt vertės);
grotelės lovai (2 vnt, sunaikinta visiškai, vienerių grotelių kaina – 119,00 Lt);pūkinės pagalvės (2 vnt., sunaikinta visiškai, vienos pagalvės kaina – 159,00 Lt);pūkinės antklodės (2 vnt., sunaikinta visiškai, vienos antklodės kaina – 399,00 Lt);patalynės komplektas (2 vnt., sunaikinta visiškai, vieno komplekto kaina – 119,00 Lt); 10) paklodė (sunaikinta visiškai, 79,00 Lt vertės).
11) miegamojo užuolaidos (sunaikinta visiškai, 550,00 Lt vertės);
12) virtuvės užuolaidos (1 vnt. sunaikinta visiškai, 550,00 Lt vertės);
13) svetainės užuolaidos (liekanos naudojimui nebetinkamos, 650,00 Lt vertės);
14) bronzinis 3 lempų šviestuvas (sunaikintas visiškai, 520,00 Lt vertės);
15) balto stiklo 3 lempų šviestuvas (liekanos naudoti nebetinkamos, 150,00 Lt vertės);
16) balto stiklo virtuvės šviestuvas (liekanos naudoti nebetinkamos, 380,00 Lt vertės);
17) medinis 3 lempų šviestuvas koridoriuje (liekanos naudoti nebetinkamos, 140,00 Lt vertės);
18) batų spintelė (sugadinta, aprūkusi, 435,00 Lt vertės);
19) rūbų kabykla (sugadinta, aprūkusi, 89, Lt vertės);
20) sieninė spinta su veidrodžiais (liekanos naudoti nebetinkamos, 3900,00 Lt vertės);
21) valgomojo stalas (sugadintas, aprūkęs, 1400,00 Lt vertės);
22) kėdės (4 vnt., sugadintos, aprūkusios, vienos kėdės vertė - 290 Lt);
23) skrudintuvas duonai (sugadintas, aprūkęs, 359,00 Lt vertės);
24) el. virdulys „Brauni" (sugadintas, aprūkęs, 109,00 Lt vertės);
25) virtuviniai baldai (sugadinti, aprūkę, 3600,00 Lt vertės);
26) virtuvinė spinta (sugadinta, aprūkusi, 2900,00 Lt vertės);
27) odinė sofa-lova (sugadinta, aprūkusi, 3100,00 Lt vertės);
28) kampinė TV spintelė (sugadinta, aprūkusi, 1750,00 Lt vertės).
29) lentynos 265x30x4 (2 vnt., sugadintos, aprūkusios, vienos lentynos vertė- 225,00 Lt);
30) lentynos 195x30x4 (2 vnt., sugadintos, aprūkusios, vienos lentynos vertė -195,00 Lt);
31) lentynos 100x30x4 (2 vnt., sugadintos, aprūkusios, vienos lentynos vertė – 95,00 Lt).
32) kompiuterio stalas (sugadintas, aprūkęs, 295,00 Lt vertės);
33) kavos staliukas su lentynomis (sugadintas, aprūkęs, 325,00 Lt vertės);
34) veidrodis mediniais rėmais (sugadintas, aprūkęs, 540,00 Lt vertės);
35) vonios/dušo užuolaida (sunaikinta visiškai, 39,00 Lt vertės);
36) televizorius „Sharp" (sunaikinta visiškai, 1550,00 Lt vertės);
37) televizorius „Panasonic" (sugadintas, aprūkęs, 1000,00 Lt vertės);
38) gartraukis „Jan kolbe" (sugadintas, aprūkęs, 1000,00 Lt vertės);
39) orkaitė „Jan kolbe" (sugadinta, aprūkusi, 2200,00 Lt vertės);
40) kaitlentė „Jan kolbe" (sugadinta, aprūkusi, 2300,00 Lt vertės);
41) taburetė (sugadinta, aprūkusi, 79,00 Lt vertės);
42) kambarinė gėlė su vazonu (sunaikinta visiškai 100,00 Lt vertės).
