- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- I-2363-426/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00347-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė, Mefodija Povilaitienė
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.5.3Turto areštas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mefodijos Povilaitienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Elveka“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Elveka“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8) prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-12-23 sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-39665; 2) įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016-11-16 prašymą dėl turto arešto panaikinimo; 3) priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2016-11-16 kreipėsi į VMI su prašymu panaikinti mokesčių administratoriaus 2014-11-03 sprendimą Nr. (21.31-08)467-56754 išieškoti mokestinę nepriemoką, turto arešto aktą Nr. 2014-052696 ir panaikinti areštus pastatui – sandėliui ir patalpai – butui. VMI 2016-12-23 sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-39665 prašymo netenkino ir turto areštų nepanaikino.
Teigė, kad VMI sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl turi būti naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. VMI priėmė formaliais pagrindais paremtą sprendimą ir nevertino pareiškėjos prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. kad įmonė šiuo metu yra restruktūrizuojama ir restruktūrizavimo procesas vyksta pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą.
Sprendime atsakovė nurodė, kad areštus atšaukti yra netikslinga, nes pareiškėjai norint parduoti kitą turtą, turi būti keičiamas restruktūrizavimo planas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad restruktūrizavimo plano 3.3 d. yra aiškiai įtvirtinta pareiškėjos teisė, esant poreikiui, parduoti sandėlį, iš kurio gautina pinigų suma, pirmiausia skirta atsiskaityti su atsakove ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriumi.
Nurodė, kad nebuvo atsižvelgta ir į prašyme nurodytus argumentus, jog atsakovės kreditorinis reikalavimas yra užtikrintas, kreditorinį reikalavimą įtraukus į Kauno apygardos teismo 2015-10-02 nutartimi patvirtintą restruktūrizavimo planą. Atsakovė nevertino argumentų, kad nepanaikinus turto arešto, tai turės tiesioginės neigiamos įtakos restruktūrizavimo bylos eigai. Be to, pareiškėja negalėdama parduoti sandėlio, negalėjo įvykdyti restruktūrizavimo plano ir atsiskaityti pagal 2016 m. suplanuotą tvarką.
Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra vykdomas restruktūrizavimo procesas, todėl šioje situacijoje vyrauja viešasis interesas ir atsakovė, vertindama pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus dėl turto arešto panaikinimo ir priimdama sprendimą, privalėjo būti itin atidi ir rūpestinga. Atsakovė nepakankamai ir neišsamiai grindė sprendimą teisės normomis, neatliko faktinių aplinkybių tyrimo bei teisinio nustatytų faktų vertinimo.
Pabrėžė, kad šiuo atveju nėra rizikos, kad dėl pareiškėjos veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio, kadangi visą pareiškėjos veiklą prižiūri kreditorių susirinkimas ir restruktūrizavimo administratorius. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nekilnojamam turtui nepritaikius arešto, kils realios pasekmės dėl kreditorinio reikalavimo tenkinimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad sudarant restruktūrizavimo planą į atsakovę dėl turto arešto panaikinimo nesikreipė, nes tikėjosi pinigus atgauti iš vykdomos veiklos.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime (b. l. 43–45) į pareiškėjos skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigė, kad 2016-12-23 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-39665 motyvuotai, remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaudamasi teisės aktų normomis, pagrindė, kodėl netenkino pareiškėjos reikalavimo, taip pat nurodė šio rašto apskundimo tvarką, todėl laikytina, kad raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio nustatytus individualaus administracinio akto reikalavimus.
Paaiškino, kad restruktūrizavimo plane nėra nurodyta, kad VMI yra areštavusi nekilnojamąjį turtą – sandėlį. Pareiškėja, ruošdama restruktūrizavimo planą, nesikreipė į atsakovę dėl turto arešto panaikinimo. Todėl laikytina, kad ruošiant restruktūrizavimo planą, nurodant turtą, kurį, esant poreikiui, ketinama parduoti, nenurodant taikomo arešto, pati pareiškėja elgėsi neatsakingai.