Šalies argumentai
Ieškovė, išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką, CK 6.1015 straipsnio pagrindu prašo patirtus nuostolius išieškoti iš atsakovo.
Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. U. ir T. J. –U. nuomonės dėl pateikto ieškinio nepareiškė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta teismo šaukimais ir pranešimais. Prašymų iš trečiųjų asmenų dėl bylos nagrinėjimo negauta.
Atsiliepimas
Atsakovas M. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti (b.l. 11,1 t.). Atsakovo poziciją teismo posėdžio metu palaikė jo atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė. Atsakovas yra nurodęs, jog pripažįsta, kad jis kaltas dėl kilusio gaisro, kaltas ir dėl padarytos žalos. Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. Atsakovo manymu, draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, kiekvienu atveju reikia nustatyti ar įvyko draudžiamasis įvykis ir ar draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Atsakovui neaišku, kokiais realiais faktiniais įrodymais buvo grindžiamas draudimo išmokos išmokėjimas. Ieškovė turėjo pareikalauti iš draudėjo ne tik sugadinto, sunaikinto turto sąrašo, bet ir tokio turto įsigijimo dokumentų ar bent jau nuotraukų. Ieškovė nuostolius apskaičiavo remdamasi išskirtinai tik draudėjo paaiškinimais už kokią kainą buvo įsigytas turtas. Atsakovui pagal Nuomos sutarties priedo Nr.1 buvo perduotas turtas pagal Turto aprašą. Apraše yra nurodyta mažiaus daiktų, nei kad buvo nustatyta Turto sugadinimo aktuose. Ieškovė sugadinto, sunaikinto Turto sąrašą turėjo suderinti su atsakovu, tačiau to nepadarė ir dėl to išmokėjo draudėjui išmoką ir už daiktus, kurie gaisro metu nebuvo sugadinti. Nors Turto sugadinimo aktą pasirašė atsakovo draugė D. D., tačiau ji nėra Nuomos sutarties šalis ir ji negalėjo žinoti, kokie daiktai buvo perleisti naudotis atsakovui. Be to, ieškovė Suvestinėje pateikė sugadintų, sunaikintų daiktų vertes daiktų įsigijimo kainomis, atkuriamosios vertės neskaičiavo, nepagrįstai neįvertino daiktų nusidėvėjimo daiktų sugadinimo, sunaikinimo metu, nepaskaičiavo skirtumo tarp sugadintų daiktų įsigijimo kainų ir atkuriamosios vertės įvykio dieną. Atsakovas prašo sumažinti nuostolių dydį dėl sunkios materialinės padėties, jis šiuo metu neuždirba jokių pajamų, gyvena padedant artimiesiems.
Ieškinys tenkintinas pilnai. Nustatyta, kad 2014-01-01 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 19 bute kilo gaisras. Dėl netinkamo pirotechninių gaminių naudojimo užsidegė lova ir nuo jos gaisras išplito po butą. Buto patalpos ir namų turtas surūko, dalis nuomotojo ir nuomininko turto sudegė, dalis turto buvo sulieta vandeniu, paveikta suodžių. Patalpos buvo pasiektos karščio ir ugnies, gaisras buvo gesinamas liejant vandenį (2014-01-03 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas su priedais). Ieškovė nurodė, kad gaisro priežastis – netinkamas pirotechninių gaminių naudojimas: nuo bengališkos ugnelės užsidegė lova ir sudegė lova, apdegė kambarys aprūko patalpos su viduje buvusiais daiktais (2014-01-09 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma, Regreso bylos Nr. 1452086 1 lapas).
Pagal byloje surinktus įrodymus matyti, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo (draudėjas) S. U. sudarė Būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2013-09-27 iki 2014-09-26 standartiniu draudimu, kuris numatė ir draudimą nuo ugnies, gaisro, dūmų ir suodžių, buvo apdraustas namų turtas gyvenamajame pastate - bute - esančiame (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu trečiajam asmeniui S. U. buvo išduotas Būsto draudimo liudijimas serija LD Nr. 101990849).