Pareiškėja savo reikalavimą dėl turto arešto panaikinimo grindžia abstrakčiu poreikiu, kadangi iš ataskaitų su duomenimis apie restruktūrizavimo plano vykdymą 2016 m. matyti, kad pareiškėja per 2016 m. uždirbo 267 607 Eur pajamų. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad restruktūrizavimo byloje taikomas areštas nėra esminis veiksnys, galintis nulemti restruktūrizavimo plano nevykdymą. Dabartinė pareiškėjos finansinė situacija tik patvirtina aplinkybę, kad VMI kreditorinio reikalavimo tenkinimui pirmuoju etapu, esant pesimistiniam scenarijui pagal teismo patvirtintą pareiškėjos restruktūrizavimo planą, lėšų pakanka. Arešto tikslas yra užtikrinti viešojo intereso apsaugą, todėl atsakovė negali priimti sprendimo, kuriuo būtų nepagrįstai prarasta galimybė į valstybės biudžetą tinkamai surinkti mokesčius.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl VMI 2016-12-23 sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-39665 (b. l. 38) teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, jog 2016-11-16 pareiškėja kreipėsi į VMI su prašymu „Dėl turto arešto panaikinimo“ (b. l. 46–48), kuriame prašė panaikinti 2014-11-03 sprendimą Nr. (23.32-08)467-56754 išieškoti mokestinę nepriemoką, panaikinti turto arešto aktą Nr. 2014-052696 ir panaikinti areštus pastatui – sandėliui ir patalpai – butui, kadangi pritaikyti areštai trukdo vykdyti patvirtintą pareiškėjos restruktūrizavimo planą ir jame įtvirtintas priemones.
VMI 2016-12-23 sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-39665 (b. l. 54) nurodė, kad areštus atšaukti yra netikslinga, nes pareiškėjai, norint kitą turtą parduoti, turi būti keičiamas restruktūrizavimo planas ir, kad 2016-11-16 prašomas naikinti 2014-11-03 sprendimas Nr. (23.31-08)-467-56574 išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų panaikintas 2015-04-29
Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamas VMI sprendimas, kuriuo atsisakyta panaikinti turto areštus, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas VAĮ 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015-11-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014-12-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr.A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016).
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos ginčijamo VMI 2016-12-23 sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-39665 „Dėl UAB „Elveka“ turto areštų panaikinimo“ matyti, kad atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti areštą pastatui – sandėliui ir patalpai – butui, nurodė, tik tai, kad pagal restruktūrizavimo planą nekilnojamojo ilgalaikio turto, išskyrus 3.3 punkte numatytą nekilnojamąjį turtą, parduoti neplanuojama, todėl areštus atšaukti yra netikslinga, nes, jei pareiškėja norėtų parduoti kitą turtą, turėtų būti keičiamas restruktūrizavimo planas. Tokie atsisakymo motyvai nelaikytini pakankamais. Skundžiamame sprendime atsakovė tinkamai neįvertino visų pareiškėjos prašyme pateiktų aplinkybių, susijusių su turto areštų panaikinimu, nenurodė teisės aktų nuostatų, kuriomis remiantis darytina išvada, jog areštus panaikinti yra netikslinga. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas, remdamasis LVAT formuojama praktika dėl VAĮ 8 straipsnio taikymo, konstatuoja, kad VMI 2016-12-23 sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-39665 neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė atsiliepime pateikia išsamesnius motyvus, kodėl 2016-12-23 sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-39665 buvo nuspręsta atsisakyti panaikinti nekilnojamojo turto areštus. Pažymėtina, kad tokie motyvai negali būti prilyginami priimto sprendimo motyvams, o atsiliepimas nėra sprendimo sudėtinė dalis.
Taigi VMI 2016-12-23 sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-39665 yra naikintinas, kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.) bei įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjos 2016-11-16 prašymą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Pareiškėja taip pat nurodo reikalavimą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Pareiškėja teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas dėl išlaidų atlyginimo sprendime nepasisako bei atkreipia dėmesį, kad pareiškėja tokį prašymą turi teisę pateikti per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Jei per nustatytą terminą prašymas bus pateiktas, teismas jį išnagrinės rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 2 p. ir 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Elveka“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-12-23 sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-39665.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Elveka“ 2016-11-16 prašymą nagrinėti iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.