Pagal Ieškovės Būsto draudimo taisyklių (toliau – Taisyklės) B dalies III skyriaus 3 punktą, nuostolis nustatomas pagal surašytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, gautais iš kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.
Pagal 2014-01-03 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą su priedais, ieškovė, namų turto nuostolį nustatė vadovaujantis ieškovės atstovo surašytu minėtu aktu ir ieškovės atliktu vertinimu, įvertinusi daiktų nuvertėjimą dėl sugadinimo, ir nustatė, kad gaisras draudėjui padarė 5000,48 Eur nuostolių (2014-01-21 Nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimas; 2014-01-22 draudimo išmokos apskaičiavimas; 2014-01-23 mokėjimo nurodymas Nr. 7403928; 2014-01-22 pranešimas atsakovui apie nuostolių atlyginimą). Ieškovė nuostolių dydį įrodinėja Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu su priedais – Namų turto nuostolių aprašymu (toliau – Aprašymas), kuriame detaliai nurodytas sunaikintų, sugadintų daiktų sąrašas, kiekis, kainos, nuvertėjimas dėl sugadinimo procentais, nurodo sugadinimo pobūdį ir laipsnį, pateikė nuostolių ir draudimo išmokos paskaičiavimus, išskyrė atsakovui priklausančius daiktus (43-48 pozicijos) už kuriuos draudimo išmokos nemokėjo, taip pat įrodinėja fotonuotraukomis, Žalos bylos Nr. 1427590 ir Regreso bylos Nr.1452086 medžiaga.
Draudėjo nuostoliai, ieškovės paskaičiuoti pagal Būsto draudimo sutartį sudaro 5000,48 Eur.
Draudėjas (trečiasis asmuo) S. U. po 2014-01-01 bute kilusio gaisro, ieškovei neteikė gaisro metu atsiradusių nuostolių dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančių dokumentų. Ieškovė tokių dokumentų ir nereikalavo, kadangi pagal 2013-01-03 ieškovės Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) B dalies IV skyriaus 3.4 punktą, apdraudus namų turtą draudimu, draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su ieškove suderintais dokumentais (sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) draudžiamojo įvykio metu sunaikintą ar sugadintą turtą, įsigijimo ir kt. dokumentais) ir (arba) draudiko atliktu vertinimu. Šiuo atveju namų turto nuostolio dydį ieškovė nustatė pagal 2012-12-28 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir jo priedus. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas, atstovaujamas advokatės, ieškovės paskaičiuotų nuostolių dydžio neginčijo, nors jam apie nuostolių atlyginimą ieškovė pranešė, bylos procese nepaneigė nuostolių dydžio jokiais įrodymais. Prieštaravo dėl nuostolių paskaičiavimo, tačiau savo kainų, paskaičiavimų, sugadinto ar sudegusio namų turto verčių nepateikė.
Atsakovo argumentas, kad Turto sugadinimo aktą pasirašė ne jis pats, o jo draugė D. D., nepaneigia atsakovo atsakomybės dėl gaisro kilimo fakto ir draudėjui padarytų nuostolių atlyginimo.
Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 2 punktą, draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą Draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į pastatų draudimo vertę k atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo sumą bei besąlyginę išskaitą.
Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 3.1. punktą pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu.
Pagal Taisykles, namų turto, esančio gyvenamajame pastate, draudimo suma gali būti apskaičiuojama pagal nuolat gyvenamo pastato (patalpų) plotą (tokiu draudimo variantu draudžiamas tik bute esantis namų turtas, ir nuostoliai atlyginami atkūrimo verte) arba pagal užpildytą draudžiamo turto sąrašą. Nagrinėjamu atveju draudėjas pasirinko standartinį namų turto draudimo variantą, kai namų turto draudimo suma apskaičiuojama pagal būsto bendrąjį plotą.
Byloje pateikta 2013-08-17 Gyvenamųjų patalpų sutartis Nr. 1 patvirtina, kad atsakovui S. U. išnuomojo 58,7 kv.m. ploto bendrojo naudojimo patalpas kartu su baldais, visais patalpose esančiais įrengimais, prietaisais bei kitu turtu, kurie yra patalpose sutarties pasirašymo metu ir turtą pagal Turto aprašą ir nuotraukas (sutarties 1.1, 1.2 punktai), CK 6.500 straipsnis nustato, kad nuomininkas yra atsakingas už išsinuomoto daikto pabloginimą, ir nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Taigi, sistemiškai aiškinant Taisyklių nuostatas sąryšyje su ir Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. l punktu, 1.1 ir 1.2, punktu 3.2.6, kuriame nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės ir CK 6.500 straipsniu, darytina išvada, kad atsakovas įsipareigojo atlyginti nuostolius, atsiradusius ne tik dėl perduoto turto, bet ir nuostolius dėl visame bute esančių daiktų sugadinimo, sunaikinimo ar sužalojimo, bei pačių patalpų pabloginimo. Be kita ko, atsakovas pažeidė sutarties punktą 3.2.1 laikytis patalpose priešgaisrinės saugos, o pažeidęs šią nuostatą įsipareigojo atsakyti už pasekmes ir atlyginti atsiradusią žalą. Atsakovui buvo pranešta apie tai, kad bus surašomas Turto sugadinimo aktas, aktą pasirašė atsakovo draugę D. D., todėl atmestini atsakovo argumentai, jog ne atsakovui pasirašius aktą, žala negali būti priteista iš atsakovo.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį 6 lape prašo sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, dėl to, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunki. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 str. 1 d., turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-460/2008). Atsakovas, atstovaujamas advokatės, nors ir nesutiko su ieškovės nuostolių paskaičiavimu, tačiau savo kainų, paskaičiavimų, sugadinto ar sudegusio namų turto verčių nepateikė; jis nepateikė byloje įrodymų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotos žalos dydžiu; atsakovas nepateikė įrodymų apie savo sunkią materialinę padėtį, todėl teismas negali atsakovo prašymo išspręsti teigiamai.
Ieškovė reiškia reikalavimą subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnis) - kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusįjį draudėją ir žalą padariusį asmenį nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis, t.y. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje. Tokiu būdu, reiškiant tokį reikalavimą ieškovas privalo įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.248 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, teismų praktiką, visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, išskyrus kaltę, turi įrodyti ieškovas. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia teismui konstatuoti, jog žalos atsiradimo šaltinis buvo gaisras, kuris kilo dėl pirotechnikos gaminių taisyklių pažeidimo, o taisykles pažeidė atsakovas. Todėl galima konstatuoti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su įvykusiu gaisru ir atsiradusia žala. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, ieškovas privalo įrodinėti jo teisę sukuriančius, o atsakovas tokią teisę paneigiančius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011), ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį įrodė, todėl ieškinys tenkintinas (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neįrodė, jog žala yra mažesnė, nei ieškovė prašo priteisti, atsakovas savo argumentų nepagrindė rašytiniais įrodymais, todėl argumentai atmestini.
Teismui tenkinus pagrindinį reikalavimą, tenkintini ir reikalavimai dėl 325,37 kompensuojamų palūkanų ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė turėjo 575,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (120,00 Eur žyminis mokestis + 455,58 Eur advokato atstovavimo išlaidų pagal 2015-12-21 Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų). Prašomos išlaidos priteistinos (CPK 98, 93, 96 straipsniai, 88 straipsnis).
Valstybei iš atsakovo priteistina 5,80 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą(CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nuspren džia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į.k. 10051834, iš atsakovo M. K., a.k. (duomenys neskelbtini):
1) 5000,48 Eur (penkis tūkstančius ir 48 ct) žalos atlyginimo;
2) 325,37 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus ir 37 ct) kompensuojamų palūkanų, skaičiuojamų nuo 2014-05-04 pareikalavimo įvykdyti prievolę iki 2015-08-21;
3) penkių (5) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2015-12-28 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4) 575,58 Eur ( penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 5,80 Eur (penkis eurus ir 80 ct) pašto išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